Visaverčio gyvenimo sąlyga

Visaverčio gyvenimo sąlyga

Užsienio šalyse mokymasis visą gyvenimą yra įsitvirtinusi ir savaime suprantama idėja, tačiau Lietuvoje dar reikalingi postūmiai. Visgi pasiryžusieji išmėginti įvairius nuolatinio mokymosi būdus tikina atradę nepalyginamai geresnę gyvenimo kokybę ir pranokę patys save.

Įvairūs sociologiniai tyrimai rodo per daug nestebinančius rezultatus – kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau jis mokosi. Baigiantys karjerą ar išėję iš darbo rinkos 55–74 metų asmenys dažnai praranda motyvaciją tobulėti. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktoriaus dr. Sauliaus Zybarto, greičiausiai tai paaiškina, kodėl lietuviai, turėdami galimybę lankyti paskaitas universitete, mokytis profesinėse mokyklose ir tobulinti kompetencijas internetu pagal įvairias programas, tai kol kas daro gana vangiai.

Europos šalyse apskaičiuojamas 25–64 metų suaugusiųjų mokymosi per pastarąsias keturias savaites rodiklis 2013 m. Lietuvoje tesiekė 5,7 proc., o Europos Sąjungos vidurkis – 10,4 proc.

Vis daugiau ekspertų įrodo ir nenuginčijamą mokymosi visą gyvenimą naudą. Stirlingo universitete 2012-aisiais atliktas tyrimas parodė, jog suaugusiųjų mokymasis turi tiesioginės įtakos jų pajamoms, darbingumui, savivertei ir sveikatai.

Platus spektras

Niūroką statistiką mūsų šalyje po truputį keičia mokymosi visą gyvenimą strategija ir iniciatyvos. „Prieš kelerius metus priimtas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, kuriame pirmą kartą numatytos iki penkių dienų trunkančios darbuotojų atostogos neformaliajam mokymuisi. Įgyvendinant įstatymą, savivaldybėse darbą pradėjo neformaliojo suaugusiųjų švietimo koordinatoriai, kurie pataria, kur ir ko galima mokytis arčiausiai namų. Suartiname profesinio rengimo ir suaugusiųjų mokymo sistemas. Lėšų suaugusiųjų švietimo programoms skiria Švietimo ir mokslo ministerija, jos bus finansuojamos ir iš 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų“, – sako Saulius Zybartas.

Mokymąsi suaugusiesiems siūlo savivaldybių švietimo centrai, bibliotekos, profesinės mokyklos, universitetai, kolegijos, trečiojo amžiaus universitetai. Šalies bibliotekose dažnai organizuojami kompiuterinio raštingumo kursai ar pamokos, kaip naudotis internetu.

Mokymąsi suaugusiesiems siūlo savivaldybių švietimo centrai, bibliotekos, profesinės mokyklos, universitetai, kolegijos, trečiojo amžiaus universitetai. Šalies bibliotekose dažnai organizuojami kompiuterinio raštingumo kursai ar pamokos, kaip naudotis internetu.

Daug galimybių mokytis ir internetu: atvirų mokymosi programų siūlo Suaugusiųjų mokymosi informacinė sistema, kurioje galima pasirinkti nuo kelias valandas trunkančių paskaitų iki nuotolinių seminarų ar kursų. Suaugusieji taip pat gali rinktis įvairias aukštųjų mokyklų siūlomas programas, teikiančias perkvalifikavimo, kvalifikacijos tobulinimo ir neformaliojo mokymosi paslaugas.

Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos katedros vedėjos prof. habil. dr. Margaritos Teresevičienės teigimu, aukštosioms mokykloms dar reikėtų pasitempti, kad šios galėtų suteikti sąlygas mokytis ir suaugusiesiems. „Neformaliojo švietimo paslaugų teikėjų mūsų šalyje yra daugiau nei 1000, o universitetai, deja, sudaro tik nedidelę šio skaičiaus dalį – daugumą siūlo nepriklausomi konsultantai ir privačios įmonės, – pabrėžė M. Teresevičienė. – Tiesa, Europoje keliami klausimai, ar pats geriausias būdas atnaujinti kompetencijas darbingo amžiaus žmonėms yra grįžti į universitetą. Esą ne visi spėja su kintančia darbo rinka ir jos reikalavimais. Jei pačios įmonės galėtų pasirūpinti savo darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, tai būtų pagirtina.“

Praktinė nauda

Mokymų bendrovės „Person Premier“ direktorės Evos Žmuidinavičiūtės nuomone, formalusis švietimas yra aktualiausias penkerius metus po to, kai baigiama mokymosi įstaiga, nes maždaug tiek laiko, ugdymo specialistų teigimu, žmogus linkęs prisiminti įgytas žinias ir aktyviai taikyti perprastus metodus. „Vėliau kasdienybės rutina ir įgyta patirtis dažną iš mūsų skatina rinktis lengvesnius kelius problemoms spręsti, mažina smalsumą ir tikėjimą, kad nauji metodai gali ką nors pakeisti. Kokį būdą – formaliojo ar neformaliojo švietimo – rinktis, neretai lemia tai, ko reikia pačiam besimokančiajam, taip pat įstaigai ar organizacijai, kuri ketina mokyti savo darbuotojus.“

Anot pašnekovės, jei siekiama naujausių srities žinių, tuomet lengviausias kelias jų įgyti yra universitetinės studijos (tuo labiau, jei nėra neformaliojo ugdymo žinių seminarų pasiūlos), bet jei siekiama lavinti konkrečius įgūdžius (pvz., pardavimo, projektų valdymo, komunikacijos), tuomet verčiau ieškoti neformaliojo švietimo programų, kurios atitiktų konkrečius organizacijos poreikius. „Organizacija, siekianti ugdyti savo darbuotojų konkrečių savybių ar vertybių rinkinį, atitinkantį įstaigos filosofiją, taip pat turėtų rinktis ne universalią universitetinę programą, o neformaliojo švietimo programą, kuri būtų maksimaliai pritaikyta įmonei ir padėtų siekti jos numatytų tikslų“, – pabrėžia E. Žmuidinavičiūtė.

Pasak „Person Premier“ vadovės, analizuojant darbo rinkos ir suaugusiųjų švietimo naudą, būtina suvokti tris pagrindines metodologijas: žmogiškojo kapitalo teoriją, atrankos teoriją ir darbo bei lūkesčių atitikimo teoriją, kurios padeda geriau suprasti investicijų į ugdymą prasmę. E. Žmuidinavičiūtė pateikia sektiną pavyzdį – susijungiant dviem stambioms įmonėms organizuotas inovacijų kūrybines dirbtuves. „Šiose dirbtuvėse organizacijoje dirbantys žmonės buvo skatinami galvoti ne apie neigiamus susijungimo padarinius ir konkrečią įtaką jų darbo vietoms, o inovacijas ir galimybes, kurios atsirastų sujungus intelektinį ir techninį dviejų įmonių potencialą. Maža to, perpratę kūrybiškumo ir inovacijų kūrimo metodus ir įgiję motyvacijos, žmonės grįžo į savo darbo vietas ir ėmėsi spręsti tų problemų, kurios anksčiau atrodė neįveikiamos“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Nejausti senatvės

Mokytis skatinami ne tik darbingo amžiaus žmonės. „Kol žmogus dirba, jis nori būti konkurencingas, eiti koja kojon su profesinėmis naujovėmis – to reikalauja ir darbdaviai. Tačiau mokymasis – ne tik profesinės kvalifikacijos tobulinimas, tai ir asmeninių kompetencijų ugdymas, naujų sričių atradimas. Tai tiesiogiai turės įtakos ir darbui, ir padės tobulėti asmenybei, suteiks gyvenimui naujų prasmių. Kita tendencija – Lietuvoje populiarėja trečiojo amžiaus universitetai, suburiantys vyresnius žmones“, – pasakoja S. Zybartas.

Trečiojo amžiaus universitetai – puikus įrodymas, jog mokytis niekada nevėlu. „Sulaukti senatvės pastangų nereikia, bet mokėti ją nugalėti – tai tikras menas. Būtent tai yra vienas mūsų tikslų“, – teigia Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) rektorė dr. Zita Žebrauskienė. Pasak jos, Trečiojo amžiaus universitetas leidžia senjorams žengti koja kojon su besikeičiančiu pasauliu, susirasti bendraminčių ir iš naujo atrasti save.
Pirmasis Trečiojo amžiaus universitetas įkurtas Lione, Prancūzijoje. Ten 1995 m. apsilankęs M. Čobotas iškart suprato, jog tokį mokymosi modelį būtina pritaikyti ir lietuviams, kad šie galėtų oriai senti. Jis užkrėtė būrį bendraminčių, tarp kurių buvo prof. Vidmantas Alekna, prof. Algirdas Venalis, ir įkūrė universitetą, jo rektoriumi buvo iki mirties. Dabar Trečiojo amžiaus universiteto veikla išplitusi visoje Lietuvoje, į nemokamas paskaitas bei užsiėmimus sutraukia apie 10 tūkst. klausytojų.

Vis daugiau ekspertų įrodo ir nenuginčijamą mokymosi visą gyvenimą naudą. Stirlingo universitete 2012-aisiais atliktas tyrimas parodė, jog suaugusiųjų mokymasis turi tiesioginės įtakos jų pajamoms, darbingumui, savivertei ir sveikatai.

MČTAU yra 11 fakultetų, kurie steigiami atsižvelgiant į klausytojų pageidavimus. Vieni populiariausių – Politikos, teisės ir ekonomikos, Kultūros, Istorijos, Turizmo, Sveikatos, Užsienio kalbų fakultetai. Universiteto rektorė Z. Žebrauskienė džiaugiasi, kad norinčiųjų mokytis kasmet daugėja, vis aktyvesni vyrai, dažnai ateinantys su savo antromis pusėmis.

Vis dėlto garbaus amžiaus žmones dar reikia padrąsinti: neretai šie stokoja pasitikėjimo savimi ir mano, kad siekti žinių ir naujų įgūdžių – jau nebe jų jėgoms. „Mes norime, kad kuklūs senjorai, kurie iš tiesų yra sukaupę neįtikėtinai įdomios ir vertingos gyvenimo patirties, išdrįstų ir tiesiog ateitų pasižiūrėti. Juos visai kitaip motyvuos pilnos kompiuterinio raštingumo, užsienio kalbų, turizmo, dainavimo ar linijinių šokių grupės. Jie patys įsitikins, kad čia mes nejaučiame senatvės“, – drąsina pašnekovė.

Nemažai atvejų, kai pasiryžę apsilankyti įvairiuose mokymosi visą gyvenimą užsiėmimuose brandą pasiekę žmonės atrado daugiau, nei tikėjosi, o svarbiausia – būdų, kaip nuskaidrinti ir įprasminti savo dienas. Štai Pranas Norkūnas dirbo statybų sektoriuje, o išėjęs į pensiją ir susidomėjęs mokymosi visą gyvenimą galimybėmis pasirinko MČTAU Politikos, teisės, ekonomikos fakultetą Vilniuje. Netrukus P. Norkūnas tapo jo seniūnu ir buvo įtrauktas į veiklą organizuojant tradicinius fakulteto renginius, pavyzdžiui, Gerumo ir Padėkos dienas. Po pirmosios paties suorganizuotos šventės P. Norkūnas jautėsi ypatingai. „Pirmą kartą gyvenime kalbėjau prieš didelę auditoriją – patikėjau savimi ir nugalėjau savo baimę“, – tuomet negalėjo atsidžiaugti jis.

Buvęs chemikas kaunietis Petras Čypas save juokais vadina amžinu studentu. Anksčiau jis lankė MČTAU Teatro ir muzikos fakultetą, pastaruoju metu – Sveikatos fakultetą. „Man nesvetima sveika gyvensena. Aš dvasinę ramybę atgaunu judėdamas“, – sako vyras ir tikina, kad į paskaitas eina ne tik dėl žinių, bet ir kad nepamirštų bendravimo įgūdžių.

—–

Dešimt didžiausių mokymosi visą gyvenimą pranašumų:

Pakelia savivertę ir praturtina gyvenimą

Vieni svarbiausių psichologinių žmogaus poreikių, kad jis jaustųsi laimingas – tai būti reikalingam, aktyviam ir gebėti save realizuoti.

Padeda atrasti ir tobulinti prigimtinius gebėjimus

Visi žmonės turi natūralių gebėjimų, kuriuos ne visuomet lengva pastebėti. Kai nebereikia dirbti visą dieną ir atsiranda laisvesnio laiko, atsiveria ir daugiau galimybių atrasti naujų savo polinkių, gebėjimų ir save nustebinti.

Išplečia bendraminčių ir draugų ratą

Mokymasis visą gyvenimą yra puiki galimybė užmegzti praturtinančių draugysčių su bendraminčiais ir pasijusti bendruomenės dalimi.

Padeda palaikyti smegenų funkcijas ir aštrų protą

Anot tyrimų, mokymasis skatina smegenis dirbti aukščiausiu lygiu, todėl jos ilgiau išlieka aktyvios, gerėja atmintis, sumažėja Alzheimerio ligos rizika.

Turi praktinės naudos ir sukuria galimybių užsidirbti

Nutarus pasirinkti pameistrystę – mokymąsi darbo vietoje – ar kitus praktinius mokymosi būdus, juos bus nesunku pritaikyti ir įsidarbinant, buityje ar paverčiant savo pomėgį pelną nešančia veikla.

Padeda priimti ir geriau suvokti pokyčius

Mokymasis visą gyvenimą padeda neatsilikti nuo visuomenės ir technologijų pokyčių. Besimokantis asmuo yra aktyvi visuomenės dalis, galinti priimti ir suprasti pokyčius kur kas lengviau ir sklandžiau.

Atveria naujų perspektyvų

Svarbus mokymosi visą gyvenimą pranašumas – pasikeitimas idėjomis ir skirtingais požiūriais. Tai praplečia pasaulėvaizdį ir atveria naujų kelių, kaip įveikti iššūkius bei problemas.

Sukuria galimybių nemokamai (ar nebrangiai) ką nors išbandyti ir išmokti

Jei visą gyvenimą žmogus stokojo lėšų ar laiko naujoms dominančioms veikloms, mokymosi visą gyvenimą programos suteikia galimybių tai išmėginti nemokamai.

Sukuria teigiamą pavyzdį vaikams bei anūkams

Patarimus, kad mokytis ir tobulėti yra būtina, geriausiai patvirtins ir įkvėps realus pavyzdys.

Suteikia gyvenimo išminties

Mokymasis visą gyvenimą padeda matyti platesnę perspektyvą, geriau suvokti savo sėkmes ir nesėkmes, jų priežastis ir save. 

Daugiau leidinio naujienų