(pixabay.com nuotr.)

Vyriausybė siekia geresnio Lietuvos ekonominio atstovavimo užsienyje

Vyriausybė siekia geresnio Lietuvos ekonominio atstovavimo užsienyje

Ministrų kabinetas ieško būdų sustiprinti Lietuvos verslo interesų atstovavimą užsienyje ir pritraukti daugiau investicijų. Naujausia svarstoma idėja – ambasadose dirbančius komercijos atašė pakeisti specializuotais įstaigų atstovais.

Idėjos šalininkai sako, kad atstovus būtų galima skirti ir atšaukti lengviau, o jie būtų labiau orientuoti į rezultatą. Kritikai perspėja negriauti esamos sistemos ir ragina labiau koordinuoti ekonominį atstovavimą tiek Vilniuje, tiek Lietuvos ambasadose užsienyje.

Pozicijoms skiriantis, ūkio ir užsienio reikalų ministrai sutarė pirmiausia naują sistemą išbandyti Vokietijoje ir Britanijoje ir tik po to priimti galutinį sprendimą.

Diplomatiniai antpečiai

Ūkio ministerija siūlo atsisakyti komercijos atašė Vakarų šalyse, o vietoje jų siųsti agentūrų „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ atstovus. Dalį iš jų tikimasi rasti tarp lietuvių išeivių. Jų funkcijos būtų griežčiau apibrėžtos nei dabartinių komercijos atašė, pavyzdžiui, vieni rūpintųsi tik investuotojų pritraukimu, kiti – importo iš Lietuvos skatinimu, treti – tik turizmu.

Ūkio ministerija siūlo atsisakyti komercijos atašė Vakarų šalyse, o vietoje jų siųsti agentūrų „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“ atstovus.

„Mes norime turėti specializuotus žmones. Taip pat norime didesnio lankstumo. Komercijos atašė siunčiami trejiems metams, mobilumas, atšaukimo procedūros sudėtingos ir užtrunka. Jei bus „Investuok Lietuvoje“ atstovas, derinimo bus mažiau, be to, atsiranda galimybė pasinaudoti išeiviais“, –  BNS sakė ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

Dabar Lietuvos ekonomikos interesais užsienyje rūpinasi 13 diplomatų, atliekančių ekonomines funkcijas, 15 komercijos atašė, kuriuos deleguoja Ūkio ministerija, keturi žemės ūkio atašė, siunčiami Žemės ūkio ministerijos, trys transporto atašė ir vienas muitinės atašė – pastaruosius deleguoja Susisiekimo ministerija.

Užsienio reikalų ministerija (URM) neseniai pasiūlė perimti savo žinion visus specialiuosius atašė, bet kitos ministerijos tam pasipriešino.

Diplomatai teigia, kad Ūkio ministerijos iniciatyva Lietuvai būtų pernelyg didelė prabanga. Jų teigimu, daugelis atstovų turėtų rūpintis ir investicijomis, ir eksportu, ir įmonių problemomis. URM pareigūnai nerimauja, kad specializuoti atstovai nepakankamai koordinuos savo veiklą su ambasadoriais, funkcijos dubliuosis, o patys neturėdami diplomatinio statuso turės mažesnes galimybes veikti.

„Komercijos atašė ir diplomatų ekonomistų veiklos turinys apima daugelį sričių – investicijos, eksportas turizmas, inovacijos ir R&D (moksliniai tyrimai ir eksperimentinė veikla). Jei paskiriamas kompetentingas atstovas, jis tikrai puikiai gali atstovauti ekonominiams interesams visose srityse, nes jos viena su kita labai glaudžiai siejasi ir persipina“, –  BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Jos teigimu, specializuoti atstovai gali būti naudingi ekonomiškai svarbiose šalyse, bet jie „neturėtų būti skiriami esamo ekonominio atstovavimo resursų sąskaita“.

M.Sinkevičius pripažino, kad šiuo metu jo vadovaujamos ministerijos požiūris „šiek tiek prasilenkia“ su Užsienio reikalų ministerijos požiūriu, todėl preliminariai nuspręsta palaukti, kaip seksis pirmiems dviem atstovams, kuriuos į Vokietiją ir Britaniją numatoma išsiųsti šių metų pabaigoje.

M.Sinkevičius pripažino, kad šiuo metu jo vadovaujamos ministerijos požiūris „šiek tiek prasilenkia“ su Užsienio reikalų ministerijos požiūriu.

Pagal jo planą, sėkmės atveju nuo 2020 metų komercijos atašė liktų tik Rytų šalyse, kur „diplomatiniai antpečiai“ vertinami labiau nei Vakaruose.

Dėmesys investicijoms

Pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas Lietuva atsilieka nuo Latvijos ir Estijos. Estijoje kovo pabaigoje jos siekė 18,4 mlrd. eurų, Latvijoje – 13,8 mln. eurų, o Lietuvoje – 13,2 mlrd. eurų.

Dar didesnis atotrūkis gaunasi skaičiuojant vienam šalies gyventojui tenkančių sukauptų investicijų dalį. Estijoje šis rodiklis siekia 14 tūkst. eurų, Latvijoje – 7,1 tūkst. eurų, Lietuvoje – tik 4,7 tūkst. eurų.

Užsienio verslininkai tarp didžiausių trukdžių investuoti Lietuvoje iki šiol dažniausiai minėdavo darbo santykius, kurie reformuoti nuo liepos mėnesio, taip pat rinkos poreikių neatitinkantį išsilavinimą ir korupciją viešuosiuose pirkimuose.

Kai kurie stebėtojai sako, kad ekonominei diplomatijai Lietuvoje iki šiol buvo skiriama per mažai dėmesio.

„Susidaro įspūdis, kad mūsų diplomatų dauguma yra tarpvalstybinių, o ne tarpūkinių ryšių specialistai“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius.

„Daugelis kitų šalių skiria daugiau dėmesio ūkiniams reikalams, ypač santykiuose su draugiškomis šalimis, su kuriomis nėra jokių diplomatinių kivirčų. Susidaro įspūdis, kad mūsų diplomatų dauguma yra tarpvalstybinių, o ne tarpūkinių ryšių specialistai. Ambasadorius gali būti ekonomiškai analfabetas, bet tuo atveju ūkio specialistas turi būti jo numeris du“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų