Taip, jos gali

Taip, jos gali

Į lyčių lygybę imama žvelgti ne kaip į socialinę ir moralinę visuomenės pareigą, bet kaip į stiprų ir dar neįsuktą ekonomikos variklį

Lyčių lygybė ir ekonomikos augimas susiję abipusiu ryšiu, tačiau iki šiol buvo gerai išstudijuota tik viena kryptis – kaip ūkio plėtra didina moterų galimybes. Pajamų teorija skelbia, kad šeimos, turėdamos pakankamai lėšų, nusprendžia gimdyti mažiau vaikų ir geriau juos išlavinti. Todėl moterys tampa laisvesnės nuo motinystės ir gali dalyvauti darbo rinkoje. Be to, turtingesnėse šalyse tėvai linkę išmokslinti ne tik sūnus, bet ir dukras. Technologijos, pradedant skalbimo mašina ir baigiant kontracepcija bei geresne moters sveikatos priežiūra po gimdymo, išsivysčiusiose valstybėse taip pat prieinamesnės. Moterys vėlgi įgyja daugiau laisvės. Tačiau pastaruoju metu daugėja tyrimų, rodančių, kad didėjanti lyčių lygybė gali labai teigiamai paveikti ekonomiką.

Davidas Cuberesas iš Clarko universiteto JAV ir Marcas Teignieris iš Barselonos universiteto Ispanijoje pernai paskelbtoje studijoje priėjo išvadas, kad dėl nepanaudojamo moterų potencialo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybės narės praranda vidutiniškai 15 proc. galimo papildomo ūkio prieaugio. ES šalyse negaunama papildomų 13 proc.

„McKinsey Global Institute“ 2015 m. paskelbė studiją „Lygybės galia“, kurioje teigia, kad jei visos valstybės gerintų lyčių lygybę taip, kaip geriausia to regiono kaimynė, 2025-aisiais pasaulio ekonomika ūgtelėtų 11 proc., arba 11,8 trln. JAV dolerių daugiau, nei nekeičiant dabartinių priemonių. Rytų Europos ir Centrinės Azijos regione, studijos autorių nuomone, bendrojo vidaus produkto prieaugis 2025 m. būtų 9 proc. didesnis.

Lyčių lygybės skeptikai iki šiol galėjo durti pirštu į neva „didesnes problemas“ ir sakyti, kad politinis dėmesys bei investicijos į lyčių lygybę yra prabanga, kurią gali sau leisti nebent itin pažengusios šalys. „Jei kalbėtume apie vos 2 proc., žvelgiant tik iš ekonominės perspektyvos, galbūt išties labiau apsimokėtų investuoti į infrastruktūrą ar kitus „svarbesnius“ dalykus, – IQ sakė Clarko universiteto ekonomistas D. Cuberesas. – Tačiau matome, kad lyčių nelygybė ekonomiškai daug reikšmingesnė.“

Raktas – tikslieji mokslai

D. Cuberesas daugiausia nagrinėja hipotezę, kad, moterims nesteigiant verslų arba neužkopiant į vadovaujamas pareigas, prarandamas talentas. „Vyrai ir moterys yra vienodai talentingi. Jei neleidžiame daliai ar visoms moterims tapti verslininkėmis, sulaukiame blogų padarinių. Daliai įmonių vadovauja nelabai gabūs vyrai, nors tai galėtų daryti labai gabios moterys. Tai lemia verslo dydį, pelną. Būtent taip didesnis moterų skaičius versle galėtų labiau paskatinti augti ekonomiką“, – aiškino pašnekovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad lyčių atotrūkis ypač juntamas tiksliuosiuose moksluose, kurie kuria didelę pridėtinę vertę, tad ekonomiškai svarbu skatinti mergaites ir moteris aktyviau įsitraukti į gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis.

Daliai įmonių vadovauja nelabai gabūs vyrai, nors tai galėtų daryti labai gabios moterys.

„Swedbank“ valdybos pirmininkė Dovilė Grigienė taip pat pastebi, kad Lietuvos versle juntamas didžiulis vyrų ir moterų atotrūkis, ypač vadovaujamose pozicijose: „ Tarp didžiausių įmonių vadovų vos 5 proc. yra moterys. Todėl būtina apie tai kalbėti ir imtis veiksmų, kad ilgainiui padėtis pasikeistų.“

Geri pavyzdžiai užkrečia

D. Grigienė ir Gargžduose įsikūrusios gamyklos „Mars Lietuva“ vadovė Aušra Žemaitienė mano, kad įmonių valdyme dalyvaujančios moterys teigiamai veikia verslą bent dviem būdais. Pirma, įsitraukiant abiejų lyčių atstovams, praturtinamas patirčių, požiūrių ir galimų sprendimų laukas. Antra, kitoms kolektyvo moterims matant, kad jos turi tokias pačias galimybes kaip vyrai gauti aukštesnes pareigas, didėja motyvacija dirbti.

„Visa tai ilgesniu laikotarpiu lemia geresnius finansinius rezultatus“, – sako D. Grigienė, pirmininkaujanti valdybai, kurią sudaro 4 vyrai ir 3 moterys.

Ji remiasi bendrovės „Catalyst“ 2011 m. tyrimu, skelbiančiu, kad įmonės, kurių valdybose yra 3 ir daugiau moterų, labai smarkiai lenkia įmones, kurių valdybose dirba vien vyrai: akcijų grąža buvo daugiau nei 50 proc. aukštesnė, o veiklos rezultatai gerokai viršijo sektoriaus vidurkį.

A. Žemaitienės vadovaujamame maisto pramonės giganto „Mars“ padalinyje daugiau nei pusę vadovaujamų postų užima moterys. „Tai nėra standartas gamybinėse Lietuvos įmonėse, bet puikus pavyzdys, kad didžiulis fabrikas labai sėkmingai valdomas ir vyrų, ir moterų“, – IQ sakė ji.

Kliūtys – galvose

Europos Komisijos duomenimis, bendras vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis mūsų šalyje siekia 13 proc. ir yra šiek tiek mažesnis už 16 proc. ES vidurkį.

Skeptikai Lietuvoje galėtų teigti, kad galimybių dailiosios lyties atstovėms šalyje yra pakankamai. Pavyzdžiui, aukštąjį išsilavinimą įgyja daugiau moterų nei vyrų. Tačiau Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) vyriausioji tyrėja Jolanta Reingardė pabrėžia, jog dėl įsigalėjusių stereotipų moterys kur kas dažniau renkasi studijuoti menkiau mokamas specialybes, pavyzdžiui, slaugą, socialinį darbą, pedagogiką: „Kai jaunuoliai eina studijuoti į universitetus, mentalitetas labai susiaurina jų pasirinkimus, kad telieka su didžiausiu gailesčiu stebėti, kaip jie „nuprofiliuojami“ į stereotipines sritis.“ Moterys, net ir pasirinkusios savo interesus atitinkančias studijas, vėliau darbo rinkoje neišnaudoja viso potencialo, nes joms sunkiau gauti vadovaujamas pareigas. Taip, pasak J. Reingardės, iš dalies švaistomos ir valstybės investicijos į išsilavinimą.

D. Grigienės manymu, stereotipai savaime neigiamai veikia pačių moterų ambicijas, todėl, nesant kryptingų institucinių pastangų, išryškėjusios tendencijos greitai nepasikeis: „Banke dirba keli šimtai informacinių technologijų specialistų. Tradiciškai tai labai vyriška sritis. Pradėjome skatinti pamėginti šį darbą rinktis žmones, norinčius keisti specializaciją, ir po truputį ėmė daugėti moterų. Būtina jas skatinti, padrąsinti ir taip bandyti naikinti stereotipus.“

Lietuva, regis, atitinka didesnę moterų emancipaciją lemiančias materialines sąlygas: šalis jau pretenduoja į turtingųjų gretas, vaikų gimdoma nedaug, mergaitės dažnai išsilavina geriau nei berniukai, absoliuti dauguma šeimų turi skalbykles ir kitos technikos, palengvinančios buities darbus, tad jiems nebereikia skirti tiek daug laiko. Tačiau moterys stipriai ribojamos nematerialių aplinkybių. Situaciją galima apibūdinti kaip elementaraus feminizmo stoką.

„Laiko šeimoje paskirstymo duomenys rodo, kad daugybė moterų neša dvigubą naštą, nes dirba dar vieną pamainą namie, kur pareigos pasidalijamos labai neproporcingai. Pavyzdžiui, bent valandą maisto ruošai ir namų ūkio darbams skiria 83 proc. moterų ir tik 21 proc. vyrų. Tik kas penktas vyras – visi kiti net valandos neskiria. Moterys Lietuvoje miega mažiausiai ES. Jos įgyja stiprybės ir sako, kad kitaip nebus, taip ir reikia, sudaro stiprios asmenybės, kuri laiko visus namų kampus, įspūdį. Tačiau tai turi padarinių – lemia ir psichologinę būseną, ir sveikatą, ir vaikų auklėjimo kokybę“, – komentavo EIGE tyrėja J. Reingardė.

Daugiau leidinio naujienų