Tabako rinkos virsmas: rūkorius pamažu keičia garintojai

Tabako rinkos virsmas: rūkorius pamažu keičia garintojai

Cigarečių gamintojų investicijos į elektronines cigaretes gali padėti ne tik išgyventi tradicinei tabako pramonei, bet ir susigrąžinti dalį vartotojų.

Tabakas vis atkakliau stumiamas iš šiuolaikinės visuomenės gyvenimo – tokia tendencija labiausiai pastebima išsivysčiusiose šalyse. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje per pastaruosius 40 metų rūkančių suaugusių asmenų sumažėjo nuo 46 iki 19 proc. Lietuvoje, 2014 m. TNS LT apklausos duomenimis, rūkė 30,4 proc. gyventojų – 10 proc. mažiau nei 2006-aisiais.

Tačiau pasaulinė tabako pramonė, skirtingai nei ištikimiausi jos klientai, dar nemiršta. Nors pastarąjį dešimtmetį parduodama vis mažiau produkcijos, jos vertė auga. 2000–2015 m. bendra cigarečių pardavimo apimtis pasaulyje padidėjo 4,2 proc., prekybos pajamos šoktelėjo net 98,8 proc. ir 2015 m. sudarė beveik 650 mlrd. eurų.

80 proc. rūkančių asmenų šiandien gyvena žemų arba vidutinių pajamų valstybėse, daugiausia Azijos ir Okeanijos regionuose. Tačiau mokiausia jų dalis vis dar dūmą traukia Vakarų šalyse. Šiais laikais, kai prekybos ribojimai griežtėja, o vis daugiau išsivysčiusių valstybių piliečių ima rūpintis sveika gyvensena, didžiosioms tabako bendrovėms tampa dar sunkiau įsiūlyti masėms akivaizdžiai kenksmingą produktą. Rūkalų gamintojos net stengiasi lygiuotis į kitus tradicinės pramonės sektorius ir bando įšokti į „atsakingo“ verslo traukinį.

Pirmieji pokyčių ėmėsi smulkieji rinkos žaidėjai, kai 2004 m. mažai žinomas farmacininkas iš Kinijos Hon Likas pristatė e. cigaretes. Šis sprendimas eliminavo vieną pavojingiausių rūkymo elementų – degant susidarančius kancerogeninius produktus. Į e. cigaretę įstatomos skysto nikotino kapsulės, o šildomas jis ima garuoti. Anglakalbėje aplinkoje toks rūkymas įgijo atskirą pavadinimą – „vaping“ (nuo žodžio „vapour“, reiškiančio „garas“, nors techniškai į burną įtraukiami aerozoliai).

šiandien „garinimo“ verslas jau užima solidžias pozicijas. 2015 m. ši rinka vertinta maždaug 8 mlrd. dolerių.

Naujovę netruko išpopuliarinti nedidelės bendrovės, ir šiandien „garinimo“ verslas jau užima solidžias pozicijas. 2015 m. ši rinka vertinta maždaug 8 mlrd. dolerių. Daugiausia e. cigarečių vartotojų yra JAV (43 proc. bendrų pasaulio rinkos pajamų) ir Jungtinėje Karalystėje (13 proc.).

Taikosi prie naujovių

Naujos rūkymo mados, atrodė, grasina ilgainiui uždusinti tradicines tabako gamintojas, tačiau šios susigriebė pačios prisidėti prie naujovių. „British American Tobacco“, patenkanti į didžiausių sektoriaus įmonių trejetuką, Jungtinėje Karalystėje pristatė savąjį e. rūkymo prekės ženklą ir paskelbė nuo šių metų jam skirsianti dar daugiau dėmesio. Atskirą prekės ženklą turi ir kita tabako gigantė „Reynolds“, o dar viena dešimtuko narė, „Lorillard“, 2012-aisiais nusipirko e. cigarečių įmonę „Blu“.

Pernai tabako rinkos lyderė „Philip Morris“ pristatė prietaisą IQOS, į kurį investavo 3 mlrd. dolerių. Kūrimo procesas truko dešimt metų. IQOS veikimo principas skiriasi nuo kitų e. cigarečių – prietaise naudojamos tabako kaitrės, panašios į tradicines cigaretes, tik trumpesnės. Pats tabakas pakaitinamas, bet neuždegamas, o žmogus įkvepia susidariusius garus.

Šie produktai skirti turtingesniems pirkėjams – naujojo prietaiso komplektas kainuoja nuo 100 eurų.

„Įrenginio kaina gali atrodyti didelė, atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų perkamąją galią, tačiau ją nulėmė investicijos į mokslinius tyrimus ir gamybą, kad produktas būtų rentabilus“, – teigė bendrovės „Philip Morris Lietuva“ vadovas Gintautas Dirgėla.

E. cigaretės jau beveik įtvirtino „rūkymo be nikotino“ įvaizdį, bet išryškino problemą – bedūmis garinimas gali ne tik reabilituoti žalingą įprotį, bet ir pritraukti naujų jauniausio amžiaus vartotojų. Tokie nuogąstavimai pagrįsti. Tuo metu, kai vis daugiau šalių siekia uždrausti prekiauti mėtų skonio cigaretėmis, vartotojai gali be jokių apribojimų įsigyti e. cigarečių, užpildytų vaisių, ledų, uogų, pipirmėčių, kakavos ir panašių skonių skysčiais.

JAV ligų kontrolės centro tyrimo duomenimis, 2015 m. 3 mln. mokyklinio amžiaus paauglių prisipažino vartoję e. cigaretes, o tradicinių cigarečių buvo išbandę 1,6 mln. bendraamžių. Paaugliai dažniau renkasi skysčius su skoniais nei nikotino kapsules, tačiau baiminamasi, kad tai gali juos paskatinti išbandyti ir tabaką.

Dizaino sprendimais garsėjanti viena elektronikos lyderių „Apple“ šių metų pradžioje patentavo e. cigaretę.

Oponentams nerimą kelia ir e. cigaretes lydinti „šaunumo“ aura. Šios priemonės kuriamos taip, kad primintų patrauklaus dizaino inovatyvius prietaisus. Net dizaino sprendimais garsėjanti viena elektronikos lyderių „Apple“ šių metų pradžioje taip pat patentavo e. cigaretę.

„Geresnė“ alternatyva

Nors naudojant e. cigaretes nesusidaro dūmų ir neišsiskiria degimo produktų, nikotinas vis tiek patenka į žmogaus organizmą. Šis alkaloidas nėra kancerogeninė medžiaga, bet ilgainiui sukelia priklausomybę, skatina cholesterolio kaupimąsi, didina arterinį kraujospūdį ir koronarinės širdies ligos riziką.

Dėl alternatyvių rūkymo būdų poveikio vis dar ginčijamasi. Jungtinėje Karalystėje gana plačiai paplitusi nuomonė, kad e. cigaretės nėra tokios žalingos ir net gali padėti mesti rūkyti. Toks požiūris gajus ir nacionalinėje žiniasklaidoje, ir tarp nevyriausybinių sveikatos organizacijų. Kita vertus, Amerikos krūtinės srities gydytojų kolegijos tyrimo duomenimis, apie du trečdalius apklaustų pulmonologų pacientams e. cigarečių nerekomenduotų. Taip pat beveik visi apklausti medikai apskritai nelinkę apie tai plačiau diskutuoti su pacientais, nes trūksta pagrįstų mokslinių tyrimų.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Tailande, Singapūre, Kambodžoje, apskritai uždrausta importuoti šiuos rūkymo prietaisus ir jais prekiauti.

Tabako poveikio tyrimai atliekami ilgus dešimtmečius, bet rūkymas ne visuomet suvoktas kaip žalingas. Prieš pusę amžiaus pristatytos tabako reklamos kampanijos šiandien skambėtų absurdiškai – 1950-aisiais cigaretės reklamuotos kaip priemonė, mažinanti gerklės skausmą, gerinanti virškinimą. To meto vartotojams įtikinti pasitelkti gydytojai ir odontologai.

Vėlesni moksliniai ir ligų diagnostikos tyrimai parodė, kad realybė visiškai priešinga, ir aktyvius tabako pramonės lobistus nutildė sveikos gyvensenos šalininkai bei įvairių šalių įvesti griežti rūkalų prekybos ribojimai. Tačiau inovacijos šiam verslui gali atverti naujų galimybių, juolab kad cigarečių gamintojos aktyviai investuoja į naujus produktus ir juos populiarina.

Kol kas labiausiai pabrėžiami naujoviško rūkymo pranašumai: nėra medžiagų, kurios susidaro degant tradicinei cigaretei, sumažinamas pasyviojo rūkymo pavojus. Tačiau net ir didžiosios bendrovės apie inovacijas stengiasi kalbėti atsargiai. „Komunikuodami niekada nevartojame žodžio „sveikesnis“. Tai nėra „sveikesnis“ ar „saugus“ būdas. Mes sakome, kad tai geresnė alternatyva rūkantiems. Geriausia apskritai mesti rūkyti, bet, jeigu žmogus nori gauti nikotino, geresnė alternatyva yra mūsų sprendimas“, – teigė bendrovės „Philip Morris Lietuva“ vadovas G. Dirgėla.

Kontrolė jau griežtesnė

Tyrimų apie ilgalaikį e. cigarečių poveikį dar nedaug. Lietuvos pulmonologų draugijos tarybos narė Giedrė Cincilevičiūtė aiškino, kad tiksliau nustatyti šių prietaisų naudojimo poveikį bus galima tik po kurio laiko. „Ilgalaikio poveikio stebėjimai vykdomi dešimtmečius, duomenys kaupiami ir nuolatos pildomi. Daugiau jų turėsime po kelerių metų. Šiuo metu daugėja mokslinių tyrimų ir publikacijų, kuriose aprašomos kai kuriuose skysčiuose esančios medžiagos. Kaitinant susidaro cheminės medžiagos, galinčios turėti neigiamą poveikį: formaldehidai, acetaldehidai ir kiti. Taigi net ir tada, kai cigaretėje nėra nikotino, toksinį poveikį gali sukelti kitos medžiagos“, – teigė gydytoja.

Objektyviai įvertinti padėtį Lietuvoje sudėtinga dar ir dėl to, kad kurį laiką e. cigarečių rinka nebuvo reguliuojama – šių prietaisų galėjo įsigyti ir nepilnamečiai, skysčių gamintojoms netaikytos prievolės atskleisti produkto sudėtį, neribota jų reklama. Griežtesnės taisyklės numatytos 2016 m. gegužę, nuo liepos uždrausta reklama. Panašūs ribojimai nuo šių metų gegužės įsigalios ir Jungtinėje Karalystėje.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų