Ką čia pasirinkus? (Scanpix nuotr.)

Rinkimai latviškai: „Santarvės“ paradoksas, aktoriaus partija ir žalieji valstiečiai

Rinkimai latviškai: „Santarvės“ paradoksas, aktoriaus partija ir žalieji valstiečiai

Pokyčių reikalaujantys latviai duoda šansą populistams

Latvijos parlamento rinkimuose daugiausia balsų rinkėjai skyrė Kremliui simpatizuojančiai „Santarvės“ partijai, populistų judėjimui „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV) ir Naujajai konservatorių partijai. O esamos valdančiosios koalicijos narės susirinko tik rinkėjų palaikymo trupinius.

Iš pirmo žvilgsnio daugumos latvių pareiškimas aiškus – jie pageidauja permainų. Tačiau Latvijos savaitraščio „Ir“ apžvalgininkas Paulas Raudsepas neskuba vertinti naujai išrinktos valdžios. Anot eksperto, naujasis parlamentas yra gana fragmentuotas, bemaž pusė jo narių neturi politinio darbo patirties nacionaliniu lygmeniu, todėl derybos bus sudėtingos, o naujai suformuotos valdžios stabilumas – abejotinas.

Populiariausi ir žvelgiantieji į Rytus

Daugiausia – 19,91 proc. – balsų rinkimuose pelniusi „Santarvės“ partija demonstruoja aiškią, į Rytus nukreiptą politinę liniją. Dar 2012 m. „Santarvės“ lyderiai aukštino idėją rusų kalbą Latvijoje įteisinti kaip antrąją valstybinę, o 2014-aisiais ši socialdemokratinė partija neparėmė oficialios Latvijos pozicijos dėl Rusijos agresijos Ukrainoje. Tokie sprendimai ir oficialus „Santarvės“ bendradarbiavimas su buvusia Vladimiro Putino partija „Vieninga Rusija“ pakankamai svariai paaiškina, kodėl Rygos mero Nilo Ušakovo vedamą susivienijimą atstumia ne tik kitos politinės partijos, bet pastaraisiais metais – ir dalis rinkėjų.

Daugiau nei pusės milijono rusų tautinę mažumą turinčioje Latvijoje „Santarvė“ daugiausia rinkėjų balsų pelno jau trejus rinkimus iš eilės. Tačiau P. Raudsepas nelaiko to nuosekliomis pergalėmis: „Partija surinko mažiau nei 20 proc. balsų, o nuo 2013 m. ji praranda palaikymą tiek nacionaliniu, tiek Rygos savivaldos lygmeniu. Parlamentinėje sistemoje laimėtojai yra tie, kurie gali formuoti vyriausybę, o „Santarvė“ niekada to nedarė ir praktiškai nėra galimybių, kad galės daryti tai ateityje.“

Po 2014-ųjų rinkimų „Santarvė“ Latvijos Saeimoje prarado septynias vietas ir tada net nebuvo diskutuojama apie galimybę partijos delegatams užimti postus vyriausybėje. Šiemet „Santarvė“ išliko populiariausia tarp partijų, tačiau prarado dar vieną parlamentaro mandatą.

Šiemet „Santarvė“ išliko populiariausia tarp partijų, tačiau prarado dar vieną parlamentaro mandatą.

Nuo 2011 m. rusų, baltarusių ir ukrainiečių mažumos Latvijoje smuko daugiau kaip 11 proc. Suvokdama elektorato mažėjimo faktorių „Santarvė“ užsimojo pritraukti jaunesnių rinkėjų, todėl pradėjo pozicionuoti save kaip modernų, europietišką socialdemokratų judėjimą. Tačiau ši taktika nebuvo sėkminga, nes rinkėjai nepamiršta partijos sąsajų su Rusija.

„Ši partija buvo sukurta atstovauti rusakalbių mažumai Latvijoje. Istoriškai ji yra susijusi su Kremliumi, todėl didelė visuomenės dalis laiko ją grėsme“, – vyraujantį požiūrį aiškino P. Raudsepas.

Kita vertus, populistinio judėjimo KPV LV kandidatas į ministro pirmininko postą Aldis Guobzemas, rodos, pamiršo „Santarvės“ metamą Kremliaus šešėlį ir dar prieš rinkimus pareiškė, kad jo partija „nėra nusibrėžusi raudonų linijų dėl galimų koalicijos partnerių“.

Šis pareiškimas sudrumstė įprastą tvarką, kai prorusiška partija būdavo vienareikšmiškai eliminuojama iš derybų dėl koalicijos, ir pasėjo nerimą.

Netikėtas populistų iškilimas

Drąsūs pareiškimai iš KPV LV atstovų nėra netikėti. Tiesą sakant, akibrokštus galima vadinti šio judėjimo vizitine kortele. Bet pradėkime nuo pradžių.

„Kam priklauso valstybė“ kelia sumaištį geru pasirodymu rinkimuose (Scanpix nuotr.)

2013 m. jaunas latvių aktorius Artusas Kaiminis nišinėje radijo stotyje pradėjo savo pokalbių laidą. Arši, neglaistyta retorika greitai pritraukė didelę auditoriją. Visuomenė susidarė įspūdį, kad A. Kaiminis meta iššūkį valdančiųjų veidmainystei. Internete viešinamos laidos tapo itin populiarios tarp paauglių ir jaunų žmonių. Apžvalgininkė Una Bergmanė svarsto, kad jauniems pirmą kartą prie balsadėžių eisiantiems rinkėjams tai buvo pirmieji lengvai suprantami pasisakymai politiniuose debatuose.

2014 m. A. Kaiminis jau sėdo į parlamentaro kėdę Saeimoje, o 2016-aisiais įkūrė partiją intriguojančiu pavadinimu „Kam priklauso valstybė“. Praėjus trejiems metams nuo KPV LV įkūrimo, A. Kaiminio vadovaujama partija yra trečioji pagal populiarumą Latvijoje.

Paprasta, agresyvi retorika išlieka skiriamasis partijos bruožas. Prieš rinkimus KPV LV nepateikė detalios rinkimų programos, tačiau pasiūlė kiekvienam latviui aktualių pažadų sąrašą: didinti darželių skaičių ir sveikatos apsaugos sistemos finansavimą, mažinti vaistų kainas ir valstybės tarnautojų skaičių, gerinti pensininkų padėtį ir didinti teismų sistemos efektyvumą.

U. Bergmanė KPV LV laiko pirmąja partija šalyje, kuri nuosekliai siekia Latvijos emigrantų balsų. Nuo 2004-ųjų, šaliai prisijungus prie Europos Sąjungos, bemaž 250 tūkst. latvių išvyko į užsienį. Kartu su „senąja“ diaspora (Antrojo pasaulinio karo pabėgėliais) emigrantai potencialiai gali išrinkti net aštuonis parlamentarus.

„KPV retorikoje dažnai išreiškiamas emigrantų, kuriems išvykimas buvo ne galimybė, o būtinybė dėl skurdo, pasipiktinimas. Jie tapo išvykusiųjų atstovais ir net gynėjais“, – sakė U. Bergmane.

Remiantis Europos latvių sąjungos ir Latviesi.com organizuotos apklausos duomenimis, KPV LV šiais metais liko populiariausi latvių diasporoje – už partiją balsavo beveik 25 proc. emigrantų. A. Kaiminis daug emigrantų balsų buvo sulaukęs ir 2014-ųjų Saeimos rinkimuose.

Kita vertus, U. Bergmanė primena KPV LV sukrėtusį skandalą, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie partijos sąsajas su Ainaru Šleseru, latvių oligarchu, iš politikos išstumtu dar 2011 m.

„Ši sąsaja kelia klausimų apie partijos šaknis, be to, įdomu tai, kad A. Šleseras praeityje garsėjo entuziazmu bendradarbiauti su „Santarve“ ir simpatijomis „Vieningai Rusijai“, – tvirtino apžvalgininkė.

Kompromisai korupcijai?

Pavyzdžių, kai už rankos sučiuptos korumpuotos partijos reitingai žaibišku greičiu smunka žemyn, toli ieškoti nereikia. Latvijos atveju ši taisyklė, rodos, galioja ne visuomet. Dar birželio mėnesį KPV LV lyderis A. Kaiminis buvo sulaikytas dėl įtariamos korupcijos. Tačiau tai nesutrukdė populistams atsidurti rinkėjų favoritų gretose. Tiesą sakant, KPV LV populiarumas netgi išaugo.

„KPV prisistato kaip prieš valdantįjį elitą nusistačiusi jėga. Galbūt kai kurie partijos rėmėjai kaltinimus A. Kaiminiui palaikė įrodymu, kad elitas jo bijo“, – KPV LV populiarumą aiškino P. Raudsepas. Anot apžvalgininko, Latvijos visuomenė yra gana įvairialypė, ir tai iliustravo rinkimų rezultatai.

Naujoji konservatorių partija, kurios lyderė garsėja aršia kova su korumpuotais valdininkais, Saeimoje užsitikrino 16 vietų. O pastaraisiais metais ne vieną korupcijos skandalą išgyvenusi Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) po rinkimų prarado net dešimt parlamento vietų. Kita vertus, rinkėjams nepasirodė nepriimtina tai, kad 2006-aisiais ŽVS sudarė sąjunga su partija „Už Latviją ir Ventspilį“, kuriai vadovauja prastos reputacijos ilgametis Ventspilio meras Aivaras Lembergas.

Beveik du dešimtmečius Latvijos uostamiesčio mero pareigas einantis A. Lembergas bene pusę šio laiko „trina“ teismų suolus. AAA akronimą „užsidirbusiems“ A. Lembergui, jo sūnui Anrijui ir bendražygiui Ansisui Suormuliui 200 tomų byloje inkriminuojami kaltinimai pinigų plovimu, papirkimu, sukčiavimu, privačių bei viešų interesų painiojimu ir begale kitų ekonominių nusikaltimų.

Dabartinis šalies prezidentas Raimondas Vėjuonis, ėjęs gynybos ministro pareigas, „bendražygį“ A. Lembergą yra pavadinęs grėsme nacionaliniam saugumui, tačiau net ir ši etiketė rinkimuose po dviejų minėtų partijų susijungimo nesutrukdė ŽVS įgyti papildomų parlamentarų mandatų.

„Santarvė“ Latvijos politikoje vis dar reiškia nesantaiką. (Scanpix nuotr.)

„Žinoma, dalies rinkėjų nedomina korupcijos apraiškos, ypač kai kaltinamos jų palaikomos partijos. Štai „Santarvės“ atstovai Rygoje jau daug metų įsipainioja į korupcijos skandalus, tačiau rusakalbiams, partiją laikantiems vieninteliu pasirinkimu, tai neatrodo kaip kliūtis“, – svarstė P. Raudsepas.

Bjaurios ir ilgos derybos

Pirmieji parlamento rinkimai KPV LV neabejotinai buvo sėkmingi. Turint omenyje sudėtingą „Santarvės“ ir ne itin palankiai įvertintų dabartinės valdančiosios koalicijos partijų padėtį, populistai tapo geidžiamais sąjungininkais ir pakeitė žaidimo taisykles.

Svarstymų apie populistinių partijų (KPV LV, Naujųjų konservatorių) ir „Santarvės“ susivienijimą nebuvo išvengta. Tokiu atveju sąjunga turėtų 55 Saeimos vietas iš 100. Tačiau tokį scenarijų P. Raudsepas atmeta gana kategoriškai, tvirtindamas, kad net populistinė KPV LV nesiryš bendradarbiauti su prorusiška partija.

Derybos gali užsitęsti net iki metų pabaigos, tokiu atveju senoji vyriausybė dirbtų, kol ministrų postai nebūtų pasidalyti naujai.

Kalbant apie derybų eigą ir rezultatus, ekspertai sutaria išskirtinai vieningai. Neabejojama, kad derybos bus „bjaurios“ ir ilgos. „Derybos gali užsitęsti net iki metų pabaigos, tokiu atveju senoji vyriausybė dirbtų, kol ministrų postai nebūtų pasidalyti naujai“, – svarstė Latvijos universiteto politikos mokslų profesorius Filipas Rajevskis.

Ko nori latviai?

Žvelgiant į rinkimų rezultatus, nesudėtinga įžvelgti latvių nepasitenkinimą dabartine valdžia. F. Rajevskis naujienų agentūrai AFP sakė, jog rinkimų rezultatai atspindi latvių pokyčių poreikį.

Net buvę bendražygiai A. Lembergą vadina grėsme. (Scanpix nuotr.)

AFP kalbintas pensininkas Evaldas sakė tikįs naująja valdžia: „Laukiame pokyčių. Reikia kantrybės, juk valdžią rinkome iš 16 skirtingų partijų. Mūsų šalies parlamentas bus puikus pavyzdys visai Europai. Esame protinga tauta, civilizuota visuomenė.“

F. Rajevskis tikino, kad žmonės paprasčiausiai nori naujų veidų, nes dabartiniai ministrai negali pasiūlyti nieko džiuginančio. „Nesitikiu pokyčių parlamente, kiekvienais metais valdančiaisiais tampa tos pačios partijos, tie patys žmonės kiekvieną kadenciją“, – dar rinkimų vakarą kalbėdamas su naujienų agentūra AFP pesimizmo neslėpė 37-erių Igoris.

Nepasitenkinimas buvusia valdžia nėra retas reiškinys demokratinėse valstybėse. Kita vertus, apžvalgininkai stebisi drastiškai susitraukusiu ŽVS populiarumu, turint omeny, jog šios partijos atstovai atliko vieną svarbiausių vaidmenų, statydami šalį ant kojų po 2008-ųjų ekonominės krizės. Tačiau labiausiai intriguoja populistų skrydis į politikos elito gretas. Galbūt tai – elementarus simpatizavimas partijoms, kuriomis dar nespėta nusivilti?

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų