(Pixabay nuotr.)

Svetimo pyrago dalybos

Svetimo pyrago dalybos

Politikai linksta lengvatų suteikti gaunantiems kukliausias algas, nors darbo mokesčius būtų galima sumažinti visiems

Dėl didelės pajamų nelygybės ir socialinės atskirties Lietuvą nuolat kritikuoja Europos Komisija, o Vyriausybė prieš vasaros atostogas pateikė planą, kaip pertvarkyti mokesčių sistemą ir padidinti gyventojų pajamas. Tačiau šio sprendimo naudą pajustų tik uždirbantys mažiausiai.

Jei, kaip siūloma, neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) bus prilygintas 380 eurų, minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) gaunantiems darbuotojams gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mokėti apskritai nereikės. Tiesa, pajamos ūgtels apie 20 eurų. Be to, Finansų ministerijos teigimu, NPD dydis nebus automatiškai susietas su MMA ir gali likti nepakitęs net ir kylant minimaliai algai. NPD pakelti biudžetui kainuotų 90 mln. eurų.

„Danske“ banko vyriausiojo Baltijos šalių ekonomisto Roko Grajausko teigimu, būtų tikslinga sumažinti ne tik mažiausiai uždirbančių mokestinę naštą, bet ir bendrą darbo apmokestinimą. Tai padidintų visų dirbančių asmenų pajamas, padėtų pritraukti daugiau užsienio investicijų.

Keliais procentais sumažintas GPM neduotų naudos iškart, todėl, ekonomisto manymu, reikėtų veikti būtent dabar, kai ūkis atsigauna: „Valstybė surenka daugiau mokesčių, taigi, atsiranda puiki proga tai padaryti. Biudžeto netekimai būtų kompensuoti pertekliumi. Kai šalies biudžetas yra deficitinis arba balansuoja ant deficito ribos, tuomet apskritai neturime galimybės ką nors keisti.“

Tačiau kai kurie politikai labiau linkę iš vienų atimti ir pridėti kitiems. Progresinių mokesčių idėjos neatsisakantys socialdemokratai Algirdas Sysas ir Andrius Palionis siūlo keturis (15, 16, 17 ir 20 proc.) GPM tarifus. Tačiau net Finansų ministerija pripažįsta, kad progresiniai mokesčiai gali sukelti daugiau žalos, nei duoti naudos.

Viceministrė Miglė Tuskienė teigė, kad progresiniai mokesčiai mažina konkurencingumą kovoje dėl investicijų ir aukščiausio lygio specialistų pritraukimo, didina administravimo sąnaudas. Be to, nevienodas nekilnojamojo turto apmokestinimas, NPD ir „Sodros“ įmokų lubų nebuvimas jau dabar užtikrina sistemos progresyvumą.

Kita vertus, siūlymai didesniais mokesčiais apkrauti tūkstantį ar pusantro uždirbančius asmenis greičiausiai tik paskatintų emigraciją – turtingesnėse ES šalyse tiek siekia minimalūs atlyginimai.

Asociacijos „Investors’ Forum“ mokesčių darbo grupės vadovas, profesinių paslaugų bendrovės EY partneris Kęstutis Lisauskas įsitikinęs, kad vertinant progresinio GPM idėją būtina atsižvelgti į „Sodros“ įmokas: „Dirbantys pagal darbo sutartis labiausiai kenčia nuo „Sodros“ sistemos progresyvumo. Būtų galima didinti GPM progresyvumą, tačiau būtina panaikinti socialinio draudimo neteisybę.“ „Sodros“ įmokos pensijai, socialiniam ir sveikatos draudimui sudaro 40 proc. atlyginimo, tačiau išmokų suma nėra proporcinga sumokėtiems mokesčiams.

Vyriausybės siūlymas įvesti „Sodros“ lubas per metus uždirbantiems 120 vidutinių darbo atlyginimų sumą (apie 100 tūkst. eurų) vertinamas kaip reformos imitacija. Skaičiuojama, kad „Sodros“ lubomis galėtų pasinaudoti apie 1,3 tūkst. asmenų.

Politikai kišenėse laiko idėjas įvesti automobilių ir plačiau taikyti nekilnojamojo turto mokestį. Lopyti biudžeto skyles automobilių mokesčiu iš būtų pateisinama, jei skatintų rinktis saugesnes ir ekologiškai švaresnes transporto priemones. Tačiau šių tikslų galima siekti pasiūlant lengvatas, pavyzdžiui, elektromobilių pirkėjams.

Plačiau taikomas ar net visuotinis nekilnojamojo turto mokestis būtų labiau pateisinamas – tai gyventojus skatintų efektyviau išnaudoti turimą turtą, mokesčius būtų priversti mokėti ir iš šešėlinės ar nelegalios veiklos turtus susikrovę asmenys.

Tačiau ar valdantiesiems užteks ambicijų įgyvendinti tikrą mokesčių reformą?

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų