(Getty Images nuotr.)

Technologijų titanų karai

Technologijų titanų karai

Mobiliųjų mokėjimų versle grumiasi galingiausios pasaulio bendrovės.

Jungtinės Amerikos Valstijos yra svarbiausias mūšio laukas, kuriame greičiausiai ir paaiškės, kas taps pasauliniu mobiliųjų mokėjimų lyderiu. Pernai JAV mobiliųjų mokėjimų apyvarta siekė 75 mlrd. dolerių, o 2020 m., prognozuojama, už prekes ir paslaugas išmaniaisiais telefonais bus sumokama 503 mlrd. dolerių.

Ši milžiniška plėtra atsiriekti savo pyrago dalį vilioja ir technologijų startuolius, ir įvairių verslo sričių banginius – nuo prekybos tinklų iki tradicinių bankų. Tačiau tokia didžiulė konkurencija stabdo pačią mobiliųjų mokėjimų plėtrą – vartotojai sutrikę, paslaugų teikėjai irgi delsia rinktis naujus verslo partnerius.

„Apple“ prieš „Google“

Dvi vertingiausios pasaulio bendrovės „Apple“ ir „Alphabet“ („Google“ valdanti kontroliuojančioji bendrovė), sukūrusios „Apple Pay“ ir „Android Pay“ mokėjimų platformas, tapo nuožmiomis konkurentėmis ir mobiliųjų mokėjimų rinkoje. Išmaniųjų įrenginių gamintoja („Apple“) ir abi šių įrenginių operacinių sistemų kūrėjos pirmosios dalijasi vartotojus priklausomai nuo to, kokį gaminį jie pasirenka. Didžiausia pasaulyje išmaniųjų telefonų gamintoja „Samsung“ taip pat turi savo mokėjimų platformą „Samsung Pay“.

„Google“ sukurta „Android“ operacinė sistema naudojama daugiau nei 85 proc. prietaisų. „Apple“ „iOS“ pasaulinės rinkos dalis kiek viršija 10 proc. JAV abi varžovės greta – „Android“ atsiriekusi kiek daugiau nei 50 proc., „iOS“ – apie 40 proc. rinkos.

Tačiau mobiliųjų mokėjimų dvikovoje „Apple“ pirmauja prieš „Android“. 2016 m. atlikto JAV vartotojų tyrimo duomenimis, devyni iš dešimties „Apple Pay“ palaikančių išmaniųjų įrenginių savininkų žinojo apie šią paslaugą, 31 proc. yra naudoję tokį atsiskaitymo būdą, o 7 proc. taip moka kartą per savaitę arba dažniau. „Android Pay“ rezultatas: 64 proc. vartotojų žino apie mobiliuosius mokėjimus, 9 proc. yra jais naudojęsi ir 2 proc. tai daro reguliariai.

(Pixabay.com nuotr.)

JAV trys iš keturių bekontakčių transakcijų įvykdoma su „Apple Pay“. Per metus – nuo 2015 m. iki 2016-ųjų vidurio – pasaulyje „Apple Pay“ vartotojų skaičius išaugo 450 proc. Paslauga dabar teikiama 11 pasaulio šalių.

„Apple“ išlieka šios konkurencinės kovos favorite ir viena sėkmės priežasčių yra patys „Apple“ vartotojai – jie didesni technologijų entuziastai, įpratę mokėti už programėles, muziką ir kitą turinį. „iPhone“ pirkėjas privalo susikurti „iTunes“ paskyrą ir pateikti banko kortelės duomenis, tad ateidama į bet kurią naują rinką „Apple Pay“ jau turi parengtus paslauga naudotis vartotojus. „Apple Pay“ funkciją palaiko ir išmanieji „Apple“ laikrodžiai, tad atsiskaityti galima ir neištraukus išmaniojo telefono iš kišenės ar rankinės.

Labas, šiandien nuolaida jogurtui

Gali mirti iš bado arba perdozavęs kofeino. Taip juokaujama apie mobiliųjų mokėjimų platformas, kurias entuziastingai įsileido kavinių tinklai, tačiau vengia restoranai ir daugelis kitų mažmeninės prekybos įstaigų.

Smulkusis ir vidutinis prekybos bei paslaugų sektorius nusiteikęs skeptiškai kaip ir didelė dalis jo vartotojų, nes atsiskaityti telefonu nėra gerokai patogiau nei įprasta banko kortele, o didžioji visuomenės dalis nelengvai atsisako senų įpročių. Todėl mobiliųjų mokėjimų bendrovėms būtina pasiūlyti daugiau pridėtines vertės, kad persiviliotų vartotojus.

JAV prekybos milžinas „Wallmart“ atsisakė į savo parduotuves įsileisti mobiliųjų mokėjimų bendroves ir prieš metus pats įdiegė savo programėlę „Wallmart Pay“.

Tačiau didieji prekybos tinklai jau užuodžia mobiliųjų mokėjimų naudą. Be to, jie turi armijas lojalių vartotojų ir šiais nenori dalytis su kitomis mobiliųjų mokėjimų platformomis.

JAV prekybos milžinas „Wallmart“ atsisakė į savo parduotuves įsileisti mobiliųjų mokėjimų bendroves ir prieš metus pats įdiegė savo programėlę „Wallmart Pay“. Jos vartotojai gali įtraukti keletą banko kortelių, rinkti lojalumo taškus, sudaryti pirkinių sąrašus ir archyve saugoti kasos čekius.

Mažmeninės prekybos tinklas „Tesco“ sausio 25 d. visose savo parduotuvėse Jungtinėje Karalystėje įdiegė mobiliąją programėlę „PayQwiq“, kuri leidžia klientams įtraukti banko mokėjimo ir šio prekybos tinklo lojalumo korteles, o už pirkinius atsiskaitoma pardavėjui nuskenavus mobiliojo telefono ekrane rodomą kodą. Vienu kartu asmuo gali išleisti iki 250 svarų sterlingų. Panašius sprendimus artimiausiu metu žada pasiūlyti ir daugiau prekybos tinklų JAV bei Jungtinėje Karalystėje.

Mobilieji mokėjimai prekybininkams teikia daug naudos. Atsiskaityti už pirkinius išmaniuoju telefonu trunka trumpiau nei kortele ar juo labiau grynaisiais (reikia mažiau darbuotojų), tai leidžia rinkti duomenis apie pirkėjų įpročius ir, svarbiausia, visuomet palaikyti tiesioginį ryšį su klientu, pavyzdžiui, pranešti apie nuolaidas pamėgtam produktui.

Nepamirškite „Facebook“

Imantis mobiliųjų mokėjimų paslaugų svarbiu pranašumu laikoma didelė klientų duomenų bazė, nes būtent lojaliems vartotojams lengviausia įsiūlyti naują paslaugą. Vartotojų skaičiumi pasaulyje nepralenkiamas bendrovės „Facebook“ socialinis tinklas, kuriuo aktyviai naudojasi apie 1,8 mlrd. žmonių, o jam priklausančia pokalbių programėle „Messenger“ – 900 mln. gyventojų.

JAV nuo 2015 m. „Messenger“ vartotojai vienas kitam gali pervesti pinigų, tačiau imta spėlioti, kad artimiausiu metu „Facebook“ ketina teikti įvairesnes mobiliąsias finansines paslaugas, taip pat Europoje. Praėjusių metų pabaigoje Airijos centrinis bankas „Facebook“ suteikė elektroninių pinigų licenciją ir atvėrė vartus į visos ES rinką.

„Facebook“ tinkle aktyvius puslapius turi daugiau nei 60 mln. įmonių, taigi, tikėtina, kad jau artimoje ateityje jos iš savo klientų per „Messenger“ galės gauti užmokestį už prekes ir paslaugas, o ne tik juos vilioti pasiūlymais ar atsakinėti į nemalonius skundus.

Kad „Facebook“ turi rimtų ketinimų mokėjimų versle, greičiausiai išduoda ir tai, jog neseniai už „Messenger“ atsakingu bendrovės viceprezidentu pasamdytas Davidas Marcusas (nuotr.), buvęs garsios perlaidų bendrovės „PayPal“ vadovas. Didžiausio pasaulyje socialinio tinklo atstovai užsiminė, kad „Messenger“ turėtų tapti „visko programėle“. Taigi, galbūt ateityje nebereikės jungtis prie elektroninio banko paskyros, kad sumokėtume komunalinius mokesčius, ir pakaks parašyti komandą „Messenger“: „Sumokėk už šaltą vandenį „Vilniaus vandenims“.“ Vien nuo tokios minties tradicinių bankų vadovai turėtų jaustis lyg aplieti lediniu dušu.

O kam tas telefonas?

Gali išeiti iš namų pasiėmęs tik išmanųjį telefoną, kaip reklamoje skelbė vienos mobiliųjų mokėjimų platformų kūrėjų. Tačiau yra manančių, kad nereikia net jo.

„Touché“ vartotojo piršto atspaudą susieja u jo banko sąskaita, o norint sumokėti už kavą pakaks prie specialaus skenerio kavinėje priglausti savo nykštį.

Singapūre įsikūrusi startuolė „Touché“ pernai pritraukė 2 mln. JAV dolerių investicijų ir sukūrė mokėjimų, kuriems atlikti pakaks piršto atspaudo, sistemą. „Touché“ vartotojo piršto atspaudą susieja su jo banko sąskaita, o norint sumokėti už kavą pakaks prie specialaus skenerio kavinėje priglausti savo nykštį. Pirmosios parduotuvės ir užkandinės šį atsiskaitymo būdą Singapūre įdiegs dar šiemet.

„Visa“ paskelbė tyrimą, kad du trečdaliai Europos vartotojų pageidautų naudotis biometriniais duomenimis atsiskaitydami, o technologinius sprendimus palankiai įvertino pusė apklaustųjų.

Nemėgstantys technologijų dėl jų ypatybės kaupti asmeninius duomenis piniginės piršto atspaudu taip pat neturėtų pakeisti – nusprendus nutraukti ryšį su pernelyg įkyriu prekybos tinklu pakaks išmaniajame įrenginyje ištrinti jo programėlę. Piršto atspaudu pažymėtų pirkinių istorija liks lyg iškalta akmenyje.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų