Tamsus miškas

Tamsus miškas

Šešėlyje Lietuvoje sukasi sumos, prilygstančios maždaug penktadaliui bendrojo vidaus produkto. Kodėl nelegalios ekonomikos dalis tokia didelė ir ką daryti, kad situacija pasikeistų, IQ apžvalgininkui Gyčiui Kapsevičiui papasakojo šioje srityje besispecializuojantis žymus austrų ekonomistas, Linco Johanneso Keplerio universiteto profesorius Friedrichas Schneideris.

– Nelegalia prekyba užsiimantys žmonės tai daro turėdami praktinių paskatų, tačiau ar dalyvavimas šešėlinėje ekonomikoje kartu nėra ir ideologinė pozicija? Tarkime, ar žinios apie korumpuotus politikus, kurie eikvoja mokesčių mokėtojų pinigus, piliečių nepadrąsina pasilikti pinigus sau?

– Iš dalies taip. Kai žmogus nepatenkintas, jis daugiau dirba šešėlyje. Tačiau tai subtilus reikalas, susijęs su kitais reiškiniais. Pavyzdžiui, Austrijoje ir Vokietijoje daug diskutuojama apie didžiules bendroves, tokias kaip „Amazon“, „Google“. Jos įsikūrusios Airijoje, moka mažesnius mokesčius, ir viskas daroma pagal įstatymą. Bet tai nežavi paprastų mokesčių mokėtojų, jie tiesiog nori sąžiningai padalyti mokesčių naštą, nes patys juos moka nemažus.

Tokia situacija galiausiai pasireiškia tuo, kad net ir augant ekonomikai šešėlis lieka gana didelis, nes žmogus svarsto: nejaugi būsiu tas vienas kvailys, mokantis mokesčius, kai kiti gali to nedaryti?

– Šešėlinės ekonomikos terminas siejamas su tokia veikla kaip kontrabanda, ginklai, narkotikai, tačiau kas iš tiesų sudaro didžiąją jos dalį?

– Algos vokeliuose ir didžiųjų verslo vadovų pajamos apima maždaug 50–60 proc. šešėlio. Pastebimą dalį sudaro slepiamos pajamos iš individualios, dažniausiai kūrybinės, veiklos. Kontrabanda jūsų šalyje užima apytiksliai trečdalį šios ekonomikos.

Kontrabanda Baltijos šalyse – didelė problema, nes turite sienas su Rusija ar Baltarusija.

– Prieš porą metų interviu žiniasklaidoje sakėte, kad Lietuvai mažinti šešėlį padėtų kai kurios mokesčių lengvatos ir čekių loterija. Loteriją jau turime. Ko galime iš jos tikėtis?

– Loteriją sukonstravote labai blogai. Ji veikia beveik taip pat kaip kiti tradiciniai žaidimai – vienas didelis prizas ir keli maži. Padarytos dvi didelės klaidos. Ji turėtų būti rengiama laikantis visiškai kito modelio – žmonės turėtų ne gauti šiaip pinigus, o laimėti dalį sumokėtų mokesčių. Tai tarsi siunčia žinią: valstybė apdovanoja mane už tai, kad aš sąžiningas.

Dabartinė tvarka norimo efekto nesuteiks. Tarkime, gyventojas laimi 5 tūkst. eurų, tačiau jis kaip tik gali būti tas, kuris jokių mokesčių nemokėjo. Laimėti gali jaunuolis ar pensininkas, su tuo neturintis nieko bendra. Kyla klausimas – ar rengėjai ką nors skaitė apie tokių loterijų modelius?

Čekių loterija turėtų būti rengiama laikantis visiškai kito modelio – žmonės turėtų ne šiaip gauti pinigus, o laimėti dalį sumokėtų mokesčių.

Loterijos turėtų vykti visuose šalies regionuose, o laimėti turėtų bent 100 žmonių kiekvieną savaitę. Tada efektas sparčiai paplistų – po dviejų ar trijų savaičių žmogus žinos ką nors, kas šią loteriją yra laimėjęs. Ir tikėsis laimėti pats. Tokiu atveju matysime, kaip šešėlinė ekonomika traukiasi.

Žinoma, Finansų ministerijai pirmą pusmetį tai kainuotų daug, bet po to būtų rezultatas – padidėtų iš pridėtinės vertės mokesčio surenkamos lėšos.

– Mūsų šalyje šešėlinė ekonomika kasmet mažėja ir artėja prie 20 proc. Kitose valstybėse, pavyzdžiui, Suomijoje, ji siekia 12,4, Austrijoje – 8,2 proc. Kodėl egzistuoja tokie skirtumai?

– Jūsų mentalitetas visiškai kitoks nei, tarkime, švedų ar suomių, kurie labai daug paslaugų gauna iš valstybės.

Jūs jau 25 metus laisvi, ir tik jaunoji karta pažįsta šalį tokią, kokia ji yra dabar. Tačiau bent pusė lietuvių yra gyvenę sovietmečiu, kai išgyventi galėdavai tik dalyvaudamas šešėlinėje ekonomikoje. Tai vis dar giliai žmonių galvose – jie prisimena, kad komunistinėje Lietuvoje didžiuma produkcijos buvo vagiama iš gamyklų ir parduodama juodojoje rinkoje.

Reikia suprasti, kad neįmanoma ignoruoti savo praeities. Tuomet buvote okupuoti, ir iš tiesų – kodėl reikėjo būti sąžiningiems prieš sistemą? Dabar tai jūsų valstybė, ir jei mokesčių nemokate, pinigų ir trūksta čia, o ne kur nors Maskvoje.

– Tačiau posocialistinės Slovakija ir Čekija šioje srityje atrodo labai neblogai.

– Tai galima paaiškinti tuo, kad komunistinė tvarka ten nebuvo tokia griežta kaip pas jus. Tarkime, Vengrija turėjo vadinamąjį guliašo komunizmą, kuris buvo laisvesnė socializmo forma ir leido vengrams lengviau rasti kelią apeiti esamą tvarką.

Manau, jei Čekija nebūtų buvusi okupuota, šiandien jos šešėlinė ekonomika būtų maždaug tokio pat dydžio kaip Austrijos. Senais laikais čekai buvo labai sąžiningi. Galbūt Slovakijoje to buvo kiek mažiau, ten žmonės labiau rytuose ir kiek kitaip žiūri į pasaulį, bet čekai būdavo tokie pat sąžiningi kaip vokiečiai. Todėl tokiuose tyrimuose visuomet reikėtų atsižvelgti į šalies kultūrą, tai svarbus veiksnys.

– Esate susipažinęs su Lietuvos ekonominiu kontekstu, tad kokie būtų jūsų patarimai siekiant suvaldyti šešėlį?

– Kaip ir minėjau, reikėtų pakeisti čekių loterijos tvarką. Nežinau, kokia yra biudžeto situacija, tačiau būtų galima padidinti minimalias pensijas. Tai sumažintų spaudimą. Taip, pensininkai beveik nedirba šešėlyje, bet jei jie turės daugiau pinigų, kitiems žmonėms nereikės jame darbuotis, kad paremtų močiutę arba senelį.

Tam tikrais atvejais ir PVM galėtų būti sumažintas nuo 21 iki 5 proc. Laikinai – ne šiandien, kai ekonomika auga, bet jei užkluptų recesija. Tai padėtų atitraukti žmones nuo darbo šešėlyje.

– Jeigu dar labiau išpopuliarėtų naujosios decentralizuotos technologijos – tokios kaip bitkoinai – ar tai galėtų padidinti šešėlį?

– Bitkoinai gali padėti lengviau atsiskaitinėti šešėlinėje ekonomikoje, tačiau dabar tokią funkciją atlieka grynieji. Savaime tai tikrai nėra priežastis slėpti pajamas, jos slypi kitur.

Be to, jei norite bitkoinus pasikeisti į grynuosius pinigus vietos valiuta, jums vis tiek reikės banko.

– Finansinė politika visame pasaulyje nuolat griežtinama – ES šalyse egzistuoja maksimalios sumos, kurias galima išleisti grynaisiais, neseniai atsisakyta ir 500 eurų banknoto. Bankai, valstybių įpareigoti, irgi reikalauja iš klientų daugiau informacijos. Ar griežta valstybinė tvarka ir duomenų stebėjimas padės sumažinti šešėlį?

– Labai priklauso nuo to, koks tas stebėjimas ir kiek valstybė turi teisių matyti jūsų sąskaitos duomenis. Austrijoje tai galima daryti tik tada, kai yra kokių nors įrodymų, kad vengiate mokėti mokesčius. Idėja, kad veikia tik bausmės – sena, ir aš į ją žiūriu labai skeptiškai.

Mes pašalinome 500 eurų kupiūras iš apyvartos, bet tai beveik neturės efekto, nes pilni lagaminai stambių banknotų gali būti nebent kriminaliniuose televizijos serialuose. Yra daug daugiau būdų perduoti pinigus. Todėl jei tik pašalinsime stambias kupiūras, tačiau nieko nedarysime naikindami nusikalstamumo ar darbo šešėlyje priežastis, sėkmė bus minimali.

F. Schneideris

Gimė 1949 m. vasario 16 d. Konstance, Vokietijoje.

Šio miesto universitete 1976 m. gavo daktaro laipsnį ekonomikos srityje.

Nuo 1986 m. ėjo įvairias pareigas Johanneso Keplerio universitete Lince.

Mokslo žurnaluose publikavo 216, mokslo knygose – 78 straipsnius. Daugiausia tyrinėja šešėlinę ekonomiką.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų