Viliojančios žvaigždžių krūtinės

Viliojančios žvaigždžių krūtinės

Galingiausios pasaulio bendrovės vertingu reklamos plotu laiko geriausių Europos futbolo klubų marškinėlius

Reklama ant Europos futbolo ekipų aprangos – prieš keturis dešimtmečius kuklių Vokietijos ir Anglijos komandų vadovams kilusi idėja. Kai pasibaigus sezonui stadio­nuose įsivyrauja vasariška ramybė, klubų vadybininkai pasiraitoja rankoves ir pradeda generalinių rėmėjų medžioklę. Kam kaip sekasi ir kas yra didieji ekonomikos banginiai, kasmet iš naujo persibraižantys Senojo žemyno futbolo žemėlapį?

Pirmuoju klubu, ant savo marškinėlių panaudojusiu komercinę reklamą, futbolo istorikai vadina Montevidėjo „Penarol“. Visgi šis Urugvajaus sostinės komandos vadovų sumanymas praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio viduryje gerokai pralenkė laiką.

Nors vėliau reklama trumpai buvo šmėkštelėjusi ant kai kurių Prancūzijos, Danijos ir Austrijos ekipų aprangos, ši idėja viso pasaulio klubinio futbolo gaublį pradėjo sukti tik 1973 m.

Sumanymo autoriumi laikomas Günteris Mastas – Žemutinėje Saksonijoje gaminamo garsiojo „Jägermeister“ žolelių likerio krikštatėvio Curto Masto sūnėnas. Būtent jis pasiūlė bendrovės logotipu papuošti šiuo metu antrajame pagal pajėgumą Vokietijos futbolo divizione rungtyniaujančios Braunšveigo „Eintracht“ komandos marškinėlius. Neseniai „Jägermeister“ buvo pradėjusi remti automobilių sportą, tačiau būtent futbolą G. Mastas laikė raktu į bet kurio tautiečio širdį. „Per futbolą galime pasiekti visus visuomenės sluoksnius“, – savo sprendimu tuomet neabejojo verslininkas.

Išvydę didžiulius šv. Huberto elnio ragus ant klubo aprangos, šalies futbolo sąjungos vadovai aiktelėjo iš nuostabos ir įsakė nedelsiant pašalinti likerio reklamą. Tačiau apsukrusis G. Mastas sugalvojo, kaip šias reglamento pinkles apeiti, – suorganizavo klubo žaidėjų balsavimą, po jo „Jägermeister“ prekės ženklas buvo paskelbtas oficialiu naujuoju „Eintracht“ komandos logotipu. Po tokių viražų lyga kapituliavo ir oficialiai leido ant sportinių marškinėlių naudoti reklaminius užrašus bei logotipus.

Kai klaidos kainuoja postus

Į pionieriškas „Eintracht“ pastangas dabar rinkodaros specialistai žvelgia su šypsena, tačiau būtent ši komanda reklamai atvėrė platesnius futbolo vandenis. Analizuojant penkių ekonomiškai stipriausių žemyno lygų (Anglijos, Ispanijos, Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos) futbolo komandas, galima daryti išvadą, kad senosios Europos stadio­nai vis dažniau tampa ir didžiausių pasaulio prekės ženklų kovos lauku.

Bene aršiausiai konkuruoja automobilių gamintojai. Naujajame sezone iš penkių stipriausių Europos lygų komandų net aštuonių ekipų futbolininkai krūtines pasipuošė automobilių pramonės milžinų logotipais.

Šį sezoną įsigaliojo rekordinė septynerių metų „Chevrolet“ ir „Manchester United“ sutartis. Automobilių gigantei „General Motors“ priklausanti bendrovė „raudoniesiems velniams“ kasmet atseikės po 80 mln. JAV dolerių. Prieš dvejus metus įvykęs sandoris Jungtinėse Valstijose įvertintas nevienareikšmiškai, o šio sumanymo autoriui rinkodaros direktoriui Joeliui Ewanickui net kainavo darbo vietą. „Chevy“ logotipas nuo šio sezono ant raudonų „Manchester United“ marškinėlių pakeitė pirmaujančią pasaulyje rizikos valdymo draudimo ir perdraudimo bendrovę „Aon“, kuri klubą rėmė nuo 2010-ųjų.

Su automobilių gamintojais bendradarbiauja vienintelis Anglijos „Premier“ lygos klubas, bet tokia praktika kur kas populiaresnė šios pramonės madas diktuojančioje Vokietijoje. Bundeslygoje šį sezoną automobilius reklamuos trys komandos. Frankfurto „Eintracht“ turi sutartį su italų „Alfa Romeo“, „Wolfsburg“ – su „Volkswagen“, o „VfB Stuttgart“ vienu šūviu nušovė du zuikius ir reklamuoja Štutgarte 2001 m. įsteigtą „Mercedes-Benz“ banką. „Wolfsburg“ ir „Volkswagen“ bendradarbiavimą taip pat verta atskirai paminėti. Volfsburgo miestas 1938 m. įkurtas „Volkswagen Beetle“ gaminusiems darbininkams.

Prancūzijoje gana ryškų pėdsaką paliko Pietų Korėjos automobilininkai. „Kią“ nuo 2006 m. reklamuoja „Bordeaux“ klubas, o Liono „Olympique“ marškinėlius nuo praėjusių metų pradėjo puošti tai pačiai grupei priklausančios „Hyundai“ prekės ženklas. Patys prancūzai savo dėmesį nukreipė į gretimas rinkas. „Citroën“ automobilių koncernas jau nuo 1985 m. remia Vigo „Celtos“ klubą Ispanijoje. Šiame Galisijos mieste „Citroën“ daugelį metų yra didžiausias darbdavys, o sutartis su „Celta“ – seniausia iš visų Ispanijos aukščiausiojo diviziono klubų.

2000 m. Rumunijos automobilių koncerną „Dacia“ įsigijusi „Renault“ prieš šešerius metus pasirašė sutartį su italų „Udinese“ komanda. Bendrovės vadovų teigimu, šis sprendimas turėjo padidinti „Dacios“ žinomumą Apeninuose ir tapti vienu iš raktų į Vakarų Europos rinkas.

Italijos futbolo milžino Turino „Juventus“ ir „Fiat“ ryšiai nuo senų laikų susieti tvirta gija. Trečiajame dešimtmetyje klubo sirgalių daugumą sudarė imigrantai iš pietinių miestų, kurie atvyko dirbti į „Fiat“ gamyklą. 1923 m. jos savininkas Edoardo Agnelli įsigijo „Senąją Sinjorą“ ir pastatė stadioną. Dešimt­mečiai bėgo, abiejų stovyklų žinomumas augo, tačiau santykiai išliko šilti – šiuo metu ant komandos marškinėlių puikuojasi „Fiat“ grupei priklausančios „Jeep“ logotipas.

Azijietiški viražai

Panašias Europos futbolo pyrago dalis yra atsiriekusios skrydžių ir finansų bendrovės. Oro vežėjai šį sezoną remia aštuonis klubus, o finansų sektoriuje veikiančios įmonės yra net vienuolikos komandų generalinės rėmėjos.

Elektroninė mokėjimo sistema „Netteller“ nuo šio sezono remia anglų „Crystal Palace“ klubą, greitųjų paskolų milžinė „Wonga“ antrus metus bendradarbiauja su „Newcastle United“, o investavimo ir draudimo paslaugas siūlančios bendrovės sukirtusios rankomis su anglų „Swansea“ (GWFX), Londono „Tottenham Hotspur“ (AIA), to paties miesto „West Ham United“ („Alpari“), „Monaco“ („Fedcom“) ir „Nice“ („Mutuelles du Soleil“) ekipomis, bankų pavadinimai puošia Menchengladbacho „Borussios“ („Postbank“) ir „Liverpool“ („Standard Chartered“) marškinėlius.

2009 m. sandorį su Londono banku pasirašęs Liverpulio klubas prarado dalį identiteto. Nuo 1992-ųjų jį rėmė alaus bendrovė „Carlsberg“, o raudoni marškinėliai su šiuo danišku prekės ženklu buvo tapę žanro klasika. Tai iki šiol yra visų laikų ilgiausia bendradarbiavimo sutartis su vienu rėmėju iš visų Anglijos „Premier“ lygos klubų.

Bene daugiausia pastarąjį dešimtmetį į futbolą investavo Azijos skrydžių bendrovės. Pastebima tendencija, kad didžiosios pasaulio oro vežėjos išimtinai renkasi tik didžiuosius stipriausių valstybių klubus. Įspūdingiausius raumenis demonstruoja Artimųjų Rytų bendrovė „Emirates“. Dubajuje įkurtos oro vežėjos sprendimai apskaičiuoti iki smulkmenų – ji turi partnerį superklubą kiekvienoje didžiojoje futbolo lygoje. Ispanijoje tai yra Madrido „Real“, Italijoje – „AC Milan“, Anglijoje – Londono „Arsenal“, Prancūzijoje – Paryžiaus „Saint Germain“, o Vokietijoje – „Hamburger SV“.

Anglija – lažybininkų dirva

Žvelgiant į Senojo žemyno futbolo žemėlapį į akis krinta dar viena tendencija – didžiosios pasaulio lažybų bendrovės vis labiau koncentruojasi Jungtinėje Karalystėje. Anglijos „Premier“ lyga daug metų yra ekonomiškai stipriausia ir patraukliausia daugeliui reklamdavių.

Šį sezoną lažybininkai remia net keturis „Premier“ lygos klubus: „Stoke City“ („Bet365“), Birmingamo „Aston Villą“ („Dafabet“), „Burnley“ („Fun88“) ir „Hull City“ (12BET). Kitų šalių klubų lažybininkų čiuptuvai nesiekia. Arčiausiai pagal kilmę būtų galima pavadinti internetinio pokerio namus „Vinamax“, kurie nuo 2010 m. bendradarbiauja su prancūzų „Saint-Étienne“ klubu.

Vis dažniau ant populiariausių klubų marškinėlių pasireklamuoti nusprendžia ne tik privačios bendrovės, tačiau ir valstybės ar jų įmonės. Šiemet šalių pavadinimai puošia trijų ekipų aprangą. „Sevilla“ kviečia aplankyti Malaiziją („Visit Malaysia“), o Madrido „Atletico“ ir prancūzų „Lens“ reklamuoja ugnies žeme vadinamą Azerbaidžaną. Regionus, kuriuose yra įsikūrę, ant savo marškinėlių viešina prancūzų „Metz“ ir „Montpellier“ klubai, turistams patrauklią Sardinijos salą – vietos „Cagliari“.

Kai tradicijos nuperkamos

Prieš 6 metus sutartį su baskų energetikos milžine „Petronor“ pasirašęs ir su reklama galiausiai susisaistęs Bilbao „Athletic“  – ne vienintelis pavyzdys, kai senos tradicijos priverstos kapituliuoti prieš rinkos ekonomikos dėsnius. 111 metų legendomis apipintą kelią nuėjo „Barcelona“, tačiau 2006 m. taip pat atsidūrė ant permainų slenksčio. Be reklamos ant savo marškinėlių iki tol žaidęs Katalonijos klubas nusprendė sukti kiek kitu keliu ir sirgalius prie naujovių pratino iš lėto.

Ir pradžių ant „Blaugranos“ aprangos atsidūrė Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF reklama. Įvairioms jo programoms Katalonijos komanda kasmet skyrė dalį pelno, po maždaug 2 mln. eurų. Iš pirmo žvilgsnio kilni misija galėjo būti iš anksto gerai apgalvotas rinkodaros specialistų triukas. 2011 m. UNICEF logotipas „Barcelonos“  futbolininkams nuo krūtinių perkeltas ant nugarų, o gerokai svarbesnė reklamos pozicija atiteko kitai ne pelno siekiančiai labdaros organizacijai „Qatar Foundation“. Toks žingsnis numatytas 2010 m. „Qatar Sports Investements“ (QSI) ir katalonų pasirašytoje sutartyje. Po trejų metų QSI pasuko komercijos keliu ir pradėjo reklamuoti skrydžių bendrovę „Qatar Airways“. Tai reiškia, kad ant „Barcelonos“ marškinėlių pirmą kartą klubo istorijoje atsirado komercinės organizacijos reklama.

Šiais laikais rasti generalinio rėmėjo neturintį didžiųjų šalių elitinio diviziono klubą ganėtinai sunku. Anglijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje tokių ekipų nėra, o štai finansiškai ne tokiose stipriose valstybėse Ispanijoje ir Italijoje komandos dažnai prieš sezono pradžią priverstos ieškoti įvairių išeičių. Ispanijos lygoje generalinio rėmėjo šiemet neturi abu Valensijos klubai – „Levante“ ir „Valencia“. Panaši situacija Apeninuose. Italijos „Serie A“ čempionatas tradiciškai prasideda vėliausiai, o prie starto linijos šį rudenį neturėdamos generalinių rėmėjų stojo net šešios komandos: abu Romos klubai – „AS Roma“ ir „Lazio“, abi Genujos ekipos – „Genoa“ ir „Sampdoria“, taip pat „Palermo“ su naujoke „Cesena“.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų