Vartojimas prarado pagreitį. Ar ilgam?

Vartojimas prarado pagreitį. Ar ilgam?

Baiminantis kylančių kainų, šiek tiek suprastėjo vartotojų nuotaikos, ir Lietuvos gyventojai apsipirkinėja atsargiau.

Praėjusiais metais šalyje itin sparčiai augęs vartojimas šiek tiek sulėtėjo. Vasarį mažmeninės prekybos apimtys per metus ūgtelėjo 5,5 proc. – beveik dvigubai lėčiau nei sausį. Maisto ir gėrimų prekyba sumažėjo 0,2 proc., taip pat sulėtėjo maitinimo ir gėrimų teikimo veikla.

Lietuvos gyventojams pradėjus apdairiau vartoti maisto produktus, sumenko ir maitinimo paslaugų paklausa. Prekyba ne maisto prekėmis taip pat augo lėčiau, todėl galima teigti, jog vartojimo apsukos mažėjo visapusiškai. Vienintelė sritis, kurioje prekybos pajamos vasarį išaugo, buvo automobilių priežiūra ir remontas.

Kuklesnį vartojimo prieaugį galėjo lemti didesni gyventojų infliacijos lūkesčiai ir suprastėjusi vartotojų nuotaika. Iš dugno pakilus energijos kainoms Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, šiais metais infliacija spartėja. Ją įsuka ir brangstančios darbo sąnaudos – didėjant atlyginimams Lietuvoje, įmonės kelia galutines prekių ir paslaugų kainas. Tačiau net ir šiek tiek augant kainoms, gyventojų perkamoji galia mažėja.

Įmonėms gali tapti sudėtingiau perduoti didėjančias darbo sąnaudas vartotojams ir apsaugoti pelningumą.

Naujausios vartotojų apklausos rodo, kad Lietuvoje tikimasi spartesnės infliacijos. Be to, nemažai gyventojų mano, jog kainos kyla daug greičiau, nei rodo oficiali statistika. Didėjančių kainų lūkesčiai atvėsina geras vartotojų nuotaikas ir skatina konservatyviau galvoti apie prekių ir paslaugų išlaidas. Tokiu būdu mažmeninės prekybos prieaugis praranda pagreitį.

Lėčiau kylanti paklausa ilgainiui gali suteikti „lubas“ kainų augimui. Jei vasario duomenys užfiksavo lėtėjančio vartojimo tendencijos pradžią, tikėtina, kad verslui kelti kainas ateityje bus sunkiau. Esama padėtis, kurią nulėmė lėtesnė vartotojų paklausa ir konservatyviau išlaidas vertinantys gyventojai, liudija, kad pakėlus kainas pardavimo apimtys gali gerokai smukti. Todėl įmonėms gali tapti sudėtingiau perduoti didėjančias darbo sąnaudas vartotojams ir apsaugoti pelningumą.

Sparčiai kylantys atlyginimai ir įtempta darbo rinka vis dar palaikys vartojimo variklio apsukas šiais metais. Taip pat ekonominės apklausos ir „minkštieji“ indikatoriai rodo, kad euro zonos ekonomika pastaruoju metu vystosi sparčiau.

Jei šis ciklinis kaimyninių šalių atsigavimas išsilaikys, Lietuvos eksportas taip pat gali ūgtelėti sparčiau, o gerėjanti užsienio prekyba suveiks kaip vartojimo variklio tepalas. Todėl, nors didesni infliacijos lūkesčiai kiek apmažino mažmeninės prekybos plėtrą, tikėtina, kad vartojimas Lietuvoje išliks gyvybingas.

Povilas Stankevičius yra DNB Rinkų tarnybos Ekonominių tyrimų departamento analitikas

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų