Verslas ir Afrikoje verslas

Verslas ir Afrikoje verslas

Tačiau žaidimo taisyklės gerokai skiriasi. Kaip lietuviai padeda Rytų Afrikos valstybėms vykdyti reformas, Linai Navickaitei pasakojo buvęs ūkio ministras Rimantas Žylius, jau daugiau kaip metus einantis bendrovės „Norway Registers Development AS“ (NRD AS) vykdomojo direktoriaus pareigas.

Kaip lietuvių valdoma Norvegijos įmonė susidomėjo verslu Rytų Afrikos šalyse?

– Lietuvių kapitalo BAIP grupė, teikianti IT paslaugas, jau seniai puoselėjo idėją peržengti ES sienas, bet ankstesnės pastangos nebuvo sėkmingos ir atrodė, kad verslui Afrikoje tenka įveikti pernelyg didelius barjerus. Padėtis iš esmės pasikeitė, kai prieš ketverius metus BAIP grupė įsigijo Norvegijos įmonę NRD AS. Ji tapo savotišku įrankiu, padėjusiu įsitvirtinti Afrikoje, nes BAIP iš norvegų perėmė solidžią 20 metų veiklos istoriją ir ryšius su klientais.

Dabar NRD AS priklauso „INVL Technology“ fondui, kuris neseniai buvo įtrauktas į biržos prekybos sąrašą. Visos fondo įmonės sparčiai auga – 2014 m. apyvarta siekė 16,7 mln. eurų, ir besivystančiose valstybėse dirbančių bendrovių pajamos kasmet didėja.

Kokia pagrindinė jūsų vadovaujamos bendrovės veikla?

– NRD AS yra vadybos konsultavimo įmonė ir siekia padėti besivystančių šalių bendrovėms gerinti verslo sąlygas, modernizuoti administracinę aplinką, kurti saugią skaitmeninę erdvę, reformuoti bazinę skaitmeninę ekonomikos infrastruktūrą, t. y. modernizuoti registrus, teismus ir pan. Sakykim, Tanzanijos juridinių asmenų registras primena pašiūrę, kur nusidriekia žmonių eilės, o panašus pastatas Mauricijuje, kur mūsų įmonė įgyvendino projektą, virto normalia klientų aptarnavimo sale.

Per 20 metų NRD AS įvykdė daugiau kaip 100 projektų 40-yje šalių. Tačiau norvegų specializacija buvo labai siaura ir baigę darbą jie išvažiuodavo. Mes pakeitėme strategiją ir dėmesį sukoncentravome į Rytų Afriką bei Pietryčių Aziją – itin aktyviai besivystančius regionus, kurie pasiryžę imtis reformų. Ten jau esame įsteigę kelias įmones ir siekiame būti kuo arčiau klientų. Tikimės, kad čia galėsime ne tik dalyvauti projektų konkursuose, bet ir inicijuoti pertvarkų kryptį, t. y. prisidėti prie šalies modernizavimo. Pavyzdžiui, Tanzanijoje tik 15 proc. vietos gyventojų turi gimimo liudijimus, o pasus – dar mažiau, ką ir kalbėti apie prieinamas banko paslaugas.

Kodėl lietuviai Afrikoje dirba pasitelkę Norvegijos įmonę?

– Lietuva negali prilygti Norvegijai nei ambasadų tinklu, nei šalies verslo istorija. Norvegija nuo 1960-ųjų Juodajame žemyne daug investuoja, tad norvegai vietos gyventojų akyse yra pelnę daug geresnę reputaciją nei JAV ar pastaruoju metu agresyvią politiką vykdanti Kinija. Apskritai Europa Afrikoje yra patraukli darbdavė. Deja, ten Lietuvos niekas nežino, mes neegzistuojame, nors apie Estiją ir jos progresą technologijų srityje vietiniai yra girdėję. Maža to, Lietuva nė su viena Afrikos valstybe nepasirašiusi dvigubo apmokestinimo išvengimo, taip pat investicijų apsaugos sutarčių.

Ar į vakariečių iniciatyvas skatinti reformas vietos valdžia ir gyventojai nežiūri pernelyg įtariai?

– Tam ir siekiame tapti vietiniais: įsigyjame arba steigiame bendroves, įdarbiname tenykščius gyventojus, su universitetais vykdome bendrus projektus, finansuojame pradedančiąsias bendroves, organizuojame metinę konferenciją apie kibernetinę saugą Afrikos šalyse. Siekiame, kad patys vietos gyventojai ragintų gerinti verslo sąlygas, vykdyti būtiniausias reformas. Mes tegalime inicijuoti, tačiau poreikiai turi susiformuoti pačioje šalyje. Kita vertus, suprantame, kad jeigu nebus pertvarkų, nebus verslo. Taigi, siekiame tapti pokyčių katalizatoriais.

Tačiau Vakaruose veikiantys įprasti verslo modeliai nebūtinai pasiteisina kituose žemynuose?

– Tiesa. Dažnai iš šono girdime daug entuziastingų vertinimų, esą ateis žmonės baltais veidais ir verslas eisis kaip per sviestą. Bet šių rinkų, ypač Rytų Afrikos, realybė – labai komplikuota, rizika didžiulė, o procesai ilgi ir nenuspėjami. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus pateikėme pasiūlymus dalyvauti keliuose viešojo pirkimo konkursuose, o apie sprendimus iki šiol nieko nežinome. Rašome laiškus, bet negauname atsakymų. Tačiau projektų nesame nurašę, nes jau turime panašios patirties. Po to, kai Tanzanijoje buvome paskelbti vieno konkurso nugalėtojais, devynis mėnesius niekas su mumis nebendravo, o vieną dieną staiga buvome pakviesti tęsti derybų.

Tokie dalykai, regis, jūsų nebestebina?

– Jau prisitaikiau prie visiškai kitokių žaidimo taisyklių: prie nelogiškų sprendimų, prieštaraujančių ofi­cialiai paskelbtoms taisyklėms, ir neretai nepakankamos priimančios pusės atstovų kompetencijos. Kartais esama tvarka ir problemų mastas išties stulbina. Kai kurių valstybių juridinių asmenų registruose iki 50 proc. dokumentų yra netikslūs – neteisingai nurodyti akcininkai, nes jų tapatybės niekas netikrina.

Darbuotojai gali dirbti daug ir neskaičiuoti valandų, tačiau tereikia užsieniečiui vadovui išvažiuoti, ir bendravimas staiga nutrūksta, darbai sustoja.

 

Darbuotojai gali dirbti daug ir neskaičiuoti valandų, tačiau tereikia užsieniečiui vadovui išvažiuoti, ir bendravimas staiga nutrūksta, darbai sustoja. Toks požiūris iš pradžių ne visai priimtinas, tačiau ilgainiui suvoki, ko gali tikėtis, o su kuo teks neišvengiamai susitaikyti. Vienas mano kolega sako, kad Afrikoje galioja dvi aksiomos: kai susiduri su, regis, visiška nesąmone, išgirsti žodžius: „This is Africa“ (Tai – Afrika), o kai vis tiek pasiryžti pakeisti susidariusią padėtį, tau sakoma: „Africa always wins“ (Afrika visada laimi).

Tai kas verslą taip vilioja į Afriką?

– Mažesnė konkurencija ir didesnė marža. Sakykim, prieš metus Burundyje laimėjome centrinio banko skelbtą konkursą, kuriame mūsų artimiausias konkurentas pateikė 1  mln. JAV dolerių brangesnį pasiūlymą. Beje, tai buvo vietos įmonė. O mes daug pigiau įsipareigojome atvežti įrangą ir samdyti specialistus iš Europos. Patikėkite, dalyvaudami konkurse tikrai neketinome dempinguoti kainų. Tačiau dalyvauti panašiuose konkursuose yra brangu ir kainuoja 50–100 tūkst. JAV dolerių, tenka dirbti su keliais klientais: reformas finansuojančiomis organizacijomis (donorais) ir vyriausybėmis, taip pat įdėti dukart daugiau darbo, palyginti su Europa ar JAV.

Jeigu dabar vėl turėtumėte progą dirbti ūkio ministru Vyriausybėje, kokia Afrikoje įgyta patirtis jums praverstų?

– Afrikos šalis sunku palyginti su Lietuva, bet mūsų valstybė yra daug arčiau Ruandos nei Mauricijaus, nors jos abi vadinamos žemyno čempionėmis. Ruandoje labiau laikomasi griežtos politikos – jeigu vyksta reforma, turi skaudėti, prieštaraujančius pokyčiams reikia atleisti ir priimti kitus žmones. Panašus požiūris vyrauja ir Lietuvoje. O Mauricijuje puoselėjama konsensuso kultūra. 1,2 mln. gyventojų turinčioje šalyje problemas stengiamasi išspręsti be konfliktų, nes nuogąstaujama, kad asmenys, su kuriais susipyksi, gali vakarieniauti su šalies prezidentu. (Juokiasi.) Tad ten procesai vyksta lėtai, ne taip skausmingai, bet pagal bendruosius rodiklius šios valstybės pozicijos pasaulyje stiprėja.

Dabar, kai prisimenu, kaip mudu su tuomečiu teisingumo ministru Remigijumi Šimašiumi mėginome kariauti su verslą kontroliuojančiomis institucijomis, reforma niekur nejudėjo. Tačiau kai visi sutarėme, kad kontroliuojančios institucijos turėtų dirbti efektyviau, ir leidome joms pačioms inicijuoti pokyčius, įvyko proveržis. Taigi, Lietuvoje, mano galva, dar daug permainų vyksta pernelyg agresyviai. Be to, itin svarbu įvertinti ne tik tai, ką darome, bet ir kaip darome. Deja, ministerijose daug kalbama apie sprendimus, net neįsigilinus į pačias problemas. O tada paaiškėja, kad pasirenkami ne tie vaistai ir gydomos ne tos ligos.

 

R. Žylius

Gimė 1973 m. Klaipėdoje.

Vilniaus universitete baigė psichologijos studijas, įgijo organizacinės psichologijos magistro laipsnį.

2000–2001 m. ministro pirmininko patarėjas informacinės visuomenės plėtros klausimais.

2001–2002 m. Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto vyr. patarėjas.

Dirbo IT bendrovėse „Meta­site“, „Hewlett-Packard“.

2009–2011 m. – Lietuvos ūkio viceministras.

2011–2012 m. – ūkio ministras.

Nuo 2013 m. gruodžio – NRD AS vykdomasis direktorius.

Komentarai

  • Įmonės procesų valdymas visur yra vienodas tik galbūt įsiliejus į Afrikos rinką yra didesnės plėtros galimybės nei Lietuvoje. Kadangi rinka yra didelė reikia tik turėti atitinkamų idėjų.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų