Getty Images iliustr.

Tolerancijos galima išmokti

Tolerancijos galima išmokti

Išsamus jaunimo, senjorų ir emigrantų nuomonės tyrimas atskleidė, kurios žmonių grupės yra nepakančiausios ir kaip keičiasi jų požiūris.

2016-ųjų tolerancijos ir įtraukimo indekse Lietuva įvertinta 54,05 taško iš 100 ir užėmė 58 vietą pasaulyje. 2015 m. „Eurobarometro“ duomenimis, Senajame žemyne dažniausiai susiduriama su etnine bei kilmės, netradicinės seksualinės orientacijos žmonių diskriminacija, kiek rečiau – dėl lyties, neįgalumo, religijos ar amžiaus.

Lietuvoje taip pat labiausiai paplitusi kitokios etninės kilmės ir netradicinės seksualinės orientacijos žmonių diskriminacija, kaip teigiama ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos programos studentų atlikto išsamaus tyrimo išvadose. Vykdytas žvalgomasis Lietuvos jaunimo, pagyvenusių žmonių ir Jungtinėje Karalystėje įsikūrusių lietuvių, iš viso daugiau nei tūkstančio respondentų, tolerancijos tyrimas – surengtos grupinės diskusijos, interviu ir apklausos. Rezultatai rodo, kad žmogaus tolerantiškumas priklauso nuo jo išsilavinimo ir santykių patirties bendraujant su grupių, neretai atsiduriančių už tolerancijos ribų, atstovais.

Ar socialdemokratai taps socialdemokratais?

Jaunųjų liberalų, socialdemokratų ir konservatorių apklausa, kurioje dalyvavo 205 asmenys, parodė, kad politiškai aktyvi jaunoji karta gana tolerantiškai žiūri į netradicinės seksualinės orientacijos žmones ir remia lyčių lygybę, tačiau yra kiek mažiau atvira tautinėms mažumoms ir imigrantams. 54 proc. respondentų mano, kad tos pačios lyties poroms turėtų būti leidžiama įsivaikinti ir auginti vaikus. 28 proc. apklausos dalyvių teigė, jog jaustųsi blogai, jeigu ateityje arabų kilmės imigrantai taptų didžiausia tautine mažuma Lietuvoje.

Tyrimo rezultatai patvirtino plačiai žinomą prielaidą, kad pilietiškai aktyvus jaunimas apskritai yra pakantus. Skalėje nuo 1 iki 5, kur 5 reiškia didžiausią netoleranciją, nė vienos organizacijos narių atsakymai nepasiekė net trejeto, taigi, vidutiniškai šie žmonės yra labiau tolerantiški negu netolerantiški. Tačiau statistinė duomenų analizė parodė, kad jaunieji liberalai yra reikšmingai pakantesni negu jaunieji socialdemokratai ar konservatoriai. Be to, pakartotinėje apklausoje, vykdytoje po socialinės ir informacinės akcijos, jaunųjų liberalų tolerancijos lygis pakilo labiau negu jaunųjų socialdemokratų ar konservatorių, taigi pastarieji tvirčiau laikosi pirminių įsitikinimų ir yra mažiau paveikiami švietimo.

Šalies politinės erdvės komentatoriai jau seniai pastebi, kiek daug bendro turi Lietuvos socialdemokratai ir konservatoriai socioekonominės politikos klausimais, kokios artimos jų vertybinės nuostatos, nors vakarietiška socialdemokratų ideologija tolerancijos atžvilgiu gerokai artimesnė liberalams. Vienas grupinės diskusijos dalyvių pareiškė, kad „galbūt ir patiems liberalams būtų daug lengviau, jeigu mūsų socialdemokratai būtų socialdemokratiškesni, kaip yra Vakarų valstybėse“.

Svetainėje „Mano balsas“ pateikiamame „politiniame kompase“, vertinančiame politines partijas pagal 2016 m. Seimo rinkimų kandidatų atsakymus į anketas, matyti, kad socialdemokratų atstovai vertybinėje asmens laisvių ir tradicijų (konservatyvumo) ašyje yra beveik pusiaukelėje tarp liberalų ir konservatorių, tačiau pastarieji yra labiau neliberalioje ašies pusėje. O jaunosios kartos požiūrio tyrimas rodo, kad visų ideologijų jaunuoliai yra labiau liberalioje ašies pusėje, bet socialdemokratai artimesni konservatoriams nei liberalams.

„IQ polls“ apklausa. Kas Lietuvai trukdo pasiekti skandinaviškus tolerancijos standartus? 

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis, dar 2013-aisiais minėjęs, kad Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius artimesnis konservatoriams negu šiaurietiškiems socialdemokratams, primena: „XX a. pabaigoje europietiška socialdemokratija savo ideologijoje pakeitė du dalykus – ekonomiškai pasislinko centro link, o vertybiškai tapo liberalesnė.

Tai buvo atsakas į darbo klasės mažėjimą, bandant surasti naujų rinkėjų grupių, pavyzdžiui, vidurinės klasės atstovus, valstybės tarnautojus. Mūsų partijų ir socialdemokratų kūrimasis vyko kitomis sąlygomis, todėl negalime taikyti tų pačių sąvokų. Bent jau „Mano balso“ duomenimis, Lietuvos socialdemokratai deklaruoja centro kairės ekonomines pažiūras, o autoritarizmo ir liberalumo skalėje yra daugiau liberalūs. Visgi, Lietuvos visuomenė yra gerokai autoritariškesnė ir konservatyvesnė nei Vakarų valstybių piliečiai, socialdemokratai negali būti itin liberalūs, nes tai neatspindėtų visuomenės nuostatų.“

Kad jaunieji socialdemokratai artimesni jauniesiems konservatoriams, nesutinka Vilniaus miesto vicemero pareigas einantis vienas jaunųjų socialdemokratų lyderių Gintautas Paluckas: „Jaunųjų socialdemokratų pagrindas yra jaunimas iš periferijos. Ten vyraujančios nuostatos, savaime suprantama, veikia ir jaunimo pažiūras. Liberalų jaunimas, atvirkščiai, koncentruojasi didžiuosiuose miestuose, kurių gyventojai tolerantiškesni. Paprastai tariant, jaunimo nuostatos yra inertiškos ir sutampa su bendromis, aplink vyraujančiomis visuomenės nuostatomis. Atvykęs į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą, socialdemokratinis jaunimas liberalėja ir artėja prie klasikinės ideologijos diktuojamų nuostatų.“

Atliekant tyrimą grupinėse diskusijose buvo išsakyta panaši mintis, kad į liberalų gretas stoja jaunimas iš didesnes pajamas gaunančių, labiau išsilavinusių šeimų, turintis galimybių daugiau keliauti ir praplėsti akiratį. Seimo narė, buvusi Jaunųjų konservatorių lygos (JKL) pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad jaunoji karta yra gerokai tolerantiškesnė, ypač miestų jaunuoliai, ir abejoja, kaip apskritai kas nors galėtų pritarti netolerantiškiems teiginiams. Anot JKL pirmininko Teodoro Žuko, jaunieji konservatoriai supranta tolerancijos bei integracijos klausimų jautrumą ir vengia kategoriškos retorikos.

Nepajudinamas požiūris į romus

Ar politiškai aktyvus jaunimas skiriasi nuo bendraamžių? Studentai apklausė daugiau nei 300 Vilniuje gyvenančių 19–23 metų įvairaus išsilavinimo jaunuolių. Ir grupinėse diskusijose, ir per apklausą išryškėjo, kad dauguma respondentų, o merginos labiau nei vaikinai, ypač vertina lietuvių kalbos mokėjimą, tradicijas ir lietuviškos kultūros laikymą sava. 37 proc. respondentų teigė esantys nepatenkinti girdėdami užsienio kalbą viešose vietose, 36 proc. nesutinka, kad būtų leidžiama naudoti nelietuviškus lotynų kilmės rašmenis (q, w, x) Lietuvos pasuose.

2015 m. „Eurobarometro“ duomenimis, 51 proc. lietuvių nenorėtų dirbti su romų tautybės kolegomis. ISM studentų atliktoje jaunimo apklausoje tokią pat nuomonę išsakė 21 proc. respondentų. Apie trečdalį „Eurobarometro“ respondentų nenorėtų afrikietiškos ar azijietiškos kilmės kolegų, o jaunimo apklausoje 17 proc. paminėjo, kad jaustųsi nejaukiai dirbdami su arabų kilmės žmonėmis. Tai patvirtina, kad jaunimas apskritai yra tolerantiškesnis už kitas visuomenės grupes, tačiau tam tikras nepakantumo lygis tebeegzistuoja. Jis buvo pastebėtas ir tradicinių Lietuvos tautinių mažumų atžvilgiu – 11 proc. nejaukiai jaustųsi dirbdami su rusais, o 12 proc. – su lenkais.

Kuo mažiau jaunuolis susiduria su kitos tautybės žmonėmis, tuo labiau yra įsitikinęs, kad jaustųsi nejaukiai su jais dirbdamas. Rezultatas, kad pakartotinėje apklausoje rusų kolegų nenorinčio turėti jaunimo dalis sumažėjo iki 10 proc., lenkų – iki 8 proc., o nepageidaujančių dirbti su romais nepakito ir liko 21 proc., gali būti paaiškinamas tuo, jog į studentų organizuotą informacinę etninės tolerancijos kampaniją socialiniuose tinkluose pavyko įtraukti Lietuvos lenkų ir rusų, pasidalijusių asmeninėmis istorijomis, tačiau nepasisekė surasti romų, kurie būtų sutikę sulaužyti stereotipus.

Apklausa patvirtino, kad labiau išsilavinęs jaunimas yra tolerantiškesnis. Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Ona Čepulėnienė mano, kad toks ryšys nėra nulemtas bendrojo ugdymo programų turinio, nors šis artimiausiu metu bus atnaujinamas, siekiant daugiau dėmesio skirti tokioms temoms kaip romų mažuma. Jos nuomone, tai greičiau sutapimas – tie, kas iš šeimos atsineša daugiau tolerancijos, yra atviresni naujovėms ir įvairovei, taip pat labiau linkę siekti universitetinio išsilavinimo.

Senjorai irgi keičia nuomonę

Vyresni žmonės tradiciškai laikomi netolerantiškiausia visuomenės dalimi. Londono universiteto koledžo psichologijos profesorius Tomas Chamorro-Premuzicas aiškina, kad su amžiumi mažėja gyventojų smalsumas ir labiau kliaujamasi stereotipais, didėja neužtikrintumo baimė, be to, vyresnių žmonių aplinka jau nusistovėjusi ir jie daug rečiau susiduria su akiratį galinčiais praplėsti „kitokiais“ asmenimis. Ar švietimas ir kontaktas gali paveikti senjorus?

Studentai atliko giluminį žvalgomąjį tyrimą, kuriame dalyvavo 95 senjorai iš Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto ir Fabijoniškių socialinių paslaugų centro. Atrinktųjų grupių respondentai kalbėjo apie tai, kad sovietmečiu jie net neturėjo progos susidurti su „kitokiais“, ir tik atsivėrus sienoms, atsiradus galimybei keliauti, jie pamatė daugiau pasaulio įvairovės ir suprato, kaip jiems trūksta tolerancijos. Dauguma apie „kitokius“ žmones žino tik iš žiniasklaidos. Senjorai pabrėžė abipusę kontakto naudą: „Kitataučiai pasikeičia dalyvaudami renginiuose, kartu su kitais. Tada ir mums nesukelia baimės. Jei jie elgsis normaliai, išmoks kalbą, kalbės – gyvenkim kartu. Vietos užteks.“

Apklausos rezultatai panašūs į jaunimo atsakymus – kuo aukštesnis pagyvenusio žmogaus išsilavinimas, tuo jis tolerantiškesnis kitokios rasės, tautybės, religijos ar seksualinės orientacijos asmenims. Tyrimas atskleidė ir netikėtų tendencijų: šis išsilavinimo ir pakantumo ryšys negalioja kalbant apie pabėgėlius – jų prisibijo įvairaus išsilavinimo senoliai.

Studentai ėmėsi šviečiamosios akcijos ir abiejose įstaigose suorganizavo paskaitą apie migracijos mitus ir faktus bei susitikimą su Lietuvoje gyvenančiais imigrantais iš Egipto ir Nigerijos. Senjorai ypač įvertino atvykėlių pastangas kalbėti lietuviškai. Po akcijos atlikus pakartotinę apklausą paaiškėjo, kad 46,8 proc. susitikimo ir 48,4 proc. paskaitos dalyvių pakeitė nuomonę migrantų klausimu, o 48,4 proc. liko prie pirminių nuostatų. Statistinė apklausos duomenų analizė parodė, kad paskaitoje ir susitikime dalyvavę senjorai tapo tolerantiškesni, ir taip dar kartą patvirtino švietimo ir bendravimo vertę.

Tolerancijos pamokos emigracijoje

Daugiausia pašnekovų – 416 apklausos ir 15 interviu respondentų – pavyko pasiekti studentams, apklaususiems į Jungtinę Karalystę emigravusius lietuvius. Migracijos tyrėjai akcentuoja, kad įsitraukimas į teroristų tinklus ir radikalizavimasis susijęs su nesiintegravimu į vietos visuomenę, gyvenimu „getuose“ tarp tokių pat imigrantų. Mažai tikėtina, kad prastai integravęsi lietuviai taps teroristais, tačiau įdomu, ar egzistuoja jų integracijos sėkmės ir tolerantiškumo lygio ryšys?

Lietuvai jos emigrantų pakantumas ypač aktualus dėl „socialinių perlaidų“. Kaip pabrėžiama 2016 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos parengtoje migracijos ir plėtros perspektyvų apžvalgoje, emigrantai į savo kilmės šalis siunčia ne tik pinigus, bet ir svetur perimtas vertybes. Apžvalgos autoriai teigia, kad šis procesas gali vykti įvairiomis kryptimis, pavyzdžiui, į Jordaniją iš konservatyvesnių arabų šalių grįžtantys žmonės linkę labiau diskriminuoti moteris. Tačiau daugelis tyrėjų sutinka, kad asmenys, iš labiau vienalytės visuomenės persikraustę į vakarietiškomis vertybėmis ir didesne įvairove pasižymintį kraštą ir jame integravęsi, tampa tolerantiškesni ir platesnių pažiūrų. O migrantai, kuriems nepavyksta integruotis, į tėvynę grįžta turėdami daugiau neigiamų nuostatų.

Prie gimtinės gerovės ypač prisideda svečioje šalyje integravęsi sėkmingiausiai. Viešosios politikos ir vadybos instituto tyrimų vadovas, VU TSPMI dėstytojas Egidijus Barcevičius, tyręs iš užsienio grįžtančius lietuvius, pabrėžia: „Sėkmingai integravęsi į vietos bendruomenę paprastai yra sėkmingesni ir ekonominiu atžvilgiu: daugiau uždirba, padaro karjerą. Dėl šių priežasčių daugelis tokių emigrantų nebesvarsto grįžti į Lietuvą ar tokią galimybę atideda neapibrėžtam laikui. Todėl yra teigiančių, kad į gimtinę parvyksta tik tie, kuriems užsienyje nepasisekė.

Tai netiesa. Nemažai atvejų, kai paskatina grįžti šeima, tėvynės ilgesys ar net ir ekonominės priežastys. Parvykusieji pritaiko savo žinias ir prisideda prie mūsų visuomenės kaitos. Jie palaiko ryšius su užsienyje atrastais draugais ir pažįstamais, kartais net pasinaudoja šiais ryšiais Lietuvoje plėtodami verslo ar socialines idėjas.“

Dauguma ISM studentų kalbintų pašnekovų išskyrė dvi lietuvių emigrantų grupes: vieni integruojasi į vietos bendruomenę ir bendrauja ne tik su lietuviais, o kiti įsilieja ribotai ir palaiko ryšius daugiausia su kitais tautiečiais ar kaimynais iš Rytų Europos. Šie profiliai išryškėjo ir tarp respondentų – vieni džiaugėsi vietos visuomenėje egzistuojančiomis galimybėmis bei laisve ir pabrėžė turintys įvairių tautybių draugų, kiti sakė daugiau bendraujantys su rytų europiečiais ir skundėsi britų požiūriu į juos.

Didelė dalis apklaustųjų nurodė, kad net ir persikėlę į kitą šalį lieka apsupti tautiečių, tačiau apie 80 proc. jaučia gyvenantys daugiakultūrėje aplinkoje ir nuolat sutinka kitokios religijos žmonių. Kaip pasakė vienas apklausos dalyvių, pirmą kartą atvažiavus, Jungtinė Karalystė pasirodė „gerokai besiskirianti nuo Lietuvos, daugiakultūrė ir baisi“.

Kaip pasakė vienas apklausos dalyvių, pirmą kartą atvažiavus, Jungtinė Karalystė pasirodė „gerokai besiskirianti nuo Lietuvos, daugiakultūrė ir baisi“.

Anot pašnekovų, ir labiau išsilavinę britai yra tolerantiškesni negu dirbantys fabrikuose bei gaunantys minimalų atlyginimą, ir jaunimas yra tolerantiškesnis už pagyvenusius žmones. Dauguma respondentų pabrėžė, kad britai pakantesni už atvykėlius iš Rytų Europos, tačiau kai kurie pastebėjo jaučiantys britų netoleranciją.

Apklausos duomenys rodo, kad labiau integravęsi į vietos bendruomenę ir daugiau bendraujantys su vietiniais yra pakantesni ir mažiau bijo terorizmo. Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas Karolis Žibas daro prielaidą, jog Jungtinėje Karalystėje lengviau integruojasi žmonės, jau prieš emigraciją buvę atviri kitoms kultūroms.

Priešingai negu anksčiau aptarti respondentai Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje gyvenantys lietuviai palyginti mažiau tolerantiški homoseksualiems asmenims negu kitų rasių ar religijų atstovams galbūt todėl, kad rečiau susiduria su kitos seksualinės orientacijos žmonėmis. Kaip teigė interviu respondentai, tarp vietos britų tendencijos panašesnės į Lietuvos gyventojų požiūrį – homoseksualai priimami lengviau nei musulmonai. 16,8 proc. lietuvių emigrantų net nežiūrėtų filmo, jeigu jo pagrindinis herojus būtų homoseksualus. Mažesnė tolerancija homoseksualams labiau būdinga tiems, kurių draugai daugiausia yra kiti lietuviai migrantai.

Nyderlandų socialinių tyrimų instituto periodiškai atliekamose apklausose pastebėta tendencija, kad laikui bėgant imigrantų nepakantumas kitokios seksualinės orientacijos asmenims mažėja. Londono universiteto koledžo politikos sociologas Richardas Mole’as ištyrė, kad, kuo ilgiau migrantai iš Rytų Europos gyvena Londone, tuo tolerantiškesni jie tampa homoseksualams. Jo darbai patvirtina teoriją, jog kontaktas su „kitoniškumu“ jį „normalizuoja“. R. Mole’o nuomone, tolerantiškesnis požiūris į homoseksualumą gali tapti viena „socialinių perlaidų“, kurias į gimtinę parveža rytų europiečiai migrantai.

Studentų informacinės akcijos socialiniuose tinkluose rezultatai parodė, kad labiau ją sekę žmonės buvo tolerantiškesni. Apibendrinant visų socialinių grupių tyrimų rezultatus galima daryti išvadą, jog pakantumas neatsiejamas nuo švietimo ir bendravimo su kitų grupių atstovais.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų