Naujasis „Ericsson“ vadovas B. Ekholmas nori persiorientuoti į 5G – naują belaidžių technologijų kartą (Scanpix nuotr.)

Telefono ryšio bokštas prieš guminius batus

Telefono ryšio bokštas prieš guminius batus

Šiandien „Ericsson“ ir „Nokia“ – tiesioginės konkurentės. Kuo jos panašios ir kuo skiriasi?

„Sėkmė toksiška“, – sako „Nokia“ valdybos pirmininkas Risto Siilasmaa už lango sūkuriuojant snaigėms. Paklaustas, ko pasimokyti iš prieš dešimtmetį prasidėjusio jo įmonės kracho, jis pabrėžia: labai pavojinga, kai sekasi per gerai. Geriausiais laikais „Nokia“ buvo tikras monstras: įpusėjus pirmajam šio amžiaus dešimtmečiui įmonės rinkos kapitalizacija perkopė 290 mlrd. JAV dolerių, o 2007 m. ji pardavė 40 proc. pasaulio mobiliųjų telefonų. Tačiau dominavimas aparatinės įrangos sektoriuje, įmonę skatinęs į programinę įrangą nežiūrėti rimtai, lėmė nesėkmę. Dabar jos vertė – vos 33 mlrd. JAV dolerių.

Nė vienas netoli Stokholmo įsikūrusios „Ericsson“, pagrindinės „Nokia“ konkurentės Europoje, vadovas nesirinktų tiksliai tokių žodžių. Vis dėlto švedų įmonę ištiko stulbinamai panašus likimas. Šio dešimtmečio pradžioje 40 proc. pasaulio mobiliojo ryšio infrastruktūros turėjo „Ericsson“ ženklą, o įmonės kapitalizacija viršijo 40 mlrd. JAV dolerių. Dabar ir vienas, ir kitas rodiklis – maždaug perpus mažesni.

Be to, abi įmonės vėl tiesiogiai konkuruoja, todėl įdomu, kuri žengia priekyje. Taip pat smalsu, ar Europos vyriausybės imsis žingsnių jiedviem padėti. Jos vienos paskutinių kontinento mobiliųjų įrenginių ir ryšio įrangos gamintojų, kadaise viešpatavusių pasaulyje, bet nūnai atsilikusių nuo JAV ir Kinijos. Jei „Ericsson“ ir „Nokia“ toliau trauksis, tarp 35 didžiausių pagal pajamas pasaulio technologijų įmonių gali likti tik viena europietiška – „Schneider Electric“.

„Nokia“ gebėjo ne kartą meistriškai persikūnyti.

„Nokia“ gebėjo ne kartą meistriškai persikūnyti. Veiklą ji pradėjo 1865 m., atidariusi plaušienos fabriką. Margą įmonės istoriją mena nedideliame įmonės muziejuje eksponuojama guminių batų pora. Vis dėlto atsistoti ant kojų jai padėjo sėkmė – neįtikėtinai dosnus „Microsoft“ pasiūlymas. Už besikapanojantį „Nokia“ telefonų gamybos padalinį 2013 m. ji pasiūlė 7,2 mlrd. JAV dolerių. Ši nemenka suma ir dar 2,8 mlrd. JAV dolerių, gautų pardavus kartografijos verslą „Here“, iš esmės išgelbėjo „Nokia“, mano R. Siilasmaa. Gautos lėšos leido bendrovei persitvarkyti ir atgimti. Atsispyrusi nuo palyginti nedidelio įrangos verslo, „Nokia“ netruko išsiplėsti, daugiausia pirkdama kitas įmones. 2013 m. ji už 2,2 mlrd. JAV dolerių perpirko visas „Siemens“ turėtas bendrai valdomos „Nokia Siemens Networks“ (NSN) akcijas, o po poros metų už 17 mlrd. JAV dolerių akcijomis perėmė prancūzų ir amerikiečių įmonę „Alcatel Lucent“.

Dauguma ankstesnių telekomunikacijų įrangos gamintojų sąjungų žlugo, nes buvo nepaprastai sunku neprarasti klientų, kai didinant efektyvumą teko atsisakyti kai kurių produktų. Tačiau tuo metu, kai „Nokia“ derino didįjį sandorį, technologijos keitėsi. Ryšiui vien fizinės jungtys nebebuvo svarbiausios, daugiau lėmė programinė įranga, todėl pasidarė lengviau sujungti produktų linijas. Taip pat svarbu, kad kurdamas naują strategiją „Nokia“ vadovas Rajeevas Suri turėjo visišką valdybos suteiktą veiksmų laisvę. Nuo 2009 m. jis meistriškai vadovavo NSN užėmęs pareigas, kurių niekas nenorėjo.

„Nokia“ istoriją simbolizuoja guminiai batai, o „Ericsson“ emblema – Stokholmo telefono ryšio bokštas. Jis Švedijos sostinėje veikė iki 1913 m. ir ryšį tiekė daugiau nei 5 tūkst. linijų. 1876 m. veiklą pradėjusi kaip telekomunikacijų įrangos gamintoja, „Ericsson“, žinoma, negalėjo nesiekti apginti turimos rinkos dalies, kai praėjusio dešimtmečio viduryje į konkurencinę kovą įsitraukė kinų įmonės, daugiausia „Huawei“ ir ZTE. Įmonė taip pat išplėtė ryšio tinklų administravimo verslą. Kurį laiką tokia strategija pasiteisino. Kitų Vakarų įmonių klientūrą pasiglemžė kinai ir jos buvo priverstos jungtis, o „Ericsson“ tuo metu pasididino rinkos dalį.

Laukiant 5G

Deja, visos tos pastangos ne itin padėjo didinti pelną. 2007 m. pabaigoje jam nėrus žemyn, įmonės akcijų kaina sumažėjo beveik trečdaliu. „Ericsson“ tapo dar pažeidžiamesnė, kai 2014 m. pradėjo sekti investicijos į mobiliojo ryšio tinklus. Nepadėjo nė paskubomis sukurpta diversifikacijos strategija – buvo įtrauktos ir tokios sritys kaip paslaugos ir programinė įranga televizijos transliuotojams bei debesų kompiuterija. 2015 m. pajamos siekė 250 mlrd. Švedijos kronų (tuo metu atitiko 29,5 mlrd. JAV dolerių), o 2017 m. susitraukė iki maždaug 200 mlrd. Švedijos kronų. 2017-ųjų pradžioje pagrindinė „Ericsson“ akcininkė Wallenbergų šeima atvedė naują generalinį vadovą – Börje Ekholmą, kuris pažadėjo sumažinti sąnaudas, nutraukti nepelningas sutartis ir parduoti „neesminius“ padalinius. B. Ekholmas nori persiorientuoti į 5G – naują belaidžių technologijų kartą.

„Ericsson“ ir „Nokia“ sąjunga, kartais iškeliama kaip galimybė, mažiausiai tikėtinas variantas.

Taip „Ericsson“ ir „Nokia“ labai supanašėjo. Jos turi tiek pat darbuotojų (apie 100 tūkst.), iš ryšio tinklų uždirba panašiai (bruto marža siekia 30–40 proc.), kapitalizacija irgi panaši. Vis dėlto skirtumų liko ir, panašu, „Nokia“ naudai. R. Suri iš dalies pelnytai savo įmonę vadina „Vakarų alternatyva „Huawei“ – jos produktų portfelis didesnis nei „Ericsson“ ir apima laidinio ryšio įrangą. Kai kurie taip pat mano, kad „Nokia“ novatoriškesnė – iš „Alcatel Lucent“ ji paveldėjo pagarbą pelniusią laboratoriją „Bell Labs“, kurioje išrastas tranzistorius. R. Suri turi didelių planų įdarbinti dirbtinį intelektą „Nokia“ efektyvumui didinti, pavyzdžiui, rengiant pasiūlymus kurti mažesnius tinklus.

Vis dėlto artimiausiais metais pranašumą gali įgyti „Ericsson“. Kai kurių operatorių manymu, jos 5G įranga geresnė nei „Nokia“. Dar svarbiau, kad pastaroji tik apsitvarkė, o „Ericsson“ ką tik pradėjo rimtą restruktūrizaciją. Atrodo, ji turi rimtų planų. Ne visi analitikai tiki, kad geraširdžiam B. Ekholmui, kuris dar mėgsta sakyti „aš rimtai tikiu evoliucija“, užteks ryžto transformuoti „Ericsson“. Tačiau įmonė turi naują rimtą akcininkę – aktyvistę „Cevian“. Jai priklauso 9 proc. bendrovės B klasės akcijų, o vienas jos įkūrėjų Christeris Gardellis dėl savo metodų „purtant“ įmones gavo „mėsininko“ pravardę.

Abiem įmonėms daug reikš 5G sklaida. Abu vadovai perspektyvą vertina realistiškai. Jie nesitiki staigaus investicijų į 5G šuolio – artimiausiais metais jis bus diegiamas pamažu. Reikia nepamiršti ir „Huawei“. Ji rimta konkurentė, nors nėra neįveikiama, mano B. Ekholmas: „Susikoncentruokime į tai, ką galime kontroliuoti – būkime novatoriški.“ R. Suri tikisi, kad „Nokia“ produktai bus patrauklūs klientams, nelinkusiems pasitikėti tiekėju iš Kinijos: „Saugumas ir privatumas yra neatskiriama mūsų prekės ženklo dalis.“

Generalinis direktorius R. Suri turi didelių planų įdarbinti dirbtinį intelektą „Nokia“ efektyvumui didinti (Scanpix nuotr.)

Tokie argumentai pro ausis nepraslys JAV ir kitose šalyse, kurioms neramu dėl klausymosi sistemų kinų telekomunikacijų įrangoje. Vis dėlto to nepakaks atsigauti ir neišvengiamai bus kalbama apie tolesnį jungimąsi. Nė vienas dabartinių vadovų didelių užmojų nesvarstys: R. Suri nori nupirkti daug nedidelių įmonių ir sustiprinti ryšio tinklų administravimo programinės įrangos verslą, o B. Ekholmas teigia, kad jo strategijoje nėra vietos stambiam jungimuisi. Taip pat kalbama, kad bent dalį „Ericsson“ perka Pietų Korėjos technologijų milžinė „Samsung“. „Ericsson“ ir „Nokia“ sąjunga, kartais iškeliama kaip galimybė, mažiausiai tikėtinas variantas. Bendra įmonė JAV būtų monopolinė, ir tenykščiams operatoriams tektų ieškoti antro tiekėjo, pavyzdžiui, „Samsung“.

Augs spaudimas, kad telekomunikacijų įstatymus kontroliuojanti ES švelnintų ryšio operatorių reguliavimą. Politikai net gali pradėti reikalauti „globėjiškų“ priemonių. „Jei „Ericsson“ ir „Nokia“ Europoje sulauktų tokios paramos, kokios Kinijoje sulaukia „Huawei“ ir ZTE, joms viskas būtų gerai“, – teigia Pierre’as Ferragu iš „Bernstein Research“, sykiu pripažindamas, kad ilgainiui toks protekcionizmas sumažintų Europos telekomunikacijų įmonių konkurencingumą.

Bengtas Nordströmas iš telekomunikacijų konsultacijų bendrovės „Northstream“ teigia, kad verčiau prisiminti, iš kur apskritai Europos mobiliojo ryšio sektorius sėmėsi stiprybės. Kai XX a. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje pristatytas 2G ryšys (anuomet vadintas GSM), daug Europos šalių ir operatorių pasirašė susitarimo memorandumą, kuriame aptarti tokie klausimai kaip radijo dažnių pasiskirstymas, siūlomos paslaugos ir jų pristatymas. Šiandien tokio bendradarbiavimo trūksta, bet panašūs veiksmai galėtų duoti postūmį „Nokia“ ir „Ericsson“. Niekas šiandien nesijaudina dėl toksiškos sėkmės – svarbiau suvaldyti atsigavimą.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų