Lietuvos kariuomenės nuotr.

Valstybės gynimo taryba ateityje siūlo kelti gynybos biudžetą iki 2,5 proc. BVP

Valstybės gynimo taryba ateityje siūlo kelti gynybos biudžetą iki 2,5 proc. BVP

Valstybės gynimo taryba antradienį pasiūlė ir toliau po truputį didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais tam būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), po posėdžio pranešė prezidentės vyriausioji patarėja nacionalinio saugumo klausimais Živilė Šatūnienė.

„Saugumo situacija regione ir toliau išlieka sudėtinga, įtampa Lietuvos kaimynystėje nemažėja, žmonių saugumas privalo būti garantuotas, privalome toliau stiprinti šalies gynybos pajėgumus ir užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenės modernizacija tęstųsi“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė patarėja.

„Atsižvelgdama į tai Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad Lietuvos gynybos išlaidos atsižvelgiant į finansines galimybes palaipsniui bus didinamos pasiekiant, kad 2030 metais jos būtų ne mažesnės nei 2,5 proc. BVP“, – pridūrė ji. Šiemet Lietuva krašto apsaugai skiria 2,01 proc. prognozuojamo BVP arba 873 mln. eurų.

Pasak krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, toks finansavimas leistų kariuomenei toliau vystyti turimas dvi brigadas ir užtikrinti kokybinį šuolį. Jo teigimu, vystydama šiuos dalinius Lietuva ima pavyzdį iš Vokietijos. „Tai yra Vokietijos standartas, kuris yra paimtas ir turi būti įgyvendinamas. Jis garantuoja realų pajėgumą ir realią gynybą“, – sakė ministras.

Kitąmet gynybai – 2,05 proc. BVP

Valstybės gynimo taryba kitąmet pasiūlė gynybai skirti 2,05 proc. BVP. Kadangi rengiant valstybės biudžetą bus atsižvelgta į rudenį skelbiamas ekonomikos augimo prognozes, taryba antradienį neįvardijo krašto apsaugos asignavimų augimo konkrečiomis lėšomis.

Preliminariais skaičiavimais, gynybos biudžetas augtų keliasdešimčia milijonų eurų. „Tai turėtų užtikrinti pačius būtiniausius Lietuvos ginkluotųjų pajėgų modernizavimo poreikius ir nekelti papildomų įtampų ir konfliktų visuomenėje“, – sakė prezidentės patarėja Ž. Šatūnienė.

Pasak krašto apsaugos ministro, pagrindiniai kariuomenės prioritetai dabar yra plėtra ir modernizavimas. Šiuo metu Lietuva formuoja prieš kelerius metus įsteigtą Sausumos pajėgų brigadą „Žemaitija“. Du jos pėstininkų ir artilerijos batalionai dar nėra įsikūrę nuolatinės dislokacijos vietose.

Kariuomenė šiuo metu perka pėstininkų kovos mašinas, savaeigius artilerijos pabūklus ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas. R. Karoblis teigė, kad siekiant spręsti ryšių sistemų problemas kitąmet kariuomenėje bus įsteigtas ryšių batalionas. Pasak jo, artimiausiu metu planuojama skirti dėmesį nacionalines Greitojo reagavimo pajėgas sudarančių batalionų priartinimui prie NATO standartų, taip pat bus investuojama į karių ginkluotę ir aprūpinimą, logistikos vienetus.

Lietuvos kariuomenėje šiuo metu tarnauja apie 9,4 tūkst. karių profesionalų ir 4,9 tūkst. karių savanorių. Tarnybą šiemet pradės dar beveik 3,9 tūkst. šauktinių.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Komentarai

  • Siulau pakelti iki 25 ………………….. VALIO

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų