Protestas Budapešte (Scanpix nuotr.)

Vengriškas kerštas: kova tarp investuotojo George’o Soroso ir premjero Viktoro Orbáno tęsiasi

Vengriškas kerštas: kova tarp investuotojo George’o Soroso ir premjero Viktoro Orbáno tęsiasi

Viktoras Orbánas nepraranda noro iš Budapešto išguiti George’o Soroso įkurtą aukštąją mokyklą

Karštą gegužės popietę būrelis studentų įsitaiso pavėsyje ant stogo. Aplink juos – minimalistinio stiliaus suoliukai, eksperimentinis žalumynų daržas ir žavinga Dunojaus panorama. Šį kartą studentai čia susirinko kartu su dėstytoju aptarti viešosios politikos seminaro skaitinių. Dėl tokio neformalaus kolegiškumo, galimybės studijuoti jaunatviškame mieste ir lankyti pasaulinio lygio paskaitas tūkstančiai jaunuolių kasmet plūsta į Centrinės Europos universitetą (CEU).

Galbūt daugelis studentų labiau nei politika laisvalaikiu domėjosi Budapešto pramogomis, tačiau vieną dieną politika pasibeldė ir į airių architektų šiuolaikiškai suprojektuoto universiteto duris.
Pernai balandį Vengrijos parlamentas skubos tvarka priėmė Aukštojo mokslo įstatymo pataisą, pagal kurią akredituotis gali tik tokie ne ES narių universitetai, kurie teikia diplomus savo kilmės šalyje. Taip pat tokiems užsienio universitetams veikti nuo šiol reikalingas tarpvyriausybinis susitarimas. CEU, akredituotas ir JAV, ir Vengrijoje, yra sudarytas iš dviejų juridinių asmenų, ir prasidėjus nesklandumams tik vengriškoji įstaiga gavo Vengrijos akreditaciją.

Žmogiškųjų gebėjimų ministras Zoltánas Balogas pranešime spaudai pareiškė: „Galbūt dvigubi diplomai – geras verslas G. Sorosui (investuotojas ir filantropas yra CEU įkūrėjas), bet universitetams konkuruojant tai sukuria nesąžiningą pranašumą.“

Donaldo Trumpo vyriausybė, nors ir turi idėjinių panašumų su valdančiąja „Fidesz“ partija, sukritikavo įstatymą ir paragino Vengriją nustoti trukdyti CEU veikti. Kadangi JAV švietimo reikalus sprendžia valstijos, Europos Komisijos (EK) sankcijų grėsmės akivaizdoje Vengrijos vyriausybė sutiko derėtis su Niujorko valstija, kurioje buvo skubiai sukurta CEU nelygybės studijų programa. Rugsėjį derybininkai parengė susitarimo projektą, bet Vengrijos vyriausybė jo vis dar nepasirašė.

Nors EK ir įvairūs pasaulio bei Vengrijos akademikai pasmerkė šį įstatymą kaip tyčia nutaikytą į CEU, o tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti, balandį perrinktas premjeras V. Orbánas laikosi savo – „Soroso sustabdymo“ įstatymų paketas atvirai skelbiamas balandį perrinktos valdžios prioritetu. Praėjusią kadenciją jo vyriausybė stengėsi, kad, nepaisant ksenofobiškų nuotaikų šalyje, užsieniečiai atvažiuotų mokytis į „XXI a. krikščioniškos demokratijos“ šalį – taip pat ir, pavyzdžiui, iš musulmoniškos Malaizijos. Tik pagal vyriausybės sumanymą, jie rinktųsi vengriškus universitetus, kurių rektorius pagal 2011 m. pakeistą įstatymą Vengrijos valdžia panorėjusi gali skirti pati.

Vis dėlto studentai, nepaisydami neapibrėžtos ateities, toliau plūsta į CEU. Karjeros galimybės traukia ir vengrų emigrantus.

Žinomumas padidėjo

„Anksčiau reikėdavo pristatyti, kas tai per universitetas, o dabar to daryti nebereikia. Konferencijose manęs dažnai klausia, kas bus toliau, – pasakojo CEU docentas Adamas Zawadowskis. – Labiau norėčiau, kad jie domėtųsi mano tyrimais.“

Budoje užaugęs ekonomistas, gyvendamas JAV, dažnai pamąstydavo apie namų kryptį. Tačiau jei ne galimybė dirbti anglakalbiame universitete, sudarančiame sąlygas tiriamajam darbui, Prinstone doktorantūrą baigęs vengras greičiausiai nebūtų kartu su brazile žmona ir dviem JAV gimusiais vaikais susipakavęs lagaminų. „Kolegiškumas čia toks kaip JAV, jaunesniųjų visada apie viską atsiklausiama, nėra kažkokio didžiojo profesoriaus, kuris viską sprendžia“, – darbo aplinką gyrė A. Zawadowskis.

Kolegiškumas čia toks kaip JAV, jaunesniųjų visada apie viską atsiklausiama, nėra kažkokio didžiojo profesoriaus, kuris viską sprendžia.

Viešajame sektoriuje ekonomiste dirbti svajojanti vilnietė Elmira Mirguseinova džiaugiasi, kad CEU galėjo lankyti buvusių Lenkijos ir Vengrijos finansų ministrų paskaitas, važiuoti į seminarus Briuselyje: „Mokymuose Briuselyje visi žinojo apie CEU, juo domėjosi. Anksčiau nebuvo žinoma, kad universitetas toks geras, o dabar visi tai žino.“ Jai dvigubas diplomas nebuvo esminis veiksnys – svarbiausia renkantis studijas buvo jų kokybės pripažinimas.

Panašiai galvojo ir aplinkosaugos studijų magistrantė austrė Sara Pruckner. „Pasibaisėtina, kai šalis nusprendžia tiesiog uždaryti universitetą, kuris nepatinka“, – tarė ji, pakėlusi akis nuo nešiojamojo kompiuterio. Į politinę padėtį kaimyninės šalies gyventoja, rinkdamasi studijas, nežiūrėjo. „Nemanau, kad kažkur galima rasti daug geriau – Jungtinėje Karalystėje padėtis irgi nekokia, taip pat ir Graikijoje. Mano pačios šalyje turime naują kraštutinės dešinės vyriausybę“, – teigė mergina, kurios po studijų jau laukia stažuotė Jungtinių Tautų agentūroje Nairobyje. Kiti kalbinti studentai taip pat patvirtino, kad į protestus ėjo, bet dėl savo ateities asmeniškai nebijo.

Propagandos taikinys

„Tiek viduje, tiek tarptautiniu mastu liberalai ginčus dėl CEU padėties vaizdavo kaip kovą už akademinę laisvę, o nacionalistai – kaip kovą prieš užsienio intervenciją“, – apibendrino Agnes Gagyi Jenos universiteto Istorijos kultūrų forumo žurnale. Užsienio spauda akcentuoja, kad puolimas prieš CEU – vyriausybės bandymas suvesti sąskaitas su G. Sorosu, kuris dar 2007 m. atsistatydino iš universiteto tarybos pirmininko pareigų. „Mes nesame sveikoje viešojoje erdvėje. Debatai dėl CEU yra visai ne dėl CEU“, – mano universiteto Žiniasklaidos, duomenų ir visuomenės tyrimų centre dirbanti žiniasklaidos tyrėja Eva Bognar.

„Mūsų karta demokratiją priima kaip savaime suprantamą dalyką, – svarstė E. Mirguseinova, kurią nustebino prieš CEU įkūrėją nukreipta rinkiminė kampanija, bet tai nesutrukdė mėgautis studijomis. – Nesitikėjau to ES šalyje. Nustebau, kad kampanija suveikė.“ Užsienio spauda vaizdingai aprašė, kaip važiuojančiuosius Budapešto metro pasitikdavo vyriausybės užsakymu (naudojant mokesčių mokėtojų pinigus) atspausdinti plakatai su G. Soroso veidu.

CEU ryšių su žiniasklaida specialistė Ildiko Rull teigė, kad universitetas per pastaruosius metus kaip niekada daug bendravo su visokių pažiūrų vengrų spauda ir bandė perteikti savo poziciją, kad nori tik užsiimti tyrimais ir švietimu, o ne politika. „Mes turime vardą, nesame G. Soroso universitetas“, – pabrėžė ji. CEU neneigia ligšiolinių ryšių su savo įkūrėju, bet purtosi „Soroso universiteto“ etiketės, kurią iš filantropo priešų nusikopijavo net įtakingos žiniasklaidos priemonės „EU Observer“ ir „The New York Times“. CEU, kaip ir JAV universitetus, išlaiko privatus fondas, į kurį įplaukia rėmėjų lėšos, absolventų parama, mokesčiai už mokslą ir konkursiniu būdu moksliniams tyrimams ar tarptautinėms studijų programos gaunamos ES ir kitų šaltinių lėšos, kurios leidžia CEU studentams stažuotis užsienyje.

„Nedidelis vietinis nesklandumas“ – taip pusiau ironizuodamas Vengrijos vyriausybės mėginimus pasikasti po CEU pamatais įvardijo šios įstaigos prezidentas ir rektorius kanadietis Michaelas Ignatieffas. Gegužės pradžioje kreipdamasis į absolventus visame pasaulyje jis ramino universiteto bendruomenę: „Nepaisant neužtikrintumo, su kuriuo susiduriame, žmonės nori pas mus studijuoti. Tai geriausias universiteto sveikatos rodiklis.“

Rektorius kiek galėdamas stengiasi įrodyti, kad iššūkiai – tai ir naujos galimybės. Galbūt visai neblogai dėstyti ir JAV, žvalgantis į Vieną kaip alternatyvią būstinę. Šiaip ar taip, anksčiau dalis CEU dalykų dėstyti Prahoje ir Varšuvoje. Galų gale akademikams įprasta kilnotis, dėstyti modulius įvairiose šalyse ir bendradarbiauti nuotoliniu būdu. Todėl daugiausia baimės CEU bendruomenei ir jos šalininkams kelia tai, kad išgujus CEU, atsiras pavojingas precedentas. Gal todėl ir vengrų akademikai iš kitų universitetų ėjo į gatves ir segėjo CEU palaikančius ženklelius, nors V. Orbáno vyriausybė skelbėsi ginanti būtent juos nuo konkurencijos.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų