Vieno euro krizė

Vieno euro krizė

Aistros dėl bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pasiūlymo visiems buitiniams elektros vartotojams įvesti 1 euro mėnesinį abonementinį mokestį ir truputį sumažinti kainą už kilovatvalandę, Energetikos ministerijos garsiai išreikšti protestai, kategoriška premjero nuomonė prieš, argumentai dėl socialinio tokio pasiūlymo nejautrumo ir galų gale ESO atsitraukimas labai gerai iliustruoja, koks fragmentiškas požiūris į energetiką vyrauja Lietuvoje.

Tuo metu planai liberalizuoti elektros tiekimo buitiniams vartotojams rinką, kai kiekvienas vartotojas būtų priverstas rinktis labiausiai tinkantį elektros tiekėją, siūlantį jam tinkamiausią mokėjimo planą su pastovia dedamąja ar be jos, toliau dulka Vyriausybės ir Energetikos ministerijos valdininkų stalčiuose.

Dar 2009 m. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė patvirtino Lietuvos elektros rinkos plėtros planą, kuriame numatyta, kad nereguliuojami elektros energijos tarifai nuo 2015 m. sausio 1-osios bus taikomi visiems elektros energijos vartotojams, net patiems smulkiausiems. Šiuos planus mus įpareigoja įgyvendinti Trečiojo energetikos paketo elektros energetikos direktyva. To paties paketo, kurį taip entuziastingai įgyvendinome dujų tiekimo srityje ir dujų perdavimo sistemų nuosavybę atskyrėme nuo dujų, kaip produkto, tiekimo verslo.

Trečiasis energetikos paketas taip pat numato, kad elektros skirstymo tinklais verslas turėtų būti atskirtas nuo elektros tiekimo, elektros skirstymo bendrovei paliekant galimybę būti tik garantiniu tiekėju, užtikrinančiu elektros tiekimą vartotojui tokiu atveju, jei pastarasis nesudaro elektros tiekimo sutarties su rinkoje veikiančiu tiekėju.

Valstybė taip pat turi užtikrinti, kad garantinis tiekėjas savo paslaugą teiktų aukštesniais tarifais, nei rinkoje veikiantys tiekėjai, kad vartotojai būtų motyvuojami per ilgai neužsibūti jo klientais.
Kita vertus, politikams tai bus sunkus sprendimas. Jis privers visus be išimties buitinius elektros vartotojus, tai yra rinkėjus, priimti sprendimus. O kaip rodo patirtis, absoliučiai didžiausiai visuomenės daliai bet koks sprendimų priėmimas sukelia tam tikrą frustraciją, nes vidutinis žmogus statistiškai komfortiškiausiai jaučiasi tada, kai gali kiekvieną dieną elgtis taip, kaip yra įpratęs, ir nieko nekeisti. Pridėkim dar tai, kad pereinamuoju laikotarpiu, ko gero, bus daug vartotojų, kuriems dėl reformos tik padidės išlaidos už elektros energiją. Taip bus, kol vartotojai išmoks pasirinkti sau labiausiai tinkantį variantą, ir susiformuos pakankama skirtingas paslaugas siūlančių tiekėjų pasiūla.

Pereinamuoju laikotarpiu, ko gero, bus daug vartotojų, kuriems dėl reformos tik padidės išlaidos už elektros energiją.

Energetikoje artėja laikai, kai kiekvienam elektros energijos vartotojui teks priprasti prie daugelio naujovių. Tai energijos tiekėjo pasirinkimas. Išmanioji apskaita, kai elektros energijos kaina keičiasi kiekvieną valandą pagal rinkos dėsnius. Nuosavos nedidelės saulės elektrinės, elektros kaupimo ir atidavimo į tinklą, esant aukščiausioms kainoms, galimybės. Dalyvavimas balansavimo rinkoje, elektros pirkimas iš kaimyno, pasinaudojus „blockchain“ technologijomis ir t. t.

Kai kurie pokyčiai bus naudingi elektros vartotojams ir leis jiems sumažinti išlaidas už energiją arba net uždirbti iš energijos gamybos ar pigesnės sukauptos energijos perpardavimo. Tačiau tam reikia, kad vartotojai irgi keistųsi, domėtųsi naujomis galimybėmis ir galų gale jomis naudotųsi. Tai ne pirmas kartas, kai elektros vartotojams tenka mokytis. Prieš kiek daugiau nei šimtą metų elektros vartotojus reikėjo mokyti, kad elektros lempučių nereikia bandyti įjungti degtuku, o elektra nekenkia miegančiam žmogui. Ko gero, ir tada kam nors tie pokyčiai kėlė nepasitenkinimą.

Anuomet žmonės turėjo apsiprasti, kad teks gyventi elektros amžiuje, o dabar jiems reikės suvokti, kad teks gyventi skaitmeninės energetikos amžiuje. Kad ir kiek nepasitenkinimo tie pokyčiai suteiktų. Politikams nėra gerai, kai jų rinkėjai pyksta. Todėl, matyt, sprendimas iki galo įgyvendinti Trečiąjį energetikos paketą politikų bus atidėliojamas, kol Vyriausybė iš Europos Komisijos gaus konkretų grasinimą skirti baudą už ES direktyvų ignoravimą.

O kol kas bus ginčijamasi dėl to euro per mėnesį, neva ginant socialiai jautriausius elektros vartotojus. Kaip kažkada 1990–1991 m. visi ginčijosi dėl to, kiek valstybė turėtų padidinti maisto produktų kainas. Prisimenate? Dabar tie ginčai atrodo kiek keistai. Panašiai bus ir po dešimtmečio prisiminus šios dienos diskusijas.

Martynas Nagevičius  yra Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų