Paulius Kunčinas

Visur ir niekur

Visur ir niekur

Šiandien Vyriausybė pagaliau Seimui pateikė 2018-ųjų metų biudžetą. Sveikintina, kad ypač didelis dėmesys skiriamas skurdo ir socialinės atskirties mažinimui, Lietuvos saugumui, žadama mažinti biurokratinį aparatą. Tačiau skaitant biudžeto projektą susidaro įspūdis, kad Vyriausybė ir vėl daro klaidą mąstydama tik metus į priekį ir negalvojama, kaip sukurti tokias ekonomikos sąlygas, kurios leistų Lietuvai klestėti.

Štai po buhalterinės pertvarkos „Sodros“ biudžete atsirado papildomi 300 mln. eurų. Puiku, kad juos Vyriausybė skyrė atskirčiai mažinti ir pensijoms didinti, tačiau, jei būtų galvojama apie ateitį, dalis šių lėšų būtų skirta priemonėms, kurios padėtų kurti aukštą pridėtinę vertę generuojančias darbo vietas. Tik taip ilgalaikiu periodu užtikrintume natūralų „Sodros“ biudžeto ir lėšų, kurios skiriamos socialiai pažeidžiamiausiems, augimą. Apmaudu, tačiau šiuo metu žengiame Graikijos, Portugalijos ir Ispanijos keliu, kuris, dėl nuolat mažėjančio mokesčių mokėtojų skaičiaus galiausiai lemia, kad vieną dieną šalis nebeišgali vykdyti savo socialinių įsipareigojimų.

Pinigius skiriame, tačiau nežinome kaip juos išleisti

Vyriausybę galima pagirti dėl noro kaupti rezervą, tačiau ir čia apie ateitį galvojama tik žiūrint per adatos skylutę. Dabar galime sau leisti esmines reformas, kaip tai buvo numatyta svarstant socialinį modelį, ir papildomas lėšas skirti tam, kad po keleto jos grįžtų į biudžetą su kaupu.

Dabar galime sau leisti esmines reformas, kaip tai buvo numatyta svarstant socialinį modelį, ir papildomas lėšas skirti tam, kad po keleto jos grįžtų į biudžetą su kaupu.

Akivaizdžiai atsisakoma priimti strateginius investicinius sprendimus. Verslo skatinimui numatyti 164 mln. eurų, tačiau kol nėra tikslinės nacionalinio vystymo strategijos, ši suma ir vėl nukeliaus visur ir niekur. Pavyzdžiui, pirmaisiais metais atleisime naujas įmones nuo mokesčių, tačiau dauguma jų pelningos taip greitai netampa. Kodėl neturime plano, kaip padėsime jiems vėliau? Rizikuojame ir vėl užlipti ant „dovanų verslui“ be jokio rezultato grėblio.

Metas ne tartis, o daryti

Pirmadienį pasirašytas Nacionalinis susitarimas su profsąjungomis ir darbdavių atstovais atspindi popierinį Vyriausybės ryžtą siekti ekonominio proveržio. Pagaliau suformuluoti tikslai gerinti švietimo ir mokslo kokybę, tobulinti mokesčių sistemą ir sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, tačiau be paties susitarimo nematyti įstatymo projektų, kuriais jis bus įgyvendinamas.

Dėl „Sodros“ lubų buvo diskutuojama net kelerius metus, tačiau kitų metų biudžeto projekte jų ir vėl neliko. O juk būtent „Sodros“ lubos yra pirmasis ir pagrindinis žingsnis didinant mūsų konkurencingumą, gerinant sąlygas investuotojas ir mažinant darbo jėgos apmokestinimą. Norėčiau paklausti Sauliaus Skvernelio, kaip kitaip jis žada pasiekti šiuos užsibrėžtus tikslus?

Paulius Kunčinas yra ekonomistas ir „Lemiamas šuolis“ iniciatorius 

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų