Scanpix nuotr.

D. Trumpas kiniškam importui uždėjo 60 mlrd. JAV dolerių vertės muitus

D. Trumpas kiniškam importui uždėjo 60 mlrd. JAV dolerių vertės muitus

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pasirašė dokumentą, kuriuo prekybos atstovui Robertui Lighthizeriui pavedama užtikrinti muitų įvedimą kiniškų prekių importui.

Per transliaciją iš Baltųjų Rūmų D. Trumpas pareiškė, jog kalbama apie kiniškų prekių importą „už maždaug 60 mlrd. JAV dolerių“ per metus.

Šios priemonės „brendo jau seniai, per gana trumpą laiko tarpą mes praradome 60 tūkst. gamyklų“, pareiškė D. Trumpas.

JAV prezidentas vėl pakartojo kaltinimus dėl JAV ir Amerikos įmonių intelektinės nuosavybės vagystės, kurią vykdo Kinija.

„Juos [Kiniją] laikau mūsų draugais. Jie [Kinijos valdžia] mums labai daug padeda sprendžiant Šiaurės Korėjos problemą“, – pažymėjo jis, tačiau pareiškė apgailestaująs, kad Kinijos prekybos su JAV perteklius tapo nebevaldomas.

„Europos Sąjunga (ES) ir Pietų Korėja taip pat prekiauja nesąžiningai“, – pareiškė D. Trumpas.

JAV prezidentas mano, jog disbalansas užsienio prekybos santykiuose „greičiausiai yra viena iš priežasčių, dėl kurių buvau išrinktas, galbūt viena iš pagrindinių priežasčių“.

R. Lighthizeris ir jo biuras turės per 15 dienų parengti sąrašą kiniškų prekių, kurioms bus taikomi naujieji JAV muitai.

Prekių, kurioms ketinama nustatyti muitus, bendra vertė (60 mlrd. JAV dolerių) sudaro daugiau kaip 10 proc. JAV importo iš Kinijos. Iš pradžių JAV prezidentui buvo siūlyta nustatyti 30 mlrd. JAV dolerių vertės priemonių paketą, tačiau jis reikalavo laikytis griežtesnio požiūrio.

„Esu tikras, kad šis sprendimas paskatins derybas, o ne mūšius“, – pareiškė JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas.

Tikrai ne pabaiga

Ekspertai mano, kad dabar rinkose dominuoja būtent prekybos karo baimė. Pavyzdžiui, „Bank of America Merrill Lynch“ atlikta apklausa parodė, kad didžiausia Volstrite yra baimė dėl pasaulinio prekybos karo. Ji didžiausių baimių sąrašo viršūnėje pakeitė baimę dėl infliacijos kilimo, kuri pirmoje vietoje laikėsi nuo 2017 metų sausio mėnesio.

„Pasaulinis prekybos karas daro spaudimą rinkai ir nesvarbu, ar jis realus, ar menamas, – televizijos kanalui CNN pareiškė „Wedbush Securities“ prekybos akcijomis departamento vadovas Ianas Wineris. – Dabar tai yra didžiulis neapibrėžtumas. Jeigu Kinija užims griežtą poziciją dėl žemės ūkio produktų ar kitų prekių, žmonės bus labai išgąsdinti.“

Kinija mano, kad prekybos karai niekam nėra naudingi ir juose negali būti nei laimėjusiųjų, nei pralaimėjusiųjų, antradienį pareiškė Kinijos premjeras Li Keqiangas.

„Manau, kad prekybos karai niekam neduoda naudos, juose negali būti nugalėtojų“, – pareiškė Kinijos vyriausybės vadovas.

Tuo tarpu Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovai ketvirtadienį paskelbė, jog Kinija nedvejodama imsis visų teisėtų priemonių, kad galėtų apginti savo interesus, jeigu Jungtinės Valstijos imsis abiem šalims kenksmingų veiksmų.

„Oxford Economics“ vertinimais, poveikis abiejų šalių ekonomikai nebus didelis. Jeigu JAV nustatys 25 proc. muitą 60 mlrd. JAV dolerių metinės vertės importui iš Kinijos, o Pekinas imsis panašaus masto atsakomųjų priemonių, Kinijos ekonomikos augimo tempas šiemet sulėtės 0,1 procentinio punkto, o kitąmet – kiek mažiau. Poveikis JAV ekonomikai bus dar mažesnis.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama. 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų