Fotobanko nuotr.

Svetimo skausmo nebūna: Lietuvos ūkiui didžiausi pavojai kyla iš užsienio

Svetimo skausmo nebūna: Lietuvos ūkiui didžiausi pavojai kyla iš užsienio

2019-aisiais šalies ekonomika augs 2,8 proc., kaip prognozuoja Lietuvos bankas, paprastai pateikiantis mažiau optimistines prognozes nei Finansų ministerija. Nors augimo tempas lėtėja kelerius metus iš eilės, nerimauti priežasčių nėra, nes šalies ūkis subalansuotas, tvarus ir kur kas geriau pasiruošęs atakoms iš užsienio.

Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ekonomistai didžiausia ir bene vienintele vidaus problema įvardijo kaistančią darbo rinką. Trejus metus iš eilės daugiau nei 8 proc. kilęs vidutinis darbo užmokestis esą įpratino gyventojus tikėtis geresnio rytojaus.

Namų ūkiai neskuba skolintis, tačiau taupumu taip pat nepasižymi. Eurostato duomenimis, Lietuvos namų ūkių pajamos 2017 m. didėjo 6,9 proc., tačiau neatsiliko ir vartojimas – jis augo 4,8 proc. O namų ūkių taupymo norma mūsų šalyje neigiama, ir tai reiškia, kad padidėjusios pajamos išleidžiamos.

„Stebime, kad gyventojai vis dar yra atsipalaidavę ir didina vartojimą. Ilguoju laikotarpiu tokia situacija nėra gera. Jei tokia tendencija tęsis ir 2019 m., žmonės ekonomikos sulėtėjimą pasitiks nepasiruošę“, – aiškino SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Kita su augančiu darbo užmokesčiu susijusi problema – įsitikinimas, kad jis ir ateityje sparčiai didės. Neišsipildžius lūkesčiams gali subliūkšti vidaus vartojimas, o tai turėtų atgarsių ir nekilnojamojo turto rinkoje. Nors ši nė iš tolo neprilygtų situacijai, buvusiai prieš dešimtmetį, sektoriui gali tekti sulėtinti apsukas.

Neišsipildžius lūkesčiams gali subliūkšti vidaus vartojimas.

Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad augti darbo užmokestį skatina darbuotojų trūkumas ir savaime šis reiškinys nėra neigiamas, tačiau kartu turėtų didėti darbo jėgos produktyvumas. Nors šis Lietuvoje šoktelėjo greičiausiai visoje ES ir siekė 4,7 proc., darbo užmokestis produktyvumo augimą, prognozuojama, ir artimiausioje ateityje pranoks kone dvigubai.

Ilgalaikių padarinių šalies ūkio bei socialinei raidai gali turėti 2019 m. įsigaliojančios mokesčių ir pensijų reformos. Gyventojų pasirinkimas, kiek ir kur kaupti senatvės pensijai, – svarbus, tačiau jo pasekmės paaiškės kur kas vėliau nei 2019-aisiais.

Stebėti D. Trumpą ir breksitą

Didžiausios grėsmės kyla užsienyje ir telieka tikėtis, kad paaštrėjusios problemos vienoje ar kitoje rinkoje turės kuo mažesnį atgarsį mūsų šalyje. Kas trečia darbo vieta Lietuvoje priklausoma nuo eksporto, ir tai yra vienas aukščiausių rodiklių ES, gerokai viršijantis jos vidurkį.

Lietuvai atidžiausiai reikia stebėti JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir Jungtinę Karalystę. Į prekybos karus besiveliantis JAV vadovas daugiausia žalos ES padarytų įvedęs naujus tarifus Senajame žemyne gaminamiems automobiliams – šis pramonės sektorius svarbus visoms Bendrijos narėms, taip pat Lietuvai, kur gaminamos atsarginės jų dalys ir komponentai. Tiesioginės ar netiesioginės neigiamos įtakos turėtų ir padidinti kitų prekių muitai. Tai jau pajuto saulės elektrinių modulių gamintojai.

Breksitui artėjant prie lemiamo taško, 2019-aisiais sąskaitą gali gauti ir Lietuva. Nors didžiausios šalies eksporto rinkos yra Vokietija ir Lenkija, šeštoje vietoje esanti Jungtinė Karalystė taip pat lieka labai svarbi, juolab jei skyrybos bus komplikuotos, padarinius pajus visos ES narės.
Ekonominės problemos Jungtinėje Karalystėje apsunkintų gausios lietuvių bendruomenės padėtį, bet tai galėtų tapti paskata daliai jų grįžti namo.
Euro zonos irgi laukia išbandymai. Pirmiausia populistų valdomoje Italijoje, linkstančioje išlaidauti ir vengti būtinų reformų.

Lietuvos politikai taip pat yra silpnoji grandis – jau 2019 m. pradžioje prasidės rinkimų maratonas ir baigsis tik 2020-ųjų rudenį vyksiančiais Seimo rinkimais. Tad pagunda kai kurias rinkėjų grupes apdovanoti brangiai kainuosiančiomis dovanomis kasdien bus vis didesnė.

Vilius Petkauskas yra Alfa.lt politikos apžvalgininkas, šis straipsnis publikuotas IQ ir „The Economist“ prognozių žurnale „Pasaulis 2019“

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų