(Pixabay nuotr.)

Zuckerbergas prie staklių

Zuckerbergas prie staklių

Išlepę, visą dieną maigantys telefonus, nenorintys sunkiai dirbti, tačiau reikalaujantys gauti viską iškart – tokie stereotipai lydi jaunus darbuotojus. Vis dėlto jie pasiruošę imtis ir sunkesnių darbininkiškų amatų, tačiau specialistai teigia, kad su jaunimu reikia bendrauti kitaip.

Neseniai JAV atliktoje apklausoje aiškintasi, kas Y kartai yra didžiausias autoritetas. Pirmoje vietoje atsidūrė 40 proc. respondentų balsų sulaukęs feisbuko įkūrėjas Markas Zuckerbergas – 33 metų verslininkas, pirmąjį milijardą uždirbęs būdamas 23-ejų.

Manytina, kad jo sėkmės istorija patraukli ne tik amerikiečiams, bet ir daugeliui bet kuriame pasaulio krašte gyvenančių bendraamžių. M. Zuckerbergas sukūrė šimtams milijonų žmonių reikalingą produktą, greitai uždirbo pinigų ir tapo vienu informacinių technologijų (IT) pramonės simbolių.

Startuoliai, kūrybinis darbas ar projektų vadovo pareigos Y kartai atrodo patrauklu, nes nereikia dirbti fizinio darbo, o kvalifikuotus specialistus darbdaviai itin vertina ir stengiasi jais kuo geriau rūpintis. Jiems mokami dideli atlyginimai, biuruose kuriama patogi aplinka: ergonomiškos kėdės, poilsio erdvės su vaizdo žaidimais ir stalo futbolo stalais ar net tame pačiame pastate įkurtas vaikų darželis.

Darbininkams pasiseka mažiau tiek kalbant apie atlyginimus, tiek apie darbo sąlygas. Vis dėlto Y kartai būdingi bruožai ir gerai parengtų darbininkų trūkumas šią situaciją gali pakeisti. Savo srities profesionalai paklausūs visur, todėl jauniems darbininkams, įgijusiems reikalingų įgūdžių, emigracija suteikia progą gauti gerokai didesnį atlyginimą.

Be to, gerai savo amatą įvaldžiusiems žmonėms jaudintis dėl mažos algos tenka kur kas rečiau. Nors vadovų ir IT specialistų uždarbis neretai siekia tūkstančius eurų, jie susiduria su didžiule konkurencija, o profesionalūs kai kurių sričių darbininkai irgi gali gauti atlyginimą, gerokai viršijantį šalies vidurkį (žr. grafiką).

Darbovietė – lyg feisbukas

Vis dėlto net jei užmokesčio dydis žmogų tenkina, jis nebūtinai vienoje darbovietėje ilgai išsilaikys. Vienas dažniausiai pabrėžiamų Y kartos atstovų bruožų darbo rinkoje – jie labai reiklūs ir darbovietėje turi jaustis gerai. Šie jauni žmonės galinti išeiti iš darbo net ir neturėdami alternatyvaus pajamų šaltinio.

Kaip mano ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Raimonda Alonderienė, aukščiausio išsilavinimo specialistų biuruose įprastais tampantys patogumai netrukus turės rasti vietą ir vadinamųjų juodadarbių aplinkoje. Y kartos darbuotojai, kad ir ką dirba, turi panašių pageidavimų.

Pasak specialistės, prasmingas darbas Y ir jaunesnėms kartoms yra pagrindinis motyvacinis veiksnys: „Jeigu jaunuolis savo darbą suvokia tik kaip prisukti varžtelį, pagaminti detalę arba sudėti dvi medžiagas į vieną, jis tame darbe ilgai neišbus. Tai neturi būti kosminio laivo konstravimas, esmė gali būti išties paprasta. Ir iškepti duoną labai prasminga, nes taip ką nors pamaitinsi. Esmė, ar žmogus tai mato, ar tai jam akcentuojama.“

Y kartos darbuotojams svarbu nuolat sulaukti vadovo paskatinimo ir padrąsinimo, žinoti savo perspektyvas įmonėje. Vadovas turėtų ne tik paaiškinti, kad įgijus naujų įgūdžių galima palypėti aukščiau.

Y kartos darbuotojams svarbu nuolat sulaukti vadovo paskatinimo ir padrąsinimo, žinoti savo perspektyvas įmonėje.

„Y kartos žmogus grįžtamąjį ryšį linkęs gauti gana greitai. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose įdėjusi nuotrauką beveik iškart matau, kaip kas nors palaikino, sureagavo. Tai svarbu ir darbe – kaip greitai vadovas reaguoja. Tai nebūtinai turi būti pagyrimas, bet Y karta nori būti nuolat įvertinama“, – teigė R. Alonderienė.

Nėra tingūs

Turės kisti ne tik darbdavių požiūris. Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktorius Gintaras Vilda teigė, kad netolimoje ateityje padidės reikalavimai ir patiems darbininkams. Pavyzdžiui, skaitmeniniai įgūdžiai bus svarbūs metalo ir plastiko pramoninių mašinų operatoriams.

Vilniaus teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėja Jolanta Skirmantienė tvirtino, kad jaunoji darbo jėga nesikrato mokymų ir nebijo keisti specializacijos: „Jie patys nurodo, kad svarbu tobulėti, mokytis darbo vietoje. Ryškiau pastebima ne persikvalifikavimo, o kvalifikacijos tobulinimo tendencija, t. y. noras įgyti papildomų kompetencijų.“

Ko gero, netikėčiausias tokio noro rezultatas – į profesines mokyklas gausiai stojantys universitetus baigę žmonės. 2015 m. tokių asmenų buvo 1,8 tūkst., pernai – 2,5 tūkst.

Jau keletą metų pastebima tendencija, kai į profesines mokyklas stoja universitetus baigę žmonės. Tokių asmenų 2015 m. buvo 1,8 tūkst., pernai – 2,5 tūkst.

Tam, kad Y ir ateinančiai Z kartai darbininkiškos profesijos galutinai taptų nebe prastesne alternatyva, o sąmoningai pasirenkamu keliu, trukdė nuo senų laikų išlikusi įstaigos reputacija.

Tačiau padėtis keičiasi – 2016-aisiais Lietuvos profesinės mokyklos priėmė 23,7 tūkst. mokinių. Tai penktadaliu daugiau, nei buvo numatyta.

Požiūrį į profesinį mokslą mėgina keisti ne tik valstybė – pavyzdžiui, šiais metais pirmą kartą priėmimas į profesines mokyklas vykdomas per tą pačią sistemą LAMA BPO, kaip ir į universitetus. Profilį plečia ir pačios mokyklos, jose jau galima įgyti programuotojo ir kitų šiuolaikiškų profesijų.

Kita vertus, ilgainiui visos šalies problema gali tapti netolygus profesijų pasiskirstymas. Šiandien pramonės srityje Lietuvoje dirba daugiau nei 200 tūkst. gyventojų, o profesinės mokyklos per metus paruošia tik kiek daugiau nei 3 tūkst. asmenų – tai nesudaro nė 2 proc. viso jų skaičiaus. Dėl šios priežasties kokybiškai paruoštų darbuotojų gali pritrūkti jau artimiausiu metu, o provincijos įmonės specialistų stygių jaučia jau dabar.

G. Vildos nuomone, techninis profesinių mokyklų pasirengimas gana geras, pastaraisiais metais į šią sritį valstybė investavo milijonus. Tačiau trūksta komunikavimo įgūdžių, profesinis orientavimas dar gana žemo lygio.

„Jauni žmonės turi susipažinti su tuo, ką darbo pasaulyje veikia suaugusieji, kad jie sugebėtų suvokti skirtingų profesijų patrauklumą. Jiems privalu žinoti, kokios pasirinktos specialybės perspektyvos – bus skaitmenizuota ar toliau liks profesija, reikalaujančia sunkaus darbo. Ar ji tampa patraukli žmogui, kuris nuo mažumės yra įvaldęs kompiuterį bei išmanųjį telefoną ir su kitkuo savo gyvenimo nesieja“, – kalbėjo Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktorius.

Komentarai

  • socialinis darbuotojas-320 Eur alga

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų