(BNS nuotr.)

Trys ketvirtadaliai būsto nuomos rinkos yra „šešėlyje“. Ką daryti?  

Trys ketvirtadaliai būsto nuomos rinkos yra „šešėlyje“. Ką daryti?  

Ekspertų vertinimu, 75 proc. Lietuvos būsto nuomos rinkos yra „šešėlyje“. Mokėti mokesčius būstą nuomojančius asmenis paskatintų mažesni mokesčių tarifai, paprastesnė jų deklaravimo tvarka arba didesnės baudos, rodo apklausos duomenys.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) teigimu, pagrindinė didelės šešėlinės ekonomikos dalies rinkoje priežastis yra per dideli mokesčiai. Taip pat tai, kad dėl nepakankamo rinkos reguliavimo sunku suskaičiuoti, kiek iš viso šalyje nuomojama būstų ir kiek iš jų gaunama pajamų.

Komercinis bankas „Swedbank“, remdamasis apklausomis, teigia, jog pagrindinės priežastys, verčiančios gyventojus nuomotis būstą – nepakankamos santaupos pradiniam įnašui arba nepakankamos pajamos paskolai. Anot banko, didmiesčiuose būstą nuomojasi apie penktadalis gyventojų.

Finansų ministerija teigia pastaruosius metus fiksuojanti augančias mokestines įplaukas tiek iš deklaruojamos NT nuomos veiklos, tiek iš verslo liudijimų jai įsigijimo. Ministerijos vertinimu, papildomo reguliavimo būsto nuomos rinkai nereikia.

Finansų ministerija teigia pastaruosius metus fiksuojanti augančias mokestines įplaukas tiek iš deklaruojamos NT nuomos veiklos, tiek iš verslo liudijimų jai įsigijimo.

NT rinkos ekspertai pažymi, kad šiuo metu palankus momentas skaidrinti būsto nuomos segmentą, kuris pastaruosius kelerius metus itin populiarus tarp ieškančių alternatyvų investicijoms. Pasak jų, būsto investicijai įsigijimai pastaruosius metus palaiko visos būsto rinkos aktyvumą.

Kaltina didelius mokesčius

„Kalbėti apie skaidrią ir tvarią rinką reikia, nes jos nėra. Įvairiais vertinimais šešėlis siekia tris ketvirtadalius rinkos – tokia dalis nuomos santykių neapskaitoma, nemokami mokesčiai ir net neįteisinami sutartimis“, – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė LNTPA direktorius Mindaugas Statulevičius. Anot jo, pagrindinė didelės šešėlinės ekonomikos dalies rinkoje priežastis yra per dideli mokesčiai.

„Apklausa rodo, kad pagrindinė priežastis – mokesčio dydis. Šiuo metu gyventojų pajamų mokesčio tarifas siekia 15 proc. Apklausos duomenimis, jeigu jis sumažėtų iki 5 proc. – 61 proc. respondentų tai būtų priežastis tapti skaidriais, o 28 proc. apklaustųjų negąsdintų ir 10 proc. dydžio mokestis. 71 proc. respondentų skaidrinti rinką motyvuotų mažesni mokesčiai, 21 proc. – paprastesnis deklaravimas, po 19 proc. – didesnės baudos arba kontrolė“, – sakė M. Statulevičius.

Šiuo metu gyventojų pajamų mokesčio tarifas siekia 15 proc. Apklausos duomenimis, jeigu jis sumažėtų iki 5 proc. – 61 proc. respondentų tai būtų priežastis tapti skaidriais.

Kaip teigiamą pavyzdį jis pateikė Klaipėdą, nustačiusią 1 euro dydžio metinį verslo liudijimo mokestį būsto nuomai.

„Kiti miestai galėtų taip pat šiuo pavyzdžiu pasekti. Taip pat matome didelį potencialą savivaldybės nuomojamo būsto segmente. Savivaldybės, siekdamos išlaikyti jaunus profesionalus ir šeimas, kad jie ten kurtų pridėtinę vertę, galėtų siūlyti kompensaciją nuomojantis būstą. Pas mus, deja, tokią programą bandyta pradėti, bet nelabai kas tuo naudojosi, nes reikia deklaruoti pajamas, kurios turi būti ne didesnės, nei nustatyta“, – aiškino M. Statulevičius.

Anot asociacijos direktoriaus, į nuomos rinką taip pat nesiryžta žengti verslas, nes šešėlinės ekonomikos dalis iškreipia sąlygas, be to, juridiniams asmenims tokiai veiklai taikoma papildomų mokesčių.

„Pirmiausia nėra ilgalaikės būsto nuomos produkto – jį siūlo tik individualūs asmenys, kurie ne visada suinteresuoti mokėti mokesčius. O kompanijoms dalyvauti šiame procese nepalanku dėl nelygios konkurencijos su šešėliu, papildomų mokesčių – nekilnojamojo turto mokesčio ir panašiai“, – sakė M. Statulevičius.

Pasak jo, dėl neskaidrios rinkos trūksta ir duomenų apie jos mastą, negalima atsakyti, kiek šiuo metu šalyje gali būti nuomojama būstų.

Nuoma – alternatyva neturint pakankamai pajamų

„Swedbank“ apklausos duomenimis, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje nuomojamame būste gyvena 19 proc. gyventojų. Dažniausiai tai 26–35 metų amžiaus, aukščiausio išsilavinimo, didesnių pajamų grupės atstovai.

Apklausos duomenimis, 67 proc. norinčiųjų įsigyti būstą riboja nepakankamos santaupos pradiniam įnašui, 58 proc. – nepakankamos pajamos mokėti paskolą.

M.Statulevičiaus teigimu, dėl nesureguliuotos rinkos, dalis nuomininkų tampa būsto savininkais.

„Nesant tvarios nuomos rinkos, yra gan didelis spaudimas būsto rinkai. Žmonės tampa nuomos rinkos dalyviais, nes ne visada gali įsigyti būstą. Tačiau žmonės iš tos rinkos, nerasdami tinkamo produkto, pereina prie įsigijimo, jie priversti ieškoti alternatyvų. Manome, kad galėtų atsirasti nuomininkų ir nuomotojų teises ginančios organizacijos, nes dabar dažnai gauname skundų. Tai teisinės bazės tobulinimo klausimas“, – tvirtino jis.

Asociacijos ir kreditų biuro „Creditinfo“ užsakymu tyrimų įmonės „Spinter“ atliktos apklausos duomenimis, nuomodami būstą linkę mokėti mokesčius būtų 49 proc. respondentų. Lyginant su praėjusių metų panašiu laikotarpiu atlikta apklausos rezultatais, tokių respondentų dalis išaugo 5 proc. punktais. Apie 36 proc. respondentų svarbu, kad nuomotojas mokėtų mokesčius už jiems išnuomotą būstą, tačiau didžiajai jų daliai (26 proc.) tai nebūtų esminis kriterijus renkantis būstą nuomai.

„Spinter“ atliktos apklausos duomenimis, nuomodami būstą linkę mokėti mokesčius būtų 49 proc. respondentų.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės teigimu, būsto nuoma šalies gyventojams greičiausiai yra laikinas sprendimas, jei jie neturi galimybių gauti paskolos arba kol kaupia lėšas pradiniam įnašui.

„Tai pagrindiniai du stabdžiai, sulaikantys gyventojus nuo būsto įsigijimo. Taip pat kas penktas apklaustasis teigia, jog jo oficialios pajamos yra nepakankamos būsto paskolai gauti. Reiškia, kad didelė dalis gyventojų dalis pripažįsta gaunantys neoficialių pajamų“, – spaudos konferencijoje teigė ji.

Mokesčių pajamos iš nuomos veiklos auga

Finansų ministerijos pateikiamais duomenimis, šiemet, deklaruodami 2016 metų pajamas, gyventojai nurodė iš įvairios paskirties nekilnojamojo turto nuomos gavę 16,1 mln. eurų – beveik 1,4 mln. eurų daugiau 2015-aisiais.

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, didėja ir gyventojų, nuomai įsigyjančių verslo liudijimus, skaičius. Šiemet gyvenamųjų patalpų nuomai įsigyta 6,3 tūkst. verslo liudijimų, praėjusiais metais – daugiau nei 7,1 tūkst., kai 2015 metais šis skaičius sudarė beveik 5,8 tūkst. Kiek mokesčių gauta iš šių verslo liudijimų, neskelbiama.

Dar papildomai 30,9 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio praėjusiais metais sumokėta po to, kai gyventojus į pokalbį pasikvietė Valstybinė mokesčių inspekcija.

„Ministerijos nuomone, esama pajamų mokesčio nuo būsto nuomos pajamų tvarka – galimybė įsigyti verslo liudijimą arba susimokėti 15 proc. pajamų mokestį nuo visų metinių nuomos pajamų – yra tinkama. Mūsų nuomone, mokestinėmis priemonėmis papildomas rinkos reguliavimas neturėtų būti nustatytas. Prevencinis darbas, stebėsena bei duomenų analizė duoda teigiamą rezultatą: tai rodo ir kasmet didėjantis verslo liudijimus įsigyjančių gyventojų skaičius, auganti iš deklaruojamų pajamų suma“, – teigiama ministerijos atsiųstame komentare BNS.

Ministerijos nuomone, esama pajamų mokesčio nuo būsto nuomos pajamų tvarka – galimybė įsigyti verslo liudijimą arba susimokėti 15 proc. pajamų mokestį nuo visų metinių nuomos pajamų – yra tinkama.

Anot ministerijos, prižiūrėdama būsto nuomos rinką, Valstybinė mokesčių inspekcija renka duomenis apie gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą, vertina gautus pranešimus ir analizuoja informaciją internete.

Šiuo metu mokėti mokesčius už būsto nuomą galima įsigijus verslo liudijimą arba pasibaigus metams už deklaruotas pajams iš veiklos sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.

Gyventojams, nuomojantiems ne vieną būstą, taip pat gali atsirasti prievolė mokėti ir nekilnojamojo turto mokestį, jeigu jų valdomų tokių objektų vertė viršys 220 tūkst. eurų.

Nuoma – ir būdas didinti gyventojų kapitalą

Nekilnojamojo turto rinkos analitikų teigimu, sumažinti šešėlį bei subrandinti būsto nuomos rinką galėtų padėti ir pastaruosius kelerius metus populiari tendencija investuoti į būstą nuomai.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „DNB būstas“ vadovas Audrius Gudanavičius tvirtina, kad jeigu plėtotojų skaičiavimai, kad investuotojai nuomai nuperka apie 30 proc. naujų butų, yra teisingi, dabar tinkamas momentas formuotis profesionaliai būsto nuomos rinkai, o tai skatintų jos plėtrą, skaidrėjimą ir didesnes mokestines pajamas.

„Pirmiausia dekriminalizavus šį segmentą, pradėjus rinkti išsamią ir nuoseklią statistiką, skatinant nuomos projektais užsiimti verslą, būtų galima ją formuoti kaip profesionalią. Tai reiškia, kad statytojai galėtų plėtoti specializuotus projektus, rastųsi daugiau šia veikla profesionaliai besiverčiančio verslo“, – aiškino A. Gudanavičius.

Pasak jo, profesionalių būsto nuomos rinkos dalyvių stygius kuria nepasitikėjimą pačia rinka, kita vertus prielaidų formuotis profesionaliai rinkai nesukuria nenuosekli šios veiklos apmokestinimo strategija.

„Tvarkingai veikianti rinka, patikima statistika ir išprusę vartotojai valstybei reiškia didesnes mokestines pajamas. Norint neutralizuoti investicijų į būstą nuomai rizikas, reikia pirmiausia pradėti nuo duomenų sistemos kūrimo ir tada bus galima reguliuoti rinką atsižvelgiant į realią situaciją, o ne spėliojimus. Manau, kad reguliavimo mechanizmai turėtų būti diferencijuoti pagal regionus, nes tai absoliučiai skirtingos rinkos. Taip pat būtų palanku supaprastinti šios veiklos apmokestinimą, atsižvelgiant į faktą, kad būsto nuoma reiškia ne tik pajamas, bet ir išlaidas, pavyzdžiui, jo priežiūrai ir remontui“, – vardijo A. Gudanavičius.

„Tvarkingai veikianti rinka, patikima statistika ir išprusę vartotojai valstybei reiškia didesnes mokestines pajamas“, – sakė bendrovės „DNB būstas“ vadovas Audrius Gudanavičius.

Pasak jo, būsto įsigijimas nuomai prisideda prie gyventojų kapitalo augimo.

„Tai viena iš investicijų formų – visiškai legali, ilgalaikė ir palyginti stabili. Lietuvos gyventojai turi labai ribotą investicinių įrankių pasirinkimą, todėl daugumos laukia vargingas gyvenimas pensijoje. Didesnė dalis lietuvių jaučiasi saugiau investuodami į materialų turtą, nei į, pavyzdžiui, vertybinius popierius. Žinoma, pernelyg aktyvus nuosavų lėšų turinčių rinkos dalyvių veikimas gali didinti spaudimą paklausai, todėl būstas gali brangti ir mažėtų jautresnių gyventojų grupės galimybės įsigyti sau namus“, – sakė A. Gudanavičius.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ Investicijų ir analizės skyriaus vadovo Arnoldo Antanavičiaus skaičiavimais, nors dėl sparčiau nei nekilnojamojo turto kainos augančių atlyginimų būsto įperkamumas Lietuvoje didėja, tačiau realiai tik apie 30 proc. šalies gyventojų uždirba pakankamai, kad galėtų pasiskolinti iš banko ir įsigyti būstą.

Todėl, pasak jo, būtent investuotojai itin prisidėjo prie būsto rinkos aktyvumo didėjimo: 2011 metais butų sandorių skaičius Vilniuje siekė 6,3 tūkst., o 2016 metais – jau 11 tūkst.

„Akivaizdu, kad investuotojai, perkantys butus nuomai, prisidėjo prie nekilnojamojo turto rinkos kaitimo. Nuomos rinka Vilniuje pradėjo kaisti 2011–2012 metais, kai atsigaunant ekonomikai, augant tiek dirbančiųjų, tiek apskritai gyventojų skaičiui sostinėje, didėjo nuomojamo būsto paklausa, o pasiūla buvo labai ribota. Tuomet plėtotojai statė dar gana mažai būstų, todėl rezultatas – maždaug po 10 proc. kasmet kylančios butų nuomos kainos. Akivaizdu, kad investuotojai padėjo spręsti pasiūlos problemą: tapo lengviau susirasti gyvenamą plotą, atvykti gyventi į sostinę, kas reikšminga ir visai miesto ekonomikai. Be to, pasiūlos augimas lėmė, kad šiuo metu nuomos kainos stabilizavosi“, – teigė A. Antanavičius.

Jo nuomone, ilgainiui būsto nuomos rinka gali trauktis, nes bus prisotinta.

„Rinka prisisotina, nuomos grąža mažėja, tad investuotojai gali pradėti dairytis alternatyvų. Tuo tarpu nekilnojamojo turto plėtotojams tai gali būti netikėtas paklausos sumažėjimas, kuris iš dalies koreguotų planus, nes butų pardavimai vyktų lėčiau. Tuo labiau, kad Vilniuje yra projektų, kurie specialiai taiko į investuojančius nuomai, siūlydami, pavyzdžiui, itin mažus butus. Tokie projektai susidurtų su rimtesniais iššūkiais“, – aiškino A. Antanavičius.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Komentarai

  • Lietuviai ir taip turi mokėti mokesčius nelabai adekvačius lyginant su gaunamom algom. Minimumas keturis kartus mažesnis nei normaliose šalyse, mokesčiai didžiausi, vos ne atlyginimo dydžio. Ir stebisi, kad 75 procentai nuomos yra šešėlyje.. Kur jau nebus, vis kažkoks pinigų šaltinis. Užsienyje dirbantys ir grįžę čia gali susigrąžinti mokesčius ( https://www.skatt.lt/paslaugos/mokesciu-grazinimas/ ) o mes ką?

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų