(Vygintas Skaraitis/Fotobanko nuotr.)

Svarba – nacionalinė, dėmesio – tik trupiniai

Svarba – nacionalinė, dėmesio – tik trupiniai

Nuolatinis švietimo turinio atnaujinimas – strateginė, tačiau nelengva užduotis valstybei

Nesubalansuotos, tarpusavyje nepakankamai suderintos – tokią kritiką bendrosioms ugdymo programoms žeria ir mokytojai, ir analitikai. Trūksta kokybiškų vadovėlių, derančių su programomis, egzistuoja atotrūkis tarp programų siūlomo lankstumo, ugdymo turinio įvairovės ir baigiamųjų egzaminų vertinimo sistemos. Plūstasi ir mokiniai: programos keičiasi pamečiui, į dalykų turinį integruojamas tiek rengimo šeimai, tiek patyčių prevencijos ar pilietiškumo ugdymas – perteklinės pamokos trukdo ruoštis brandos egzaminams.

Rožine svajone dažnai lieka ir raginimas mokytojams neapsiriboti tik programose numatytais mokymo rėmais, pamokas vesti mažiau tradicinėse erdvėse, naudoti kūrybiškumą skatinančias priemones. To esą neleidžia tvarkaraščių nelankstumas, laiko trūkumas ar pačių mokytojų nepakeičiamumas.

Valstybės užsakymas

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertas, Sidnėjaus universiteto profesorius Philas Lambertas teigė, kad moksleiviai turėtų būti skatinami įgyti įgūdžius, leisiančius mokytis visą gyvenimą, bei galią spręsti realias problemas, įsitraukti, dalyvauti, kurti ir bendradarbiauti. Tačiau šiuo metu Lietuvoje egzistuojanti bendrojo ugdymo programa ir taikomi mokymo metodai tėra žinių perdavimo procesas.

Situacija turėtų pasikeisti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai atnaujinus bendrojo ugdymo turinio gaires. Teigiama, kad jose prioritetas turėtų būti skiriamas ne žinioms, bet gebėjimams, tarpdisciplininėms kompetencijoms stiprinti, taip pat moksleivių raštingumui, kritiniam mąstymui, pagarbai ir atsakomybei ugdyti. Atnaujintos programos turėtų būti pradėtos taikyti visose Lietuvos mokyklose nuo 2021 m.

Tačiau to, Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininkės Žanetos Vaškevičienės teigimu, nepakanka. „Ugdymo procese turėtų būti užkoduotas ryšys su verslo ir visuomenės poreikiais. Informacinis karas, globalizacija, ateinanti ketvirtoji pramonės revoliucija ir numatoma penktoji verčia ieškoti kitokių ugdymo pertvarkos krypčių“, – sakė pašnekovė.

(Ne)pataikauti universalumui

Nėra valstybės, kuri toltų nuo tradiciniais laikomų dalykų mokymo mokyklose, tvirtino Ph. Lambertas ir pripažino, kad tokio kelio turėtų laikytis ir Lietuva: „Matematika, kalbos, istorija ar fizika išlieka svarbios disciplinos ir mokiniui teikia pridėtinę vertę. Vis dėlto egzistuoja erdvė, kurioje jos persipina, tad tam tikri tarpdisciplininiai dalykai, tokie kaip pilietinis ugdymas ar ekonominis raštingumas, privalo atsidurti kiekvienos iš jų programoje.“

Tačiau integruotų kompetencijų ugdymas turėtų būti labiau apgalvotas ir tikslingas. „Reikia numatyti integruojamų dalykų santykį, kitaip toks ugdymas bus imitacinis ir neefektyvus. Arba net menkins mokinio intelektualumą ir taps pertekliniu“, – sakė Ž. Vaškevičienė ir pridūrė: „Mokomųjų dalykų mažinimas ar jungimas gali stipriai pakenkti jų kokybei. Todėl būdai, kaip skirtingos disciplinos bus siejamos tarpusavyje, priklauso nuo mokytojo.“

Reikia numatyti integruojamų dalykų santykį, kitaip toks ugdymas bus imitacinis ir neefektyvus.

„Geras mokymas reiškia gebėjimą kurti turinį, kuris ne tik suteikia moksleiviui žinias, bet ir moko suvokti, kaip jas panaudoti praktiškai“, – antrino EBPO ekspertas.

Labai svarbu, kad kaitos siekiniai nepataikautų mokiniui ir nebūtų derinamasi tik prie asmeninių jo interesų, įsitikinusi Ž. Vaškevičienė. „Dėl to gali atsirasti rizika, kad siekiame ugdyti vidutinybes. Reikėtų laikyti kartelę ir nepamiršti aukštesniųjų gebėjimų ugdymo, o to dabar stinga, – sakė pašnekovė. – Atnaujinant ugdymo turinį, bendrąsias programas, tobulinant vertinimo sistemą, individualios mokinio pažangos matavimą, reikėtų matyti visumą, kad reforma būtų organiška. Kitaip vėl bus daug deklaratyvių ir imitacinių veiklų.“

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų