Ingos Kasparienės fotografija

Atostogos pas Holliday

Atostogos pas Holliday

Šalia Klaipėdos esančiuose Lapiuose nėra nei jūros, nei žymių architektūros objektų. Tačiau šį kaimą į aplankytų objektų sąrašą yra įsirašę jau apie 20 tūkstančių užsienio turistų. Aplankę Gargždų kraštotyros muziejų, sužinoję daugiau apie mūsų tremties ir rezistencijos istoriją, kruizinių laivų keleiviai traukia čia, kur prie išpuoselėtos sodybos, piliakalnio pašonėje, jų laukia šeimininkai Miglė ir Deividas Holliday.

Laimingas gyvendamas kaime

„Turistų autobusas sustoja ten, ant takelio. Deividas juos veda aplink, nueina prie kūdros, tada užeina į garažą, kur papasakoja apie savo gyvenimą, paskui čia, prie stalo, kava, arbata pavaišiname. Ir visi alpsta, kaip čia gera, nenori išvažiuoti“, – juokiasi M. Holliday.

Jos vyras skaičiuoja, kad sezono metu anksčiau sulaukdavo 2­–4 autobusų turistų per dieną. Taip 20–25 dienas per metus. Tačiau dabar lankytojų mažėja. „Aš jau per senas“, – sako jis.

D. Holliday – buvęs karo lakūnas, diplomatas, pirmasis Jungtinės Karalystės karo atašė Lietuvoje. Jo gyvenimo istorija trumpai pristatoma sename ūkiniame pastate kabančiose nuotraukose. Diplomatinėje tarnyboje Lietuvoje 1992­–1994 m. dirbęs vyras sutiko ir anglų kalbos vertėja dirbusią būsimą žmoną ­Miglę.

Ingos Kasparienės fotografija

Lapiuose Holliday šeima atsidūrė čia gyvenančio Vytauto Karčiausko dėka. Viešėdamas šio dailininko sodyboje vyras užsiminė, kad norėtų gyventi kaime, o po kurio laiko sulaukė skambučio apie parduodamą sodybą. „Įsimylėjau šitą vietą iš karto. Aš labiau nei Miglė. Jai geriau mieste“, ­– kalba D. Holliday. Žmona pritariamai linktelėja: „Taip, jis teisus. Norėčiau gyventi mieste. Grožis čia būna 3­–4 mėnesius. Žiemą, rudenį man reikia žmonių, pastatų, o Deividui – gamtos. Visi anglai dėl kaimo alpsta. Jiems gyventi kaime – didžiausias pranašumas“, – kalba M. Holliday. Pats jis kilęs iš rytų Anglijos Ipsvičo (Ipswich) miesto, o meilė gamtai ir kaimui gimė kiekvieną savaitgalį lankant ten gyvenusius senelius.

Bitės kanda

Nepaprastai gražioje vietoje įsikūrusiai porai dabar priklauso apie 25 hektarai žemės. Didžioji dalis palikta tvarkyti gamtai. Atokiau nuo namo, pievos gale ­­– keletas avilių. „Ne mano, – paklaustas apie bites atsako D. Holliday, – mane bitės kanda.“

Abipus pievos stovinčiuose improvizuotuose nameliuose su žaliomis langinėmis ir baltomis durimis laikomos malkos. Netoliese teka Žvelsos upė, greta – Lapių piliakalnis. Buvęs diplomatas pasakoja, kad atsikėlus čia gyventi piliakalnis buvo apaugęs šabakštynais, pilnas išvirtusių medžių. Įveikęs nemažai biurokratijos slenksčių, padedamas kaimyno, jis šią vietą išvalė.

Ingos Kasparienės fotografija

Kitapus piliakalnio plytinčiame lauke stiebiasi jauni ąžuoliukai. Miškininko patartas, medžiams D. Holliday leidžia augti natūraliai ir retinti jų nedrįsta. „Kaip galiu nuspręsti, kurį iš dviejų medelių pjauti. Man skauda, abu gražūs. Paliksiu, gamta pati nuspręs. Arba po manęs kas nors“, ­– šypteli jis.

Priešais ąžuolyną – nedidelis koplytstulpis su Marijos skulptūrėle ir lazdyno šakų stalu bei kryžiumi. „Tai skautų bažnyčia“, – paaiškina M. Holliday. Keletą metų sodyboje veikia jaunųjų skautų stovyklos.

Darnoje su gamta

Apsukus ratą išnyra geltonai dažytas svečių namelis-pirtis. Ant tvenkinio kranto esančiame pastate apsistoja iš Anglijos pasisvečiuoti atvykstantys D. Holliday sūnūs. Šiame tvenkinyje gyvena amūrai, kitame, priešais pagrindinį gyvenamąjį namą, – raudoni karosai, tačiau žuvimis tik grožimasi, nes šeimininkas nežvejoja.

Pievoje iškeltame gandralizdyje pluša gandrai. Rodydamas pušį šalia namo D. Holliday pasakoja, kad anksčiau gandralizdis buvo čia, bet pabijojo, kad paukščiams gali nepatikti iškeltos satelitinės antenos kaimynystė, tad jiems pasiūlė ramesnę vietą.

Darnios draugystės su gamta siekiantis vyras rodo į sklypo pakraštyje augančią eglę: „Ta eglė buvo prie namo, bet kai pradėjom remontą, pagalvojau, kad jai čia pavojinga, todėl persodinau“, – kalba jis.

Ingos Kasparienės fotografija

Kiemą puošia natūralūs kaimiški rakandai: statinė, medžio kaladės, seni bidonai, tulpėmis „pražydusios“ pašiūrės durys, liaudiškais ornamentais ištapyta lauko virtuvės siena. M. Holliday sako, kad tulpes piešė Lapių mokyklos mokiniai, o didįjį ornamentą, nusižiūrėtą iš Jūratės Leikaitės spalvinimo knygelės, perpiešė pažįstama dailininkė. Darželyje sukaišiotas spalvotas medines tulpes vasarą keičia tikri gėlynai.

Prižiūrėti didelį sklypą Holliday padeda pora pagalbininkų, tačiau šeimininkas džiaugiasi daug ką galintis nudirbti pats ir vedasi prie savo ūkio pasididžiavimo ­– 1975 m. pagaminto „Ferguson“. Iš Anglijos į Klaipėdą laivu atkeliavęs traktorius iki šiol veikia ir padeda ūkyje.

Senojo namo ­– tik dalis

Šimtametės pušies saugomas gyvenamasis namas statytas 1926 m. Skiedrų stogas atsirado po kapitalinio remonto. Pasak M. Holliday, šis didelių investicijų pareikalavęs stogas buvo didžiausias vyro rūpestis. Kodėl būtent skiedros? „Tinka“, – lakoniškai atsako D. Holliday.

Šeimininkai pasakoja, kad įsigiję sodybą iš pradžių galvojo namą nugriauti ir šalia statyti naują, tačiau vėliau persigalvojo. Radę gabų darbų vadovą, jie ėmėsi rekonstrukcijos. M. Holliday teigimu, senojo pastato liko vos trečdalis: sukėlus jį, buvo išlieti pamatai, pakeisti balkiai, sienos apkaltos. D. Holliday skaičiuoja, kad statyba truko apie metus. „Įsikėlėme čia 1997 m. gruodį“, – prisimena jis.

Neatpažįstamai pasikeitė ir namo vidus. Išgriovę seną krosnį su virykle šeimininkai pastatė elegantišką baltų koklių židinį. Jis funkcionalus, tačiau labiau naudojamas kaip dizaino elementas, nes žiemą namas šildomas iš pagalbiniame pastate esančios katilinės.

Ingos Kasparienės fotografija

Erdvės įspūdį svetainėje sustiprina senų sijų išvagotos aukštos lubos be perdangos, primenančios angliško stiliaus sodybas. Kita antro aukšto dalis uždara, skirta miegamiesiems. Svetainės erdvę pratęsia saulės nutvieksta oranžerija, į kurią žiemą persikelia gėlės.

Virtuvė padidinta prijungus tradicinę uždarą verandą. Sėdint prie valgomojo stalo galima grožėtis nuostabia gamta ir stebėti žiemą į lesyklas sulekiančius paukščius. „Tai mylimiausia mūsų namų vieta“, – sako pora.

Visą namą puošia kalvio nukalti šviestuvai. M. Holliday sako, kad jie atsirado prieš du dešimtmečius, kai tokie rankų darbo kūriniai dar nebuvo taip vertinami. Didįjį svetainės šviestuvą kalvis sukūrė pagal šeimininkės angliškame žurnale rastą pavyzdį.

Žvilgsniu apibėgusi namų erdves M. Holliday sako, kad dabar daug ką darytų kitaip, moderniau, tačiau šyptelėja, kad vyras neleistų nieko keisti.

Galerija

Komentarai

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų