Vilniaus vaidmenys

Vilniaus vaidmenys

Vaidmenų įvairovės jam gali pavydėti net patyrę aktoriai. Baroko perlu vadinamas miestas vien pastarąjį dešimtmetį užsienio kūrėjų filmuose virto ir atšiauriuoju Sibiru, ir egzotiškąja Malaizija. Vilniaus kino biuro atverti archyvai patvirtino: būtent toks paradoksas turbūt ir vadinamas kino magija.

 

XVI a. Anglija televizijos seriale „Elžbieta I“ („Elizabeth I“, 2005 M.)

Didžiosios Britanijos televizijos užsakymu kurtas serialas apie Anglijos karališkosios šeimos gyvenimą tapo įvykiu ne tik britų kino istorijoje. Serialo režisierius Tomas Hooperis rūmų intrigų vieta pasirinko Lietuvos kino studiją Nemenčinėje ir apleistus Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. Šiuose, remiantis tiksliais brėžiniais, buvo kruopščiai atkurti senieji Vestminsterio rūmų interjerai. Miniserialas susišlavė net 9 „Emmy“ ir 3 „Golden Globe“ apdovanojimus. Vilniui „Elžbietos I“ filmavimo darbai bene ryškiausiai įsiminė išskirtiniu svečiu – Jeremy Ironsu. Britų kino žvaigždė sostinėje sukūrė Anglijos karalienės Elžbietos I (aktorė Helen Mirren) mylimojo Leičesterio vaidmenį.

2001 m. Niujorkas filme „Dvynių viduje“ („Inside the twin towers“, 2006 m.)

Įtakingoje tarptautinėje kino bazėje IMDb skelbiamos trys šios dokumentinės juostos filmavimo vietos: Lietuva, Vilnius ir Niujorkas. Filme, iki smulkmenų atkuriančiame tragiškuosius Rugsėjo 11-osios įvykius JAV, net keliems Vilniaus pastatams teko per terorizmo išpuolį nugriauto Niujorko Pasaulio prekybos centro vaidmuo. Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose, Lietuvos kino studijoje, apleistame Olimpiečių gatvės pastate buvo atkurtos dangoraižiuose įrengtų biurų patalpos prieš tragediją, taip pat nufilmuotos evakavimo scenos. Tarp griūvančiuose Niujorko dangoraižiuose besiblaškančių, kosinčių žmonių galima pamatyti, pavyzdžiui, Audrių Bružą: biuro darbuotojų vaidmenis filme atliko ir keli lietuvių kino bei teatro aktoriai. Sunkiau buvo išpildyti kūrėjų pageidavimą masinėms scenoms rasti egzotiškesnių nei vien lietuviški veidai žmonių: čia pagelbėjo Pabradės pabėgėlių registracijos centro gyventojai. Režisieriaus Richardo Dale’o dokumentinį filmą JAV 2006 m. transliavo „Discovery Channel“, Didžiojoje Britanijoje – „BBC One“ televizijos kanalai.

1969 m. Teksasas filme „Mėnulio nuotrauka“ („Moonshot“, 2008 m.)

Lyg iš saldžios amerikietiškos svajonės atklydęs kino kadras – iš tiesų visai ne Amerikos provincija, o Šeškinėje esantis „SOS Vaikų kaimas“. Jam kino kūrėjų valia teko septintojo dešimtmečio Teksaso, kuriame gyveno filmo „Mėnulio nuotrauka“ herojai, vaidmuo. Režisierius Richardas Dale’as, Vilniuje sukūręs dokumentinį filmą apie Rugsėjo 11-osios tragediją JAV, po poros metų vėl grįžo į Lietuvą filmuoti juostos apie pirmuosius amerikiečių žingsnius Mėnulyje. Astronautus vaidinę aktoriai Lietuvoje ir „išsilaipino“: Mėnulio paviršiaus dekoracija buvo įrengta Lentvaryje.

1939–1945 m. Baltarusija filme „Pasipriešinimas“ („Defiance“, 2008 m.) 

Danielis Craigas, vienas garsiausių šių dienų britų aktorių, prisispraudžia prie sienos Vilniaus senamiesčio užkaboryje, tolyje grakščiai stiebiantis Visų Šventųjų gatvės arkai. Tai – viena iš filmavimo 2007-ųjų vasarą akimirkų. Režisieriaus Edwardo Zwicko filme šis epizodas atrodo visiškai kitaip: D. Craigas tampa vienu iš keturių brolių Bielskių, o Vilnius virsta Antrojo pasaulinio karo metų Baltarusija. Pagal tikrus faktus sukurtas filmas pasakoja apie jaunus žydus, nuo nacių žiaurumų pasitraukusius į Baltarusijos miškus (juos „suvaidino“ Labanoro giria). Čia jie sutinka daugybę taip pat klaidžiojančių, namus ir savo gyvenimus palikusių žydų. Nutarę veikti Bielskiai įkuria kaimą, kuriame kartu su kitais žydais slepiasi nuo nacių ir taip išgelbsti daugiau nei tūkstantį gyvybių. 2008 m. šis E. Zwicko filmas buvo nominuotas „Auksiniam gaubliui“, 2009 m. – „Oskarui“ už geriausią garso takelį.

1970 m. Amsterdamas ir Kvala Lumpūras televizijos seriale  „Suimti užsienyje“ („Locked up abroad“, 2012 m.)

Nuo 2006 m. Didžiojoje Britanijoje rodomas dokumentinis televizijos serialas atskleidžia košmarui prilygstančią patirtį, kai iš vienos šalies į kitą keliaujantis žmogus staiga svetimoje valstybėje tampa kaliniu. Dauguma autentiškų istorijų susijusios su bandymu gabenti narkotikus, kai kuriuose epizoduose atskleidžiamos į pagrobėjų spąstus patekusių keliautojų istorijos. Prieš porą metų Lietuvoje nufilmuota serialo dalis pasakoja apie amerikietį, kuris mėgino gabenti heroiną, tačiau galiausiai atsidūrė Sovietų Sąjungos kalėjime. Paini amerikiečio istorija susijusi ne tik su minėtomis valstybėmis, bet ir su Amsterdamu bei Kvala Lumpūru. Abu šie miestai kino aikštelėje atgimė Vilniuje. Nyderlandų sostine tapo Stiklių ir kitos senamiesčio gatvės, o Malaizijos pinigų ir smegenų centru – Vingio parkas.

1950–1995 m. Padniestrė ir Sibiras filme „Sibirietiškas auklėjimas“ („Siberian Education“, 2013 m.)

Ledo kaustoma Neris, sniego dengiamos Šnipiškės, į žiemišką sostinės peizažą įsirėžusi garsioji Vlado Urbanavičiaus skulptūra „Krantinės arka“. Visa tai italų režisieriaus Gabriele Salavatores filme tapo šiaurietišku dramatiškos istorijos fonu. Pagal Nicolai Lilin bestselerį sukurtas filmas „Sibirietiškas auklėjimas“ atverčia urkų tautos istorijos puslapį. Sovietmečiu iš Sibiro į Padniestrę ištremti urkai savotiškai suderino ir kriminalinio pasaulio kanonus, ir griežtas religines apeigas. „Sibirietiškas auklėjimas“ į Vilnių atvedė dar vieną kino žvaigždę: Johnas Malkovichius juostoje suvaidino idėjinį ištremtų urkų vadą.

XIX a. Sankt Peterburgas ir Maskva filme „Ana Karenina“ („Anna Karenina“, 2013 m.)

„Sankt Peterburg“ – paskelbė virš Vilniaus geležinkelio stoties perono iškilusi iškaba, ir Vilnius trumpam tapo nepanašus į save. Senosios Rusijos dvasią čia kūrė italų kino kūrėjų komanda, filmavusi juostą pagal garsųjį Levo Tolstojaus romaną. Įvairiose miesto vietose šmėkštelėjo elegantiškos damos įliemenintais žemę šluojančiais drabužiais, iš karietų Lukiškių aikštėje žengė skrybėlėti ponai ir pasirodė daug senovinių detalių – nuo lagamino iki garvežio. Filmo „Ana Karenina“ kūrėjai atsisveikindami vilniečiams paliko žavią staigmeną: Lukiškių aikštėje specialiai filmavimams išlieta čiuožykla buvo palikta pramogauti miesto gyventojams.

Berlynas, Stokholmas, Viena nuo 1967 m. iki šių dienų filme „Džentelmenai ir gangsteriai“ („Gentlemen and gangsters“, 2013 m.)

Švedų kino gamybos kompanija, statydama filmą „Džentelmenai ir gangsteriai“, į Vilnių trumpam perkėlė kelis miestus ir keliais dešimtmečiais skaičiuojamą praeitį. Raugyklos gatvė virto Švedija, trumputė Beatričės gatvelė – pokario Berlynu. Juosta pagal populiaraus švedų rašytojo Klaso Ostegreno kūrybą buvo filmuojama ir Vrublevskių bibliotekoje Verkių rūmuose, Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose, Trakų Vokėje. Švedams talkinusiems lietuviams iššūkiu tapo didžiulė darbų apimtis: vien masinėse filmo scenose dalyvavo daugiau nei 600 žmonių.

1985 m. Vašingtonas, Roma ir Maskva seriale „Informatoriai“ („The Assets“, 2013 m.)

Šių metų sausį JAV pradėtas rodyti aštuonių dalių serialas pasakoja apie Šaltąjį karą ir kovą tarp CŽV ir KGB. Serialo kūrėjai neslėpė Lietuvą filmavimams pasirinkę iš dalies dėl ekonominių priežasčių: filmuoti Maskvą Maskvoje būtų atsiėję gerokai brangiau. Todėl Šaltojo karo peripetijos nagrinėjamos KGB muziejuje, netoli Martyno Mažvydo bibliotekos, Vilniaus senamiesčio gatvėse. Aštuonių dalių seriale vaidmenis sukūrė ir lietuvių aktoriai Leonardas Pobedonoscevas, Sigitas Račkys, Arvydas Dapšys.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų