Talentų paieškos

Talentų paieškos

Vasario antroje pusėje Lenkijos ir Austrijos fondų valdytoja „Mezzanine Management“ paskelbė per savo valdomą fondą „Accession Mezzanine Capital III“ investuojanti 7 mln. eurų į komercinės šaldymo įrangos gamintoją „Freor LT“. Tai pirmoji „Mezzanine Management“ investicija Baltijos šalyse ir pirmoji privataus kapitalo investicija įvedus eurą Lietuvoje. „Mezzanine Management“ vadovaujantis partneris Chrisas Buckle tvirtina pastebintis Baltijos šalyse vykstančius konsolidacijos procesus.

Kokius Baltijos šalių sektorius galėtumėte įvardyti kaip karštuosius?

„Mezzinine Management“, kaip ir visi investuotojai, pirmiausia ieško stabiliai veikiančių verslų, kurie būtų užsitikrinę nuolatinį ir tvarų pajamų srautą. Be to, mūsų dėmesį patraukia tik stambios įmonės, nes minimali fondo investuojama suma siekia 7 mln. eurų. Tačiau mus domina ne visi verslo sektoriai, pavyzdžiui, fondas neinvestuoja į nekilnojamojo turto, finansų sektorius. Pastaruoju metu daugiausia esame investavę į telekomunikacijų, kabelinės televizios paslaugas teikiančias bendroves, taip pat gamybos ir kitų paslaugų įmones, kurių veikla orientuota į eksportą ir kurios užsitikrinusios stabilias pajamas. Mūsų fondų investicijų portfelį sudaro per 40 sandorių daugiau nei dešimtyje Vidurio ir Rytų Europos šalių.

Ar faktas, kad Lietuva tapo euro zonos nare, paskatins sudaryti dar daugiau susijungimų ir įsigijimų sandorių?

Šis faktas nebus esminis, lemsiantis pokyčius susijungimų ir įsigijimų rinkoje. Tačiau vietos įmonės pajus teigiamą įtaką. Tai, kad nuo šių metų visos trys Baltijos šalys priklauso euro zonai, turėtų suteikti dar daugiau stabilumo regiono ekonomikai. Tai svarbu, nes Baltijos šalys pasaulio mastu yra palyginti mažos, todėl jos didesnių investuotojų akyse matomos kaip bendra rinka. Priimdami sprendimus jie labiausiai vertina, kad Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai integravosi į ES ir gana greitai sugebėjo atsitiesti po finansų krizės.

Ar kuri nors iš trijų Baltijos valstybių užsienio investuotojams atrodo patrauklesnė?

Negalėčiau išskirti nė vienos. Tačiau ieškodami, kur investuoti, kaip minėjau, pirmiausia vertiname tam tikros įmonės finansinę padėtį, o tuomet stengiamės perprasti ir vietos verslo aplinką bei kultūrą. Dabar stebime, kad tam tikruose verslo sektoriuose Baltijos šalyse vyksta konsolidacijos procesai. Išties verta atkreipti dėmesį, kad vienoje nedidelėje šalyje puikiai veikiantis verslo modelis nebūtinai pasiteisins kitoje, čia pat už valstybės sienos.

Jūsų bendrovė veikia Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Ar pastarosios valstybės gali būti vadinamos saugių investicijų šalimis, turint omeny nerimstantį Rusijos ir Ukrainos konfliktą?

Valstybių geografinė padėtis nėra svarbiausias veiksnys. Žinoma, eksportuojančios įmonės, kurių didžioji dalis prekių srauto keliavo į Rusiją, vertinamos kaip rizikingesnės, nesvarbu, kurioje šalyje jos būtų įsikūrusios. Prie vienų saugesnių investicijų atžvilgiu šalių priskirčiau Lenkiją ir Čekijos Respubliką dėl jų ekonomikos plėtros tempo, masto ir eksporto apimties. Tačiau norint tikėtis didesnės investicijų grąžos tenka dairytis į kitas šalis, pavyzdžiui, Bulgariją, Rumuniją, kur mes taip pat aktyviai dirbame. Tikiu, kad kiekvienoje, net ir mažoje šalyje, galima rasti tikrų talentų – sėkmingų įmonių ir puikių valdytojų.

Parengta specialiai konferencijai „Baltic M&A Outlook 2015“.

Užs. Nr. 15a-232

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų