(Getty Images nuotr.)

Tokio pasiūlymo negali atsisakyti

Tokio pasiūlymo negali atsisakyti

JAV teisingumo sistemoje jau seniai įprasti prokurorų ir kaltinamųjų susitarimai plinta ir kitur

2011 m., kai Ispanijos ūkis merdėjo, šalyje lankėsi popiežius. Dėl vizito kainos Madride vykęs protestas Flaviai Totoro nebuvo pirmas. Ji žygiavo su šeimomis ir nesirūpino dėl savo saugumo. Bet susidūrimas su policininkais jai ir dar septyniems žmonėms baigėsi areštu. Moteris apkaltinta pareigūno užpuolimu. Prieš pat teismą ji gavo pasiūlymą prisipažinti kalta. Tokiu atveju ji būtų išvengusi galimos 18 mėnesių nelaisvės bausmės, būtų užtekę sumokėti baudą. Prokuroras paaiškino, kad, visiems kaltinamiesiems prisipažinus kaltais, nė vienas nesės į kalėjimą. Tačiau jei F. Totoro spirsis stoti prieš teismą, tais teks padaryti ir kitiems. Nenorėdama rizikuoti kitų laisve ji priėmė pasiūlymą, nors iki šiol tvirtina buvusi nekalta ir galėjusi tai įrodyti teisme.

Derybose dėl kaltinimų pripažinimo, kai siūloma mažesnė bausmė, jei asmuo prisipažins kaltas, prokurorai žada atsisakyti dalies kaltinimų, pradinį kaltinimą pakeisti lengvesniu arba bandyti sutrumpinti bausmę. Ši praktika jau seniai plačiai taikoma JAV baudžiamojoje sistemoje. Bet per pastaruosius tris dešimtmečius ji išplito visame pasaulyje. Devyniasdešimtyje šalių atlikusi tyrimą, aktyvistų grupė „Fair Trials International“ nustatė, kad 1990 m. tam tikros formos derybų dėl kaltinimų pripažinimo procedūrą taikė tik 19 valstybių. Dabar jau 66.

Plačiai taikant derybas dėl kaltinimų pripažinimo gali pasikeisti visa baudžiamoji sistema.

Derėtis dėl kaltinimų pripažinimo JAV pradėta apie 1920 m., kai dėl prohibicijos baudžiamųjų nusižengimų skaičius staiga išaugo. 1930 m. vien pagal Prohibicijos įstatymą federalinių kaltinimų buvo pateikta aštuonis kartus daugiau nei iš viso tokių kaltinimų pateikta 1914 m. Atrodė, nėra kito būdo susitvarkyti, tik derėtis su kaltinamaisiais, už kaltės pripažinimą pasiūlius lengvesnę bausmę. 1933 m. prohibicija baigėsi, bet derybos liko. Aukščiausiajam teismui 1970 m. nutarus, kad tokia praktika leistina, derybos masiškai išplito. 1980 m. prieš teismą stojo apie 19 proc. federalinių kaltinamųjų. 2010 m. dalis nebesiekė nė 3 proc., toks lygis ir išliko.

Kitose šalyse praktika labai įvairi. Australijoje, Anglijoje ir Rusijoje derybomis dėl kaltinimų pripažinimo išsprendžiama apie 60 proc. bylų. Čilėje, Indijoje ir Italijoje – mažiau kaip 10 proc. Dalis tokią praktiką neseniai įvedusių šalių uoliai ją taiko. Gruzijoje, kur tokia praktika leidžiama nuo 2004 m., apkaltinamųjų nuosprendžių, kai buvo deramasi dėl kaltinimų pripažinimo, dalis, 2005 m. siekusi 13 proc., 2012 m. jau sudarė 88 proc.

Derybų eksportas

Deryboms dėl kaltinimų pripažinimo JAV tenkantis kertinis vaidmuo iš dalies paaiškina, kodėl jos išplito kitur. JAV baudžiamoji sistema pasauliui daro didelę įtaką, nes į šios šalies užsienio pagalbos paketą neretai įeina ir kursai teisininkams. Užsienio baudžiamojo persekiojimo plėtros pagalbos ir mokymo biuras (OPDAT) prie JAV teisingumo departamento buvo įkurtas 1991 m., suirus Sovietų Sąjungai ir suintensyvėjus karui su narkotikais Lotynų Amerikoje. Tarp šalių, kurių naujoms vyriausybėms JAV padėjo įgyvendinti teisines reformas, yra Bolivija, Kolumbija, Lenkija ir Rusija. Neretai kaip viena siūlomų reformų buvo ir derybos dėl kaltinimų pripažinimo.

JAV baudžiamoji sistema pasauliui daro didelę įtaką, nes į šios šalies užsienio pagalbos paketą neretai įeina ir kursai teisininkams.

Dabar OPDAT padeda ruošti baudžiamojo proceso, įskaitant derybas dėl kaltinimų pripažinimo, gaires Kroatijai ir Vakarų Balkanams. Kaip taikyti tokią sistemą, biuras moko ir Ukrainos teisingumo pareigūnus. Pernai pradėta dirbti su Gvatemala, siekiant įvesti derybas, kad būtų galima sumažinti susikaupusią bylų krūvą.

Derybos dėl kaltinimų pripažinimo plinta ne tik dėl JAV įtakos. Pereinant prie demokratijos dažnai atsisakoma su diskredituotais režimais susijusių „inkvizicinių“ sistemų, kuriose teisėjai turi aktyvų tiriamąjį vaidmenį, kaip aiškina Rebecca Shaeffer iš „Fair Trials International“. Pereidamos prie rungimosi proceso, kuriame teisėjams tenka kaltinimo ir gynybos arbitro vaidmuo, šalys taip pat siekė didinti pajėgumą, o derybos dėl kaltinimų pripažinimo kaip tik galėjo padėti peržiūrėti daugiau bylų.

Žvelgiant plačiau, įdiegus derybas dėl kaltinimų pripažinimo gali sumažėti sąnaudų ir vėlavimų. Net tada, kai įrodymai triuškinantys, jokio motyvo pripažinti kaltę neturintys kaltinamieji gali nuspręsti bandyti laimę teisme. Suomija derybas dėl kaltinimų pripažinimo įvedė 2015 m. – po to, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas keliose bylose nutarė, kad šalis pažeidė piliečių teisę laiku stoti prieš teismą.

Tokios derybos net gali būti tiesus kelias išeiti iš kalėjimo. Pasaulyje beveik 3 mln. žmonių teismo laukia sulaikyti. Daug kaltinamųjų laukdami nuosprendžio už grotų praleidžia daugiau laiko nei jiems gresianti maksimali bausmė. „Žinoma, kad jie nori prisipažinti kalti, kad galėtų išeiti į laisvę“, – sakė buvusi Brazilijos baudžiamojo proceso gynėja Isadora Fingermann, dabar dirbanti su baudžiamojo proceso reforma.

Derybos dėl kaltinimų pripažinimo naudingos ir tuo, kad padeda kovoti su organizuotu nusikalstamumu. 2013 m. Brazilijoje priimtas įstatymas, kuris leido valstybiniams kaltintojams sušvelninti bausmę viską prisipažinusiems ir išsamių įrodymų prieš bendrininkus pateikusiems kaltinamiesiems, labai pagelbėjo operacijai „Lava Jato“ (port. „Automobilių plovykla“), tiriant valstybės kontroliuojamos naftos bendrovės „Petrobras“ kyšininkavimo atvejus. Vėliau įstatymas padėjo pričiupti ne vieną kadaise nepasiekiamą šalies politiką, kai nuo kalėjimo išsisukti trokštantys kyšius mokėję verslininkai pateikė įrodymų.

Stipri įstatymo ranka

Kai JAV aukščiausiasis teismas 1970 m. pritarė deryboms dėl kaltinimų pripažinimo, tai buvo padaryta su sąlyga, kad jos nebus naudojamos kaip priemonė spirti nekaltus asmenis melagingai pripažinti kaltę. Tačiau daugybė teisingumo klaidų ir nauji psichologiniai tyrimai rodo, kad pernelyg dažnai būtent tai ir vyksta.

2002 m. mokyklos sporto žvaigždę Brianą Banksą pažįstama apkaltino išžaginimu ir pagrobimu. Areštavę įtariamąjį, prokurorai jam pasiūlė prisipažinti kaltu ir gauti tik keletą metų kalėjimo arba stoti prieš teismą, kur jam galėjo grėsti iki 41 metų nelaisvės, teismui jį pripažinus kaltu. Jis priėmė pasiūlymą. Kai B. Banksas išėjo į laisvę, su juo susisiekė tariamoji auka. Jiems susitikus mergina pokalbyje, kurį B. Banksas įrašė, pripažino išsigalvojusi incidentą. 2012 m. vyras buvo reabilituotas.

B. Banksas – ne vienintelis prisipažinęs kaltu dėl nepadaryto nusikaltimo. Iš 149 amerikiečių, išteisintų 2015 m., 65 prisipažino kaltais. Organizacija „Innocence Project“, kuri pasitelkusi DNR įrodymus peržiūri apkaltinamuosius nuosprendžius, įrodė apie 300 žmonių nekaltumą, daugiausia nuteistų už išžaginimus ir žmogžudystes. Mažiausiai 30 buvo prisipažinę kaltais. Kelių teisės mokyklų tvarkomo Nacionalinio reabilitavimų registro duomenimis, ketvirtis amerikiečių, 1989–2012 m. išteisintų dėl žmogžudystės, buvo prisipažinę padarę nusikaltimą. Bet tokie skaičiai neatskleidžia viso problemos masto. Derantis dažnai keliama sąlyga, kad kaltinamasis atsisakys teisės vėliau užginčyti apkaltinamąjį nuosprendį. O reabilituotis neretai siekiama, kai nusikaltimas sunkus, užtraukiantis ilgą bausmę, ir yra didesnė tikimybė turėti teisminių įrodymų.

Atliekant tyrimus jau atsiranda įrodymų, kad melagingi prisipažinimai veikiausiai yra labai paplitę. 2013 m. Lucianas Dervanas iš Belmonto universiteto teisės koledžo su psichologe Vanessa Edkins iš Floridos technologijos instituto atliko tyrimą, kuriame studentams reikėjo spręsti loginius uždavinius – iš pradžių su komanda, po to vieniems. Tyrėjai pasamdė asmenį, kuris pusės dalyvių paprašė padėti, kai uždavinius reikėjo spręsti savarankiškai. Tada visi buvo apkaltinti nusirašinėję ir gavo pasiūlymą „prisipažinti kalti“, jei nori išvengti nuobaudos, kuri galėjo būti prarastas užmokestis už dalyvavimą ir vadovų informavimas. Beveik 90 proc. tyrėjų pasamdytam asmeniui padėjusių studentų prisipažino, kad yra kalti. Bet prisipažino ir dauguma tų, kurie buvo nekalti.

(Getty Images nuotr.,)

Dabar L. Dervanas vykdo tyrimus Japonijoje, kur diegiama derybų dėl kaltinimų pripažinimo procedūra, ir Pietų Korėjoje, galbūt įvesiančioje tokią procedūrą. Japonijoje, kur kriminalinių bylų įtariamuosius galima sulaikyti 23 dienoms nepateikus kaltinimų – dažnai leidžiant tik minimalų kontaktą su advokatu ir galbūt trukdant miegoti – jau dabar bauginamai puikiai sugebama išpešti prisipažinimą. Derybos dėl kaltinimų pripažinimo diegiamos bandant susitarti dėl platesnės baudžiamosios sistemos reformos. Siekdami susitarimo prokurorai, prieštaraujantys įprastai praktikai įrašyti tardymus, išsireikalavo, kad ši praktika būtų apribota mainais už oficialų derybų dėl kaltinimų pripažinimo įvedimą ir kitas pagalbines priemones sudėtingiems nusikaltimams tirti.

Pirmieji rezultatai rodo, kad „nekaltumo problema“ – visuotinė, kaip tvirtina L. Dervanas. Melagingų prisipažinimų lygis nepriklauso nuo teisinių sistemų skirtumų. Mokslininkas vykdo dar vieną tyrimą, kuris rodo, kad tais atvejais, kai žmogus kaltas, tikimybė, jog jis prisipažins kaltas, nepriklauso nuo pasiūlymo gerumo. Tačiau kai žmogus nekaltas, kuo geresnis pasiūlymas, tuo didesnė tikimybė sulaukti melagingo prisipažinimo. Kitaip tariant, tikimybė priklauso nuo to, ką prarasi atmetęs pasiūlymą.

Bijodamos, kad derybos dėl kaltinimų pripažinimo gali išprovokuoti meluoti, daugelis šalių griežtai reglamentuoja tokių derybų taikymą. Japonijoje derėtis bus galima tik sunkaus nusikaltimo atveju, kai kaltinamasis įduoda kitą asmenį. Vokietijoje, PAR ir Ispanijoje kaltinamieji supažindinami su visais prieš juos surinktais įrodymais ir tik tada gali nuspręsti, ar priimti pasiūlymą. Vokietijoje nelaisvės trukmę galima sumažinti ne daugiau kaip iki minimalaus įstatymuose už tokį nusikaltimą numatyto termino. Anglijoje bausmę įmanoma sutrumpinti ne daugiau kaip trečdaliu.

JAV, priešingai, kaltintojai turi daug laisvės mažinti bausmes, taip pat už mirties bausmę užtraukiančius nusikaltimus. Susidėjus nepaprastai ilgiems bausmės terminams, privalomos bausmės taisyklėms ir nevaržomai kaltintojo veiksmų laisvei išeina sistema, kuri atrodo specialiai skatinanti piktnaudžiauti.

Vis dėlto derybos dėl kaltinimų pripažinimo JAV taip įsigalėjusios, kad reti bandymai apsieiti be jų nebuvo sėkmingi. 1975–1990 m. jos draustos Aliaskoje. Bet vis tiek buvo deramasi neoficialiai. Teisėjai sudarydavo nerašytus susitarimus su kaltinamaisiais, kurie prisipažindavo kalti. Viename tyrime nustatyta, kad po teismo už žiaurius nusikaltimus skirta bausmė buvo vidutiniškai 445 proc. ilgesnė, nei buvo skiriama prisipažinusiems. Sukčiavimo atveju – 334 proc. ilgesnė. 1975 m. derybos dėl kaltinimų pripažinimo uždraustos El Pase, Teksase. Po to per porą metų teismą pasiekiančių bylų skaičius išaugo dvigubai ir du teisėjai, paskirti nagrinėti baudžiamųjų bylų, nebesusitvarkė. Tada pasiųsta dar dešimt teisėjų jiems padėti, bet kaltintojai vis tiek pradėjo derėtis slapta, padrąsinti teisėjų. Galiausiai draudimas panaikintas.

Plačiai taikant derybas dėl kaltinimų pripažinimo gali pasikeisti visa baudžiamoji sistema. Iš esmės tai reiškia mažiau teismo procesų, taigi ir mažiau progų, kai policininkai ir prokurorai turi teisme viešai pateikti solidžių įrodymų. Gali nunykti gebėjimas vykdyti tyrimą. O kai mažiau bylų pasiekia teismus, aiškiai nesuformuluoti arba neteisingi įstatymai gali niekam neužkliūti.

Kaltinamajam prisipažinus, padariniai neapsiriboja (švelnesne) bausme ar (mažesne) bauda. Europoje vyrauja praktika, kad žmonėms daugiau nenusikaltus kriminalinė praeitis po kiek laiko paprastai išvaloma, išskyrus pačius sunkiausius nusikaltimus. Bet, kol kriminalinė praeitis galioja, asmeniui gali būti draudžiama dirbti kai kuriose srityse, pavyzdžiui, mokykloje ar viešojo administravimo sektoriuje. Taip pat toks žmogus gali sulaukti griežtesnių bausmių už smulkius prasižengimus, pavyzdžiui, pažeidęs eismo taisykles.

Daugelyje JAV valstijų padariniai būna žiauresni ir persekioja ilgiau. Kriminalinė praeitis gali likti visiems laikams ir tokiu atveju draudžiama balsuoti, žmogus išmetamas iš socialinio būsto, negauna pašalpų arba darbo. Dėl kriminalinę praeitį turintiems asmenims taikomų papildomų teisinių ribojimų, kartais keistai specifinių, jiems ateityje lengviau sulaukti naujų kaltinimų. Antai Ilinojuje – nusikaltimas turėti nesterilizuotą šunį, bet tik kriminalinę praeitį turintiems žmonėms.

Pakreipti svarstykles

Visa tai rodo, kad kaltinamiesiems reikia gerai apgalvoti, kokie ilgalaikiai padariniai laukia prisipažinus kaltu. Bet atrodo, kad jie nepasveria net tiesiogiai raginami. L. Dervanas atliko atskirą tyrimą ir nustatė, jog net dalyvius informavus apie tokius padarinius tikimybė, kad jie priims pasiūlymą, beveik nesumažėjo. „Jei prisipažinti kaltu reiškia, jog galėsi eiti namo, dauguma tai ir padarys“, – sako tyrėjas. Kai teisingumo sistema kaltinamiesiems nepalanki, vargu ar jie rizikuos savo ateitimi tam, kad sistema būtų geresnė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų