Vidurinės klasės valdos. (Pixabay nuotr.)

Vidurinės klasės apmokestinimas – būdas papildyti biudžetą ar gyventojų išdavystė?

Vidurinės klasės apmokestinimas – būdas papildyti biudžetą ar gyventojų išdavystė?

Savarankiškumas laisvės dar neužtikrina. Kuo rizikuoja valdžia, iš akių nepaleisdama vidurinės klasės?

Daugiau nei pusė – 59 proc. – šalies gyventojų. Tokią dalį visuomenės apima į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos vidurinės klasės apibrėžtį patenkantys lietuviai. Jų pajamos, „Swedbank“ Finansų instituto duomenimis, sudaro nuo 75 iki 200 proc. vidutinių šalies pajamų: tai yra nuo 760 iki 2028 eurų su mokesčiais arba nuo 513 iki 1242 eurų po jų. Jie išsilavinę, investuojantys į savo ir vaikų dabarties bei ateities poreikius, besidomintys visuomeniniu ir kultūriniu gyvenimu. Valdžios jie nemato kaip savo gerovės šaltinio ir iš jos tikisi veiksmų laisvės.

Negana to, tai pati didžiausia ir daugiausia mokesčių į šalies biudžetą sumokanti visuomenės grupė, tad politikų demonstruojamas noras ją apmokestinti atrodo kaip lengvas būdas paimti iš tų, kurie oraus gyvenimo pagrindą jau susikūrė. Tačiau iš pažiūros paprastas ir greitas būdas papildyti biudžetą gali turėti neigiamų padarinių ne tik vidurinės klasės atstovų piniginėms.

Vyriausybės išdavystė

Poreikis Lietuvoje kalbėti apie vidurinę klasę itin išaugo po to, kai po šalies prezidento rinkimų gerovės valstybės idėja užsikrėtė didelė visuomenės dalis. Tiesa, kaip akcentavo IQ kalbinti pašnekovai, daugiau dėmesio skiriama gerovei dalyti, o ne būdams ją kurti. Nuo to labiausiai nukenčia ne kas kitas, o vidurinė klasė.

Nenuostabu – iš uždirbančių mažai ir taip jau nėra ko paimti. Gaunantiems daugiau nei vidutines pajamas mokesčių naštą didinti iki begalybės taip pat neverta. „Dažniausiai tai ne tik Lietuvos darbo rinkoje paklausūs specialistai arba kapitalo savininkai, tačiau jie – mobilūs“, – IQ sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Ieva Valeškaitė. Pasiekę tam tikrą ribą, kai šalies mokesčių sistema jiems tampa nepatraukli, tokie žmonės turi daugiau galimybių mokesčių mokėtojais registruotis kitose šalyse. Kai kurios tokius klientus net vilioja, suteikdamos išskirtines sąlygas. „Tai daug sudėtingiau padaryti nuo 8 iki 17 val. besidarbuojančiam mažesnių pajamų gavėjui, kuriam galbūt ir dabartinį darbą susirasti buvo sunku“, – aiškino ekspertė.

Ypač nerimą kelia viešojoje erdvėje menkai dėmesio sulaukiantys valdžios pasiūlymai: didesni mokesčiai savarankiškai dirbantiems, dividendams, vėl keliamas progresinio gyventojų pajamų mokesčio tarifas. „Būtent šie veiksniai svarbūs vidurinei klasei formuotis ilguoju laikotarpiu“, – įsitikinusi pašnekovė.

Su tuo sutiko ir Vilniaus universiteto Verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas. Jo teigimu, Vyriausybė nesilaiko pažadų nedidinti mokesčių arba, keldama vienus, mažinti kitus. Esą ji ne tik realiai didina mokesčių naštą vidurinei klasei – savarankiškiems žmonėms, kurie nereikalauja paramos, – bet ir juos išduoda. „Sutarusi, kad neapmokestinamųjų pajamų dydis 2020–2021 m. turėtų augti iki 100 eurų, dabar kalba apie 50 eurų didėjimą, pažadus gyventojų pajamų mokestį pakelti iki 27 proc. keičia kalbos apie 32 proc. tarifą“, – aiškino pašnekovas. Tokie pakeitimai itin skaudūs savarankiškai besiverčiantiems žmonėms, smulkiajam verslui.

Kita vertus, tiek gyventojų pajamų, tiek įmonių pelno mokesčiai turi reikšmingą poveikį registruojamų patentų, mokslinių publikacijų, išradėjų šalyje ir mokslo darbuotojų, dirbančių privačiose tyrimų ir plėtros laboratorijose, skaičiui. Todėl mokesčių dydis neigiamai veikia tiek inovacijų kokybę, tiek kiekį. „Be inovacijų ir tiesioginių užsienio investicijų nė patys nepastebėsime, kaip iš kadaise Baltijos tigru besiskelbusios valstybės virsime nykstančiu ir tik rezervato sąlygomis gyventi galinčiu baltuoju tigru“, – ironizavo LLRI ekspertė.

Tokį poveikį turi ir mokesčių politikos nenuoseklumas. Į stabilios ekonomikos politikos valstybes linkusios investuoti užsienio įmonės, tai svarbu ir gyventojams: nuolat reformuojant mokesčių sistemą deklaruojamas požiūris, kad į mokesčių mokėtojus žiūrima ne kaip į valstybės kūrėjus, bet kaip į pinigų maišus.

Tačiau mokesčiai – tik dalis vidurinei klasei kliūvančių kirčių rimbu. Didelę dalį jos savarankiškumo nubraukia įvairūs valstybės reguliavimai ir draudimai, tokie kaip panaikinta galimybė pasirinkti tinkamiausius vaistus, prekybos alkoholiu laiko ribojimai ar vaikų mokymo namuose draudimas. „Jie – ta nematoma virvė, laikanti vidurinės klasės asmenis, pririštus prie valdiškos būdos“, – pabrėžė I. Valeškaitė. Tuo tarsi pasakoma: net jei dirbate, išlaikote save ir savo šeimą, esate visuomeniškas, tvarkingai mokate mokesčius, o viešosiomis paslaugomis naudojatės minimaliai, valdžia vis tiek jums kvėpuos į nugarą ir progos reguliuoti jūsų gyvenimą tikrai nepraleis.

Paprasta matematika

Valdančiosios daugumos atstovų ir Vyriausybės mokesčių sistemos pakeitimų kraitėje yra ir daugiau vidurinę klasę nerimauti verčiančių siūlymų. Pavyzdžiui, ketinimai nuleisti nekilnojamojo turto mokesčio kartelę ar automobilių taršos mokestis. Itin daug diskusijų viešojoje erdvėje sukėlę projektai spalio pabaigoje Seime buvo sukritikuoti ir grąžinti Vyriausybei tobulinti. Daug žalos vidurinei klasei, M. Dubnikovo teigimu, gali turėti siūlymas apmokestinti bankų aktyvus. „Jis reiškia, kad dirbtinai bus didinamos palūkanos, už kurias mokės vidurinė klasė, – aiškino pašnekovas. – Į ją patenka žmogus, kuris naudojasi bankų paslaugomis: perka būstą, automobilį ir panašiai.“

Gražios praeities likučiai (Pixabay nuotr.)

IQ kalbinti pašnekovai neatmeta prielaidos, kad teikdami tokius pasiūlymus valdantieji paprasčiausiai ieško mažiausiai skausmingų biudžeto pajamų šaltinių ir ruošiasi rinkimams. „Visi šie pakeitimai taikomi ne žmonėms, kurie supranta matematiką, o tiems, kurie vadovaujasi emocijomis, – įsitikinęs M. Dubnikovas. – Paklausykite, kaip kalbama: prekybininkai lobsta, todėl juos reikia nubausti, bankininkai apskritai visais laikais yra laikomi blogio įsikūnijimu, todėl ir juos reikia nubausti.“ Kai kuriems politikams esą svarbi tik šiandiena, vieninteliu savo tikslu jie mato galimybę būti perrinktiems.

Tačiau vidurinės klasės silpninimas valstybei gali būti itin skausmingas. Tradiciškai šie žmonės laikomi valstybės politinio ir ekonominio stabilumo garantija. „Vidurinėje klasėje sutelktas šalies sveikas protas, suvokimas, kuris sprendimas yra geras, kuris blogas“, – mano M. Dubnikovas. Stipri vidurinė klasė šalyje užtikrina paramą sunkiai besiverčiantiems ir atokiau nuo valstybės užvaldymo laiko kelis procentus visuomenės sudarančius turtinguosius.

Tiesa, jos indėlį galima skaičiuoti ir matematiškai: ši grupė ne tik sumoka daugiausia mokesčių, bet ir yra didesnio vartojimo būtiniausių prekių ir paslaugų sektoriuose garantas. „Mažėjant jų pajamoms, be jokios abejonės, menksta vartojimas, vis mažiau galimybių lieka atsidėti senatvei, rūpintis vaikų išsilavinimu ar sveikata, – įsitikinusi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. – O dar blogiau tai, kad nusivylę gyventojai gali pradėti slėpti savo pajamas, dalį jų nustumti į šešėlį.“

Valdantieji, net jei ir iš tiesų savo elgesio matu laiko pasirodymo rinkimuose sėkmę, vidurinės klasės stipriai bausti arba ignoruoti kaip ne jų tikslinę rinkėjų grupę neturėtų. Politologai jau kuris laikas akcentuoja, kad klasinio balsavimo apraiškos Lietuvoje itin silpnos, daugelis Lietuvos rinkėjų nėra prisirišę prie partinių pasirinkimų tam tikromis socialinėmis tapatybėmis, kaskart gali balsuoti vis už kitą politinę jėgą. Tad šansai į savo pusę patraukti arba nuo savęs atstumti tiek mažesnių, tiek vidutinių ar aukštesnių pajamų rinkėjus visoms partijos beveik vienodi.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų