Nuo Netonių kalvos įamžinti verta panorama

Žaliasis Pakaunės smaragdas

Žaliasis Pakaunės smaragdas

Trys Kauno rajono miesteliai – Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio – jau trečius metus gali didžiuotis kurortinės teritorijos statusu. Čia apribota tarši veikla, daugėja paslaugų, o kartu didėja ir turistų srautai.

Pirmasis Lietuvos kurortas

Seniausia Lietuvoje – Kulautuvos – poilsiavietė buvo garsi jau apie 1880 m., kai vietos gyventojai buvo įpratę savo trobas vasarai užleisti poilsiautojams, kurių dauguma buvo Kauno žydai.

Pirmojo pasaulinio karo metais į išskirtines ūksmingame pušyne įsikūrusios Kulautuvos gamtos sąlygas dėmesį atkreipė vokiečiai. Jie planavo čia įrengti pasaulinio garso kurortą ir nuo Kauno iki Kulautuvos nutiesti tramvajaus liniją.

1929 m. oficialiai atidaryta pirmoji Kulautuvos sanatorija sukėlė miestelyje tikrą bumą. Tai buvo iš Babtų kilusio žydų tautybės gydytojo Ovsiejaus Portnovo įstaiga, vėliau išsiplėtusi iki aštuonių pastatų. 1933 m. Kulautuvai suteikus kurorto statusą, prasidėjo miestelio klestėjimo etapas. Kurorto direktoriaus pulkininko leitenanto Vytauto Augustausko rūpesčiu sutvarkytas paplūdimys, įrengta antroji garlaivių prieplauka. Maudyklės ir paplūdimiai suskirstyti į tris dalis: vyrų, moterų ir bendrus. Vyrų ir moterų maudyklėse 7–10 val. leista būti be maudymosi kostiumėlių.

Kurorte pasirūpinta įrengti paviljoną orkestrui, šokių, kriketo, kitų žaidimų aikšteles, autobusų stotį su sale, kurioje rodytas kinas ir rengti vaidinimai, veikė „Pienocentro“ bufetas. Šalia vilos „Vita“ 1935 m. iškilęs tam pačiam savininkui, Romanui Polovinskui, priklausantis medinis viešbutis buvo moderniausias Baltijos valstybėse. Savaitgaliais į Kulautuvą suvažiuodavo nuo 4 iki 7 tūkst. poilsiautojų.

Įžymybių miestelis

Kačerginė tarpukariu atrodė kukliau nei Kulautuva, tačiau miestelyje išliko gražių medinių vilų. Vieną jų, priklausiusią Kačerginės kurorto direktoriui Viktorui Rėklaičiui, prieš keletą metų atnaujino Kauno rajono savivaldybė. Prano Vaiciuškos vilą naujam gyvenimui prikėlė ir joje apsigyveno Kauno maratono klubo vadovo Algirdo Pukio šeima.

Panemune besidriekianti dviračių trasa, per mišką vingiuojantis Šaltinių takas, kuriuo einant galima pasiekti Pyplių piliakalnį, vaizdinga Nemuno prieplauka jau dabar traukia turistus.

Kačerginėje gyveno Pranas Mašiotas, Jonas Biliūnas, Julius Janonis, Vincas Mykolaitis-Putinas ir daug kitų garsių asmenybių, todėl daug kas į miestelį atvyksta ieškodami jų pėdsakų. Ringaudų ir Kačerginės seniūnijų paribyje stūksantį Pyplių piliakalnį Kauno rajono savivaldybė atnaujino kompleksiškai: pašalino menkaverčius krūmus, įrengė laiptus, informacinių stendų, keletą apžvalgos aikštelių – nuo piliakalnio atsiverianti panorama gniaužia kvapą. Kačerginės miškuose esantys šaltiniai, Bebrynės ir Apuokynės stovyklavietės traukia pėsčiųjų turizmo mėgėjus.

Miestelyje įsikūrė privatus viešbutis „Kankorėžis“, šalia „Kačergos“ užeigos veikia dviračių nuomos punktas, o „CityBee“ ketina nuomoti ne tik dviračius, bet ir elektrinius paspirtukus.

Gaivina legendinę bažnyčią

Kulautuvoje ir Kačerginėje kurortinės teritorijos ribos sutampa su šių seniūnijų ribomis, o Zapyškyje apima tik dalį. Šiame miestelyje kurortinės teritorijos statusą liudija tik Nemuno apatinė terasa su pakrante, kur stovi senoji, XVI a. datuojama, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.

Kauno rajono savivaldybė baigia įgyvendinti šios elegantiškos gotikinės šventovės atgaivinimo projektą: atlikti archeologiniai tyrimai, restauruotas bažnyčios vidus, įrengtas šildymas, ant stogo užkelti kryžiai, tvarkoma aplinka.

Įgyvendinus projektą bažnyčios papėdėje galės vykti ne tik Zapyškį garsinantys aitvarų festivaliai, bet ir koncertai, bendruomenės šventės.

Kurortinės teritorijos riba Zapyškyje eina šiaurine kelio Kaunas–Šakiai puse, todėl čia numatyta pastatyti triukšmą mažinančią sienelę.

Dar viena gera žinia: Lietuvos automobilių kelių direkcija Kauno rajono savivaldybės prašymu iškėlė tarp Zapyškio ir Kačerginės daug metų veikusią asfaltbetonio gamyklą, tad šioje teritorijoje neliko paskutinio taršos šaltinio.

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia bus pritaikyta visuomenės poreikiams

Laukia daug pokyčių

Dabar trijų Pakaunės miestelių laukia reikšmingos permainos. Daug pokyčių įvyko siekiant kurortinės teritorijos statuso. Kauno rajono savivaldybė nutiesė dviračių takus abiejuose Nemuno krantuose, įrengtos net kelios prieplaukos. Kulautuva turi naują paplūdimį, sveikatingumo trasą, čia sutvarkytos viešosios erdvės, išgręžtas mineralinio vandens gręžinys, trūksta tik biuvetės.

Kulautuvos seniūnė Dalia Šiušienė pastebėjo, kad, miestelį dviračių taku sujungus su Kaunu, labai padaugėjo dviratininkų. Privati bendrovė Kulautuvos karjere įrengė vandenlenčių parką, kuriame dabar pramogauja ne tik vietos gyventojai, bet ir atvykėliai iš Kauno, kitų vietovių.

Moderniausia Baltijos šalyse Kulautuvos reabilitacijos ligoninė, kurioje gydomi širdies ir nervų ligomis sergantys pacientai, yra tokia paklausi ir sėkminga, kad LSMU Kauno klinikų vadovai pasiryžę plėsti įstaigą.

Kulautuva domisi ir kiti investuotojai: vienas verslininkas planuoja statyti nedidelį viešbutį su konferencijų sale, kita bendrovė norėtų įrengti diskgolfo aikštyną.

Vietos tikinčiųjų bendruomenės, Kauno arkivyskupijos ir Kauno rajono savivaldybės pastangomis atstatoma sudeginta Švč. Mergelės Vardo bažnyčia.

Liepos pradžioje į Kulautuvą kasmet suplūsta tūkstančiai dainuojamosios poezijos gerbėjų – pušų amfiteatre jau daug metų vyksta tradicinis bardų festivalis „Akacijų alėja“.

Galerija

Miestelius jungia laivai

Kurortinės teritorijos statusas yra laipteliu žemesnis nei kurorto. Tačiau ir jis verčia pasitempti.

„Dabar mūsų laukia dideli iššūkiai – kurortinėje teritorijoje sukurti reikiamą infrastruktūrą ir teikti daugiau paslaugų atvykstantiems poilsiautojams, turistams“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius.

Architektai jau kuria kurortinių miestelių urbanistinį stilių, mažosios architektūros elementus, suoliukus, šviestuvus. Pasak Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo Mindaugo Kruopio, pamažu formuojama ir bendra kurortinės teritorijos vizija: ateityje ji turės savo simboliką, kiekvienas miestelis dar labiau išryškins savitumą ir traukos taškus, bus daugiau nuorodų, informacinių stendų. „Svarbu, kad kurortinė teritorija įgytų atpažįstamą stilių“, – pabrėžė urbanistas.

Kulautuvos reabilitacijos ligoninė – viena moderniausiu Baltijos šalyse

Kačerginės gyventojus pasiekė dujotiekis, Zapyškyje baigti vandentvarkos projektai, o Kulautuvoje jie tebevyksta. Pasibaigus kasimo darbams ir nutiesus vandentiekį, savivaldybė planuoja tvarkyti pagrindines gatves, šaligatvius. Parengtas tarpukario laikais suformuotos Kulautuvos Akacijų gatvės sutvarkymo projektas, Kačerginės Liepų parke ketinama pastatyti nedidelį amfiteatrą.

Kulautuvos seniūnija, biblioteka, kultūros centras ir ambulatorija ateityje įsikurs po vienu stogu. Kauno klinikos jau perdavė Kauno rajono savivaldybei nenaudojamą pastatą, kurį suremontavus bus galima įkurdinti ne tik šias įstaigas, bet ir kavinę.

O savivaldybė tuo metu ieško būdų, kaip sujungti ir labiau įveiklinti abiejose Nemuno pusėse įsikūrusius miestelius. Kol kas turistus plukdo nedidelis 12 vietų laivelis „Vytis“. Tačiau jis nepritaikytas neįgaliesiems, o dviratininkams jame ankšta, todėl savivaldybė paskelbė konkursą ir ieško patogesnio laivo.

Šiemet Kauno rajono savivaldybė su Vidaus vandens kelių direkcija pristatė naują maršrutą: laivas „Vilkija“ savaitgaliais plukdo iškylautojus nuo Kauno senamiesčio iki Vilkijos, pakeliui sustoja Kačerginėje, Zapyškyje, Kulautuvoje, Paštuvoje.

Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Emilė Kaminskaitė jau mato, kad žmonės išsiilgę tokių iškylų – 100 vietų laive netelpa visi, norintys pasigrožėti Nemuno pakrantėmis ir čia esančiais kultūros paveldo objektais.

 

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas

Idealus poilsis šeimoms

Valerijus Makūnas, Kauno rajono meras

Per Kauno rajoną teka didžiausios Lietuvos upės, turime gražių miškų, todėl siekiame kuo geriau panaudoti šį turtą. Kulautuva, Kačerginė, Zapyškis – vienos patraukliausių Pakaunės krašto vietovių.

Kurortinės teritorijos suteikimo taisyklėse yra išvardyta, kokius požymius turi atitikti teritorija. Pirmiausia – tai rekreaciniai ištekliai, miškai, vandens telkiniai. Be to, kurortinėse teritorijose ribojama tarša. Šios sąlygos lemia palankesnę socialinę ir emocinę aplinką gyventojams ir turistams.

Kurortinės teritorijos statusas mums padės išsaugoti čia esantį vertingą gamtos potencialą. Daug investavome dar tik siekdami kurortinės vietovės statuso: įrengėme prieplaukas, tiesiame dviračių takus. Dabar tai yra ideali vieta aktyviai ilsėtis šeimoms, kolektyvams. Tikiu, kad per keletą metų bus dar labiau išplėtota poilsio, turizmo ir sveikatingumo zona, kuria galėsime didžiuotis ir kurią pagrįstai vadinti žaliuoju Pakaunės smaragdu.

Komentarai

  • Gražu, tik poilsiavietės prie Kačerginės vadinasi Barsukinė ir Apuokinė 🙂

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų