„USA Today Sports“ nuotr.

Užsienyje išaugęs deimantas

Užsienyje išaugęs deimantas

Krepšinio paslapčių Domantas Sabonis mokėsi Ispanijoje ir JAV, bet geriausiu buvo pripažintas Lietuvoje.

Jam dar tik 22-eji, tačiau vaikinas jau spėjo Lietuvai priminti krepšinio aikštelėje kiek primirštą legendinę pavardę. Domantas Sabonis gruodį tapo antru jauniausiu krepšininku, pripažintu geriausiu šalies metų žaidėju. Tokius nuopelnus jis užsitarnavo titaniškomis pastangomis įtvirtinęs savo statusą už Atlanto.

Lietuvoje jauniausias Arvydo Sabonio sūnus laikomas eiliniu pasaulyje žymios lietuviškos krepšinio mokyklos produktu. NBA lygoje Domantas prisistato esąs iš Kauno, o vasaromis dažniausiai pluša pasipuošęs žalios spalvos apranga – nacionalinei šalies rinktinei jis atidavė jau penkias vasaras, ir tik pernai dėl susiklosčiusios nepalankios situacijos buvo priverstas Europos čempionatą stebėti iš Indianapolio.

Vis tik žvelgiant į D. Sabonio biografiją, būtų sunku jį pavadinti eiliniu Lietuvos krepšininku. Gimęs ir pirmuosius gyvenimo metus praleidęs Portlande, kur žaidė jo tėvas, krepšinio subtilybių vaikinas mokėsi Ispanijoje. Arvydas ir Ingrida Saboniai dar 10-ojo dešimtmečio viduryje įsigijo nekilnojamojo turto greta Malagos miesto esančioje Teremolinos gyvenvietėje, o visi trys jų sūnūs pateko į Andalūzijos regiono krepšinio flagmano „Unicajos“ klubo akademiją, dar vadinamą „Los Guindos“. Sabonių motyvai buvo aiškūs – krepšinio legendos atžalos Lietuvoje būtų sulaukusios daug dėmesio, o turistų pamėgtame Ispanijos regione Andalūzijoje jie galėjo gyventi ir augti beveik netrikdomi.

Išsiskyrė darbštumu

Kiek daugiau nei dešimtmetį Malagoje praleidęs ir „Unicajos“ piramidės pakopomis lipęs D. Sabonis buvo patekęs į iki šiol klube dirbančio Paco Aurioleso rankas. Ir vidurinį Arvydo sūnų Tautvydą treniravęs ispanas pamena, kad Domantas nuo pat mažų dienų iš kitų vaikų išsiskyrė kaip darbštus bei didžiulę aistrą krepšiniui turintis berniukas. „Nuo pat pradžių Domantas buvo tas žaidėjas, kurį visi matė ne tik kaip talentingą, bet ir kaip daug pastangų įdedantį krepšininką. Man teko dirbti ir su kitais vėliau į NBA patekusiais žaidėjais, tačiau būtent Domą aš priskirčiau prie darbščiausių matytų krepšininkų – jis visada pasižymėjo noru treniruotis ir tuo išsiskyrė net tarp savo brolių“, – IQ sakė P. Auriolesas.

Malagoje augęs kaip eilinis vaikas A. Sabonio sūnus Domantas netruko pritapti prie ispaniško gyvenimo būdo. Daugelis nustemba, kad lietuviškai su neryškiu akcentu šnekantis krepšininkas ispaniškai žodžius gali berti be užsikirtimo – andalūzai net didžiuojasi, kad D. Sabonis šia kalba šneka su būtent jų regionui įprasta tartimi. „Visa Sabonių šeima Ispanijoje pritapo puikiai, o itin greitai savo šaknis įleido jaunėlis. Dabar daugelis Ispanijoje stebisi, kai išgirsta tobulu andalūzišku akcentu prabylantį Domantą“, – pasakojo dienraščiui „Malaga Hoy“ apie krepšinį rašantis Jose Manuelis Oliasas Gonzalezas. Jis priminė paskutinį D. Sabonio vienai iš Ispanijos televizijų duotą interviu, kuriame Indianos „Pacers“ žaidėjas įvardijo save ir kaip lietuvį, ir kaip „malagueño“ – malagietį.

Kuris Saboniukas – geriausias?

Tiesa, nepaisant visų giriamo darbštumo, Domanto dabar pasiektas aukštumas galėjo prognozuoti nedaugelis. Tiek IQ kalbinti Malagoje dirbantys krepšinio apžvalgininkai, tiek vienas pirmųjų lietuvio trenerių P. Auriolesas pabrėžė, jog kurį laiką net nebuvo aišku, ar D. Sabonis gali pranokti likusius du brolius – Žygimantą, taip ir nepradėjusį profesionalo karjeros, bei Tautvydą, šiuo metu rungtyniaujantį antrojoje Ispanijos lygoje. „Domantas jau 17-os debiutavo pagrindinėje „Unicajos“ komandoje, tada rungtyniavusioje Eurolygoje, tačiau iki tol jo potencialas dar nebuvo visiškai aiškus – kurį laiką net vyravo diskusijos apie tai, kuris Sabonis pasieks aukštesnį lygį – Domantas ar Tautvydas. Visgi vos jam debiutavus pagrindinėje Malagos komandoje, supratome, kad tokį potencialą turintis žaidėjas ilgai „Unicajos“ gretose neužsibus“, – atskleidė „Diario Sur“ žurnalistas Enrique Miranda.

Vargu ar kas galėjo prognozuoti, kad sparnus į kitą Atlanto pusę Domantas pakels jau po pirmųjų metų Eurolygos komandoje – vos sulaukęs 18-ojo gimtadienio jis išvyko į Gonzagos universitetą JAV, kuriame mokėsi ir žaidė dvejus metus. Toks sprendimas nustebino daugelį, tačiau kaip 2014-aisiais atskleidė Domanto tėvas Arvydas, jaunasis krepšininkas šiam žingsniui ryžosi pats. „Jis nori važiuoti į JAV – NCAA studentų lygoje geriau suderinti mokslai ir sportas, be to, ten gali gauti startinio penketo vietą ir daugiau dirbti individualiai. NCAA daugiau dėmesio kreipiama ne į rezultatus, o į individualų krepšininkų ugdymą“, – sakė Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas. Kaip IQ atskleidė „Unicajos“ virtuvę pažįstantys žmonės, toks Domanto sprendimas nustebino ir tuo pačiu nuliūdino Malagos klubo vadovus – lietuvio potencialą per pirmąjį jo sezoną Eurolygoje išvydę andalūzai jau buvo pasiruošę Domantą vilioti ilgalaikiu ketverių metų kontraktu.

Ar pranoks garsųjį tėvą?

Gonzagoje ir toliau plito žinia apie neeilinį D. Sabonio darbštumą – vienas jo trenerių tada net juokavo, kad privalo nuo lietuvio slėpti treniruočių salės raktus. Toks požiūris į darbą galiausiai padėjo jam įžengti į stipriausią pasaulio lygą – 2016-aisiais NBA naujokų biržoje lietuvį 11-uoju pasirinko Orlando „Magic“ ekipa, netrukus išsiuntusi jį į Oklahomą.

Pirmasis Domanto sezonas „Thunder“ ekipoje, kur jam koją kišo gautas neįprastas vaidmuo, abejonių dėl vaikino ateities NBA lygoje neišsklaidė. Tačiau vos po mainų persikėlęs į Indianą, jis greitai užtildė visus kritikus. Pusantrų metų praleidęs „Pacers“ klube, lietuvis jau dabar fiksuoja rodiklius, kuriuos iš tautiečių anksčiau pavyko pasiekti tik jo tėčiui Arvydui bei Žydrūnui Ilgauskui. Tai D. Sabonis sugeba daryti, nepaisydamas ne pačios palankiausios situacijos komandoje, juk joje rungtyniauja ir kitas perspektyvus „centras“ – Mylesas Turneris.

Kol Indianos ekipos vadovai renkasi tarp dviejų ne iki galo nušlifuotų deimantų, D. Sabonis raško saldžius savo sunkaus darbo vaisius. Pastarąsias dvi vasaras individualiai už Atlanto tobulėjęs aukštaūgis aikštėje meistriškai išnaudoja savo fizinę jėgą bei verčia atsiimti žodžius tuos, kurie prieš NBA naujokų biržą trimitavo apie fizinius jo trūkumus – per trumpas rankas, menką šuolį ir neišlavintą judesių arsenalą puolant. Panašu, kad Domantui iki elitinio NBA žaidėjo statuso trūksta tik vieno – stabilaus ir patikimo metimo iš už tritaškio linijos, suteiksiančio jam dar daugiau laisvės į puolimą vis labiau besiorientuojančioje lygoje.

Krepšinio ekspertai jau dabar teigia, kad Domantas po kelerių metų galės pasigirti tapęs ryškesne figūra NBA pasaulyje nei žymusis jo tėvas. Beveik 31-erių į Portlandą nuvykęs Arvydas dar spėjo apžavėti amerikiečius savo „aklais“ perdavimais, tačiau aukščiausių kalnų nenuvertė – NBA pasaulis taip ir neišvydo visa griaunančios A. Sabonio prieštrauminės versijos.

Domantas į olimpą žengia kitu keliu. Arvydas pasižymėjo neįtikėtinu natūralaus talento ir ūgio deriniu, suteikusiu jam pranašumą nuo pat ankstyvų jaunystės dienų, o 9 cm žemesnis jo sūnus išlavino paveldėtą žaidimo supratimą ir savo karjeros pamatu pavertė sistemingą, kruopštų ir nepaliaujamą darbą treniruočių salėje bei krepšinio aikštelėje. Cituojant vieną apie D. Sabonio galimybes už Atlanto svarsčiusį Lietuvos krepšinio komentatorių, „nors obuolys nepranoks obels įgimtų unikalių savybių atžvilgiu, jo kantrumas leidžia tikėtis, kad savo karjeros pike Domantas nedaug kuo atsiliks nuo ryškiausios mūsų šalies legendos“. Panašu, kad artimiausią dešimtmetį Lietuvos krepšinis pirmiausia vėl bus siejamas su Sabonio pavarde.

Komentarai

  • Kaip smagu, kad obuolys nenurieda toli nuo obels

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų