Vytautas Bakas (Dmitrijaus Radlinsko nuotr.)

Tyrimas dėl neleistinos įtakos gali įklampinti ne tik „MG Baltic“, bet ir dar 5-6 interesų grupes

Tyrimas dėl neleistinos įtakos gali įklampinti ne tik „MG Baltic“, bet ir dar 5-6 interesų grupes

Tyrime dėl neleistinos įtakos politiniams procesams valstybėje figūruoja penkios–šešios grupės, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Vytautas Bakas.

„(Iš turimos medžiagos – BNS) matosi interesų grupių tikslai įsitvirtinti arba daryti poveikį strateginiams valstybės sektoriams. Tie galios centrai pastaruosius metus buvo visada, tik keitėsi jų pavadinimai“, – po komiteto posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė V. Bakas.

Klausiamas, kiek interesų grupių figūruoja jų tyrime, komiteto vadovas teigė, jog domėtasi tiriamu laikotarpiu veikusiomis „penkiomis-šešiomis pagrindinėmis grupėmis“.

Klausiamas, ar jų visų veikla kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui, V. Bakas teigė, kad tai, jog „niekieno nerinkta grupė sugeba priiminėti sprendimus valstybėje, tai yra grėsmė nacionaliniam saugumui“.

Jis taip pat patvirtino, jog tyrime figūruoja ne tik lietuviško kapitalo įmonės.

Šią savaitę NSGK gavo dalį Valstybės saugumo departamento išslaptintos tyrimui pateiktos medžiagos, susijusios su koncernu „MG Baltic“.

Joje teigiama, kad žurnalistas Tomas Dapkus, būdamas verslo koncerno „MG Baltic“ vadovų tarpininku, užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla. VSD įvardija T. Dapkų kaip pagrindinį veikiantį „MG Baltic“ atstovą koncernui siekiant padaryti įtaką statybų ir infrastruktūros projektams Teisingumo ministerijai pavaldžiose institucijose, Kalėjimų departamente, Registrų centre.

Taip pat medžiagoje teigiama, kad Liberalų sąjūdis yra koncerno „MG Baltic“ ilgalaikis politinis projektas, ir partija buvo pilnai kontroliuojama koncerno.

Pateiktoje medžiagoje daug užtušuotų vietų – pavardžių, pavadinimų ir t. t. V. Bakas sakė, jog komitetas nusprendė prašyti VSD, kad išslaptintų ir užtušuotas vietas.

„Mes dar kartą kreipsimės į VSD, nes ten sudėtingos išslaptinimo procedūros, kad būtų atvertos užtušuotos vietos“, – sakė komiteto vadovas.

Anot jo, slaptumas turėtų būti išlaikomas trimis atvejais: kai gali būti padaryta žala tyrimui, gali atskleisti žvalgybos metodus ir šaltinius. „Mes tikimės, kad pavyks susitarti“, – V. Bakas vertino galimybes paskelbti daugiau informacijos turinio.

Jis taip pat patvirtino, kad komiteto tyrimo medžiagoje bus minima ir daugiau žiniasklaidos priemonių, bet daugiau nebekonkretizavo, tik teigė, jog iš viso reikėtų susitarti, kas laikoma žiniasklaidos priemone.

„Man kai kurios žiniasklaidos priemonės nėra žiniasklaidos priemonės, tai kažkokie propagandos departamentai, kurie aptarnauja tik tam tikrus interesus“, – sakė V. Bakas.

Kalbėdamas apie tolesnius tyrimo veiksmus komiteto vadovas teigė, jog papildomai kreiptasi į tarnybas su prašymu informuoti, ar apie interesų grupių neleistiną veiklą buvo pranešama tuometiniams valstybės vadovams.

„Nutarėme kreiptis į specialiąsias tarnybas prašydami informuot, ar tuo laikotarpiu aukščiausi valstybės vadovai buvo informuojami apie tų interesų grupių neskaidrią įtaką Lietuvos politinei sistemai“, – sakė V. Bakas.

Paskelbus VSD medžiagą dėl „MG Baltic“ įtakos BNS kalbinti buvę Lietuvos ministrai pirmininkai teigė negaudavę išsamios žvalgybos informacijos apie verslo poveikį politiniams procesams.

V. Bakas savo ruožtu sakė tikintis, jog tyrimu pavyks įrodyti, kad „aukščiausi valstybės vadovai buvo informuojami apie nepageidaujamus procesus, kurie kėlė valstybės nacionaliniams interesams strateginiuose projektuose“.

Šiemet teismas turėtų pradėti nagrinėti politinės korupcijos bylą, kurioje kaltinimai pateikti Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui, „MG Baltic“, buvusiems liberalų ir „darbiečių“ lyderiams Eligijui Masiuliui, Vytautui Gapšiui, buvusiam parlamentarui liberalui Šarūnui Gustainiui, Seimo nariui Gintarui Steponavičiui bei buvusiam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui. Jis kaltinamas davęs kyšius E. Masiuliui, Š. Gustainiui bei V. Gapšiui.

Teisėsauga neseniai taip pat baigė tirti kitą stambią įtariamos politinės korupcijos bylą, joje įtarimai, be kita ko, pateikti „Tvarkos ir teisingumo“ partijai kaip juridiniam asmeniui.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama. 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų