Kauno Senamiestis.

Valdžios, verslo ir mokslo atstovai diskutavo dėl Kauno ateities

Valdžios, verslo ir mokslo atstovai diskutavo dėl Kauno ateities

Spalio 18 d. verslo centre „Kauno dokas“ vyko žurnalo IQ ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuotas forumas „Kaunas 2018 – inovacijų santaka“. Renginyje Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje, Lietuvos banko, vietos verslo, savivaldybės, švietimo atstovai bei ekspertai iš užsienio pristatė ekonomines regiono tendencijas, miesto plėtros gaires ir galimybes, sėkmingus inovacijų versle pavyzdžius.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius konferencijoje pristatė būsimas ES biudžeto permainas 2021–2027 m. laikotarpiui.

Lietuvos statusas iš „besivystančio regiono“ bus pakeistas į „pereinamojo laikotarpio regioną“, todėl gaunamos lėšos iš ES fondų, anot A. Pranckevičius, turėtų sumažėti 24 proc. – kiek daugiau nei vienu milijardu eurų. EK atstovybės Lietuvoje vadovas mano, kad ligi šiol naudodami ES pinigus bandėme kiek įmanoma paprasčiau investuoti ES lėšas, tačiau dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš bendrijos sumažėsiantis biudžetas privers Lietuvą ieškoti sumanesnių būdų pritraukti ES pinigų.

„Mes žaidėme nelabai sudėtingą kryžiukų ir nuliukų žaidimą. Norint Lietuvai ir Kaunui kuo daugiau šio biudžeto pasiimti, neužtenka tik sėdėti ant Sanglaudos ir Žemės ūkio lėšų. Metas pradėti žaisti simultaną“, – sakė jis.

A. Pranckevičius taip pat atkreipė forumo dalyvių dėmesį į atsiveriančias galimybes projektuose „Karinis mobilumas“, „Skaitmeninė Europa“, „Europos horizontas“, „Invest EU“

EK atstovybės Lietuvoje vadovas taip pat atskleidė Lietuvos strategiją, bandant gauti didesnį ES finansavimą.

„Lietuva, norėdama derybų metu daugiau laimėti iš šio biudžeto, yra nusprendusi padalyti Lietuvą į du regionus: Sostinės regioną bei Vidurio ir vakarų regioną, kuriame yra ir Kaunas“, – pasakojo A. Pranckevičius.

Anot jo, Vilnius jau yra peržengęs net ir „pereinamojo regiono“ statusą – sostinėje pragyvenimo lygis siekia 106 proc. ES vidurkio, kai likusi Lietuvos dalis siekia apie 66 proc. vidurkio. „Vyriausybė mano, kad paskirsčius Lietuvą į du regionus atsiras stipresnės derybinės pozicijos gauti daugiau lėšų likusiai Lietuvai ir mažiau arba visiškai jokių lėšų Vilniui“, – sakė A. Pranckevičius.

Baigdamas savo pristatymą, EK atstovybės Lietuvoje vadovas ragino į naują finansinį laikotarpį žiūrėti be baimės. „Nėra to mito, apie kurį žmonės šneka, kad pinigų nebus. Jų tikrai bus, nors ir šiek tiek mažiau, todėl mums reikės išmokti padaryti daugiau su mažiau ir jau dabar pradėti tam ruoštis“, – užbaigė A. Pranckevičius.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas forumo dalyviams pristatė Lietuvos banko vaidmenį prisidedant prie finansinio sektoriaus inovacijų.

M. Jurgilo teigimu, Lietuvos bankas nenori būti tik sarginis šuo, užtikrinantis, kad finansų sistema būtų skaidri ir stabili. Jis nori prisidėti ir prie verslo inovacijų. „Viską, kas mums kelia bet kokią grėsmę, galime uždrausti, ir tada bus visiškai saugu. Tačiau tuomet greičiausiai nevyktų nieko naujo. Todėl mes renkamės skatinti inovacijas“, – sakė M. Jurgilas.

Lietuvos bankas turi atskirą padalinį, pavadinimu „Newcomer Programme“, kuriame užsieniečiams teikiama pagalba ir informacija pradedant verslą Lietuvoje. Anot M. Jurgilo, užsieniečiams dažniausiai kylantis klausimas – ar šalis tikrai jų nori, todėl tokios svečiams padedančios programos yra ypač svarbios.

Už verslo ir turizmo plėtrą atsakingos viešosios įstaigos „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius kalbėjo apie miesto plėtros ir inovacijų santykį.

Jis atkreipė dėmesį į Kauno siekį propaguoti darnią miesto plėtrą ir bemotorio transporto vystymą. Greta šiai sričiai skiriamų ES investicijų Kauno miesto savivaldybė planuoja prisidėti daugiau nei 6 mln. eurų per artimiausius ketverius metus.

„Kaunas IN“ vadovo teigimu, miestas neišvengiamai turi žvilgčioti į gerąsias šios srities praktikas. Pavyzdžiui, Kopenhagoje 62 proc. gyventojų reguliariai renkasi dviratį kaip savo transporto priemonę, o Kaune tokių žmonių yra tik 1 proc. T. Stankevičius norėtų, kad per kelerius ateinančius metus šis skaičius padidėtų iki 5 proc. „Tai padėtų smarkiai sumažinti atsilikimą nuo lyderiaujančių miestų ir sumažintų spūstis gatvėse. Net neabejoju, kad pagerintų ir pačių miestiečių savijautą“, – sakė jis.

Iš Suomijos į konferenciją atskridęs Tamperės regiono inovacijų ir įžvalgų tarybos direktorius Petri Räsänenas pasakojo apie tai, kaip šis regionas išgyveno telekomunikacijų įmonės „Nokia“ uždarymą.

2014 m. „Nokia“ sugeneruodavo beveik ketvirtadalį Suomijos BVP, todėl tokios milžiniškos įmonės užsidarymas Tamperės regione daugybę žmonių paliko be darbo. Tačiau dėl „Tilto programos“ 57 proc. darbuotojų sugebėjo įsidarbinti iš naujo, 9 proc. įkūrė verslą, o 11 proc. pradėjo studijuoti įvairiose mokymosi programose.

„Dabar labai daug kur galite sutikti buvusių „Nokios“ darbuotojų, ypač geriau apmokamose pozicijose. Bendrovė „Tilto programa“ yra viena sėkmingiausių korporacijos atsakomybių programų pasaulyje. Manau, kad didelėms korporacijoms yra labai svarbu gerais laikais ruoštis blogiems laikams“, – pasakojo P. Räsänenas.

Apie inovacijas gamybos sektoriuje forumo dalyviams pasakojęs UAB „Novameta“ direktorius Mindaugas Jonuškis taip pat akcentavo požiūrio į klientus svarbą. Bendrovė iš kitų įmonių išsiskiria tuo, kad užsakymus iš klientų priima jų kalba.

„Mes tiesiog stengiamės prisiminti, kad visi žmonės šiek tiek pritingintys, todėl bandome jiems palengvinti gyvenimą“, – sakė M. Jonuškis.

Nerūdijančio plieno įrangą profesionalioms virtuvėms gaminanti įmonė prisitaiko prie kliento ir leidžia pastarajam atsiųsti bet kokį eskizą, o tada paruošia brėžinius suderinimui. „Tai gali būti su klientu paruoštas eskizas, gali būti nuotrauka, gali būti tiesiog aprašymas – iš viso to mes parengiame tvarkingą brėžinį“, – teigė M. Jonuškis.

Dar vienas išskirtinis M. Jonuškio vadovaujamos „Novametos“ bruožas – didelis dėmesys darbuotojų motyvacijai.

Atsirinkdami potencialius darbuotojus „Novametos“ atstovai didesnį dėmesį skiria darbuotojo suderinamumui su kolektyvu, o ne darbinei patirčiai ar išsilavinimui. „Jeigu mes vertinimo pokalbio metu jaučiame, kad žmogus abejoja, ar jam patiks darbas, mes jo nepriimame. Jeigu jaučiame, kad tas darbuotojas nepritaps prie kolektyvo, nesvarbu, koks jo diplomas ar pan., mes jo neįdarbiname“, – sakė M. Jonuškis.

Įmonė taip pat nepriima vadovų iš išorės – visi nauji vadovai paskiriami iš esamų darbuotojų, taip sudarant motyvaciją stengtis kilti karjeros laiptais.

Apie verslo ir mokslo santykį kalbėjusi Kauno technologijų universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė Edita Gimžauskienė pabrėžė šių dviejų sričių santarvės svarbą kuriant inovacijas.

Kaip didžiausią skirtumą tarp akademiko ir verslininko profesorė E. Gimžauskienė išskyrė greitį – verslui reikia kuo greitesnio rezultato, kad galėtų spręsti savas problemas, o mokslininkas juda daug lėčiau. Mokslininkas, anot E. Gimžauskienės, „kaifuoja ne tik nuo rezultato, jis lygiai taip pat kaifuoja ir nuo proceso“.

Dekanės teigimu, verslui derėtų bent jau kartais sustoti ir įsiklausyti į tai, ką pasako mokslininkai.

Jos pranešimas tapo įžanga į pagrindinę forumo diskusiją, kurios pagrindinis klausimas – ar verslas gauna pakankamos kvalifikacijos darbuotojus iš aukštųjų mokyklų? Verslo atstovų manymu, prie to dar reikėtų padirbėti.

„Dar yra tikrai daug sričių, kuriose galima tobulėti, ieškoti kartu su aukštosiomis mokyklomis sąlyčio taškų ir tobulinti tas kompetencijas, kurios realiai ateina iš poreikių, iš technologijų, iš rinkos“, – sakė UAB „Kitron“ direktorius Mindaugas Šeštokas.

Patirtimi pasidalijo ir „Blaster“ asociacijos vadovė Karolina Stankevičienė: „Ilgainiui mes pajutome, kad pas mus ateinantys jauni programuotojai nėra pasirengę dirbti visiškai savarankiškai.“

Su šia problema K. Stankevičienės vadovaujama asociacija tvarkosi rengdama vasaros stovyklą, į kurią priima 100 žmonių. Per 2,5 mėnesio iš jų atrenka 10 labiausiai motyvuotų, o po dar 2,5 mėnesio trukusio darbo su mentoriais ir projektų vadovais įdarbina 4 jaunesniuosius programuotojus.

Tiesa, UAB „Elinta“ generalinis direktorius Vytautas Jokužis pastebėjo, jog per pastaruosius penkerius metus studentų paruošimas yra pagerėjęs.

Jam pritarė ir Kauno technikos kolegijos direktorius Nerijus Varnas. Jo manymu, prie to prisideda pakilę reikalavimai stojantiesiems. N. Varnas taip pat pastebėjo, jog ir patys stojantieji dabar dažnai yra geriau pasiruošę. „Žaliava tikrai yra geresnė, todėl mes galime verslo įmonėms parengti geresnės kokybės absolventų.“

Greta šių priežasčių KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė E. Gimžauskienė taip pat paminėjo ir jos atstovaujamame universitete įvykusius pokyčius. „Prieš trejetą metų pasikeitė studijų valdymo modelis, kai į studijų programų valdymo komitetus buvo įtraukta daugybė verslo atstovų. Jie teikia savo rekomendacijas, todėl daugybė studijų programų buvo pertvarkyta“, – sakė dekanė.

Komentarai

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų