Šūvis sau į koją

Šūvis sau į koją

Naujas ginklavimosi varžybas pradėjusi Rusija gali parklupti nesusidorodama su tempu ir finansine našta.

 

Ambicijas tapti moderniausios karo technikos lydere demonstruojanti Rusija vienu metu pradėjo kelis itin brangius technologinius projektus, kuriais siekia įgyti pranašumą šių laikų kariniuose konfliktuose.

2010-aisiais Vladimiras Putinas paskelbė 23 trln. rublių (tuo metu 550 mlrd. eurų) kainuojantį projektą iki 2020 m. modernizuoti arba pakeisti 70 proc. sovietinės karinės įrangos, įskaitant karo laivus, naikintuvus, bombonešius ir strateginę branduolinę ginkluotę. Tai buvo logiška 2008 m. pradėtos didžiulės Rusijos kariuomenės reformos tąsa.

Rusija, 2008-aisiais pradėdama reformuoti ginkluotąsias pajėgas ir mėgindama kompensuoti daugiau nei 20 metų trukusį atsilikimą, nukreipė lėšas daugybe skirtingų krypčių. Šiuo metu kyla klausimas, kaip Vakarų sankcijų, ekonomikos recesijos ir Ukrainos įvykių kontekste vykdomos dronų, hipergarsinio ginklo kūrimo ir oro pajėgų modernizavimo programos, kokie jų rezultatai ir kokią reikšmę jos turi tolesnei šalies raidai.

 

Vargai dėl rusiškų dronų

Atgaivinti nepilotuojamų skraidančių aparatų programas rusus privertė penkių dienų Gruzijos karas, per kurį gruzinų kariai naudojo žvalgybinius Izraelio dronus. Gynybos ministerija suvokė būtinybę tokių įsigyti ir 2008-aisiais pradėti rusiškų žvalgybinių aparatų projektai, o A. S. Jakovlevo aviacijos konstruktorių biuras pradėjo kurti kovinį droną „Skat“. Šiems projektams patyrus nesėkmę, 2009 m. Rusija iš Izraelio nusipirko kelias dronų partijas, planuodama juos nukopijuoti. Tačiau to padaryti nepavyko ir tais pačiais metais su Izraelio bendrove pasirašyta dronų komponentų tiekimo į Rusiją sutartis. Tuo eksperimentai nesibaigė – 2012 m. Gynybos ministerija su bendrove „Suchoj“ pasirašė sutartį sukurti sunkųjį kovinį nepilotuojamą orlaivį, o įmonėms „Tranzas“ ir „Sokol“ pavesta sukonstruoti lengvuosius kovinius dronus. „Suchoj“ įrenginį turėtų pristatyti 2018-aisiais, o apie „Tranzas“ ir „Sokol“ pažangą informacijos nėra, tad gali būti, jog minėtas programas galėjo ištikti „Skat“ likimas.

2013-aisiais V. Putinas paragino greičiau kurti įvairių tipų dronus. Rusijos gynybos vadovybė puikiai supranta, kad turi vytis Vakarų šalis nepilotuojamų aparatų srityje, nes tokie prietaisai ateities karuose bus plačiai naudojami. Būtent dėl to Gynybos ministerija, bandydama panaikinti 20 metų atsilikimą, 2014 m. vasarį inicijavo ir finansavo programą, pagal kurią iki 2020 m. dronams kurti numatyta išleisti apie 320 mlrd. rublių (tuo metu – 6,6 mlrd. eurų). Programos kol kas nedavė vaisių – laikraštis „Vedomosti“ pabrėžia, kad iki reformų pradžios dronams kurti buvo skiriama beveik tiek pat lėšų, bet per tą laiką nepasiekta apčiuopiamų rezultatų, ir, kaip 2010-aisiais skundėsi gynybos ministro pavaduotojas Vladimiras Popovkinas, pinigai iššvaistyti veltui.

Žvelgiant iš inžinerinės, teorinės ir dizaino perspektyvos, Rusija tikrai nėra paskutinė pasaulyje dronų kūrimo srityje, tačiau šalyje stinga pramoninės bazės ir patyrusių specialistų, galinčių pagaminti didelį dronų kiekį. Dėl to 2014-aisiais kariuomenė turėjo tik 500 žvalgybinių dronų, iš kurių nemažą dalį sudaro Izraelio gaminiai, taip pat vietiniai lengvieji „Orlan-10“ (plačiai naudojami ir Ukrainos konflikte), rusiški Izraelio dronų prototipai ir sovietinis palikimas, o rusiškas kovinis dronas vis dar nesukurtas.

 

Amžinai perspektyvus bombonešis

Rusija nusprendė vytis JAV ir aviacijoje. Tuo metu, kai amerikiečių pajėgos paskelbė apie tolimojo nuotolio kovinių bombonešių projektą LRS-B (long range strike bomber) projektą, Maskva pareiškė pradedanti kurti naują penktos kartos strateginį bombonešį, kuris turėtų pakeisti pasenusius Tu-95MS, T-22M ir Tu-160. Projektas pavadintas PAK DA.

Kiek vėliau dėl finansinių priežasčių nuspręsta, kad PAK DA nebus toks ambicingas kaip amerikiečių LRS-B. Paaiškėjo, jog PAK DA nebus nei viršgarsinis (kaip Tu-160), nei hipergarsinis – jis bus kuriamas kaip orlaivis dideliam ginkluotės kiekiui gabenti. Ir nors V. Putinas teigė, kad PAK DA bus visiškai naujo tipo, šių metų liepą pranešta, jog bombonešis bus paremtas devintajame dešimtmetyje sukonstruotu Tu-160. Užuot paspartinus PAK DA projektą, dėl pinigų stygiaus bus modernizuojami minėti pasenę Rusijos orlaiviai.

Remiantis projekto dalininkės Indijos oro pajėgų karininkais, „Suchoj“ naikintuvas per brangus, prastai suprojektuotas, varomas senų ir nepatikimų variklių.

Nors tikėtasi PAK DA pradėti naudoti 2023-iaisiais, gynybos ministro pavaduotojas Jurijus Borisovas šių metų liepą pareiškė, kad nuspręsta tęsti modernizuotų Tu-160 bombonešių gamybą – 2023 m. oro pajėgose turėtų atsirasti penkiasdešimt Tu-160M2 modelių. Iš pradžių teigta, kad modernizuoto Tu-160 gamyba nesutrukdys PAK DA plėtrai, atrodo, kad Tu-160 modernizavimas gali PAK DA projektą nugramzdinti į užmarštį, nes Rusija negalės skirti kelių dešimčių milijardų dolerių. Veikiausiai programa bus palaidota ir apsiribota Tu-160 modernizavimu. Tokį scenarijų patvirtina ir faktas, kad daugelis sprendimų, turėjusių būti įgyvendintų pagal PAK DA projektą, bus panaudoti modernizuojant Tu-160.

 

Užaugti iki penktos kartos

Rusija ėmė vytis JAV ir kurdama penktos kartos naikintuvą, jį pavadinusi PAK FA projektu. PAK FA yra pirmasis rusų penktos kartos naikintuvas su „Stealth“ technologija. Amerikiečiai tokį lėktuvą jau turi – F-22 pakilo į orą dar prieš dešimt metų, tačiau rusai teigia, kad PAK FA bus pranašesni. Įgyvendinant PAK FA projektą sukonstruotas lėktuvas „Suchoj T-50“ turėtų pakeisti pasenusius Su-27 ir MiG-29, sukurtus dar devintajame dešimtmetyje. Pagal dabartinius planus T-50 gamyba turėtų būti pradėta 2016 m. pabaigoje ir iki 2020 m. šie orlaiviai jau galėtų leistis kariniuose aerodromuose.

„Suchoj“ plėtoja dvi T-50 versijas: pirmoji skirta savo reikmėms, antroji – Indijai. Pastaroji turi ambicijų nusipirkti 144 orlaivius – šio sandorio lėšos ir palaiko visą T-50 projektą. Be Indijos pinigų Rusija neturėtų vilties sukurti konkurentą amerikiečių F-22 ir F-35.

Rusijos oro pajėgų atstovai pareiškė, kad T-50 pranoks ne tik kitus šalies kariuomenės naikintuvus, bet ir užsienietiškus modelius – naujasis orlaivis turėtų būti greitas, manevringas, gerai ginkluotas ir nesusekamas radarais. Tačiau, remiantis PAK FA projekto dalininkės Indijos oro pajėgų karininkais, „Suchoj“ naikintuvas per brangus, prastai suprojektuotas, varomas senų ir nepatikimų variklių. JAV oro pajėgų žvalgybos atstovai teigia, jog PAK FA dizainas gan rafinuotas, bent jau prilygsta JAV penktos kartos orlaivių, bet manevringumu ir „Stealth“ technologijomis nepralenkia F-22.

Net pavykus T-50 projektui, amerikiečiai liktų pranašesni, nes turi F-22 modelių ir kuria šeštos kartos naikintuvą F-35. Be to, kovo mėnesį paskelbta, kad dėl ekonomikos padėties Gynybos ministerija turės peržiūrėti planuojamų įsigyti T-50 lėktuvų skaičių. Nors iš pradžių ketinta pirkti 52 naikintuvus, nuspręsta apsiriboti tik 12. Anot J. Borisovo, geriau PAK FA laikyti rezerve ir pirma viską išspausti iš ketvirtos kartos naikintuvų Su-30 bei Su-35. Taigi, net jei rusams pavyktų per 3–5 metus pradėti naudoti penktos kartos naikintuvą T-50, kurio programa kainuoja 10 mlrd. JAV dolerių, Rusija greičiausiai nepajėgs šiuo modeliu aprūpinti oro pajėgų, tad didelę dalį naikintuvų neišvengiamai sudarys senieji modeliai.

 

„Projektas 4202“

Pastaraisiais metais Rusija pradėjo aktyviai atnaujinti ir strateginių raketų pajėgas: liepą V. Putinas teigė, kad šalies ginkluotosios pajėgos 2015-aisiais gaus 40 naujų tarpžemyninių balistinių raketų, galinčių įveikti bet kokią priešraketinę gynybą. Modernizuoti branduolinę ginkluotę ir sovietines raketas pakeisti naujomis yra vienas kariuomenės prioritetų. Kalbant apie raketas, labai svarbi Rusijos kariuomenės modernizavimo dalis – hipergarsinio ginklo projektas.

Slapta raketų programa Yu-71, dar vadinama „Projektu 4202“, yra rusų naujo hipergarsinio orlaivio programa ir Maskvos plano modernizuoti strategines raketų pajėgas dalis. Yu-71 turėtų devynis kartus viršyti garso greitį ir būti ypač manevringa. Per bandymus vasarį pamėginta Yu-71 paleisti į kosminę erdvę, tačiau misija žlugo. Ambicingas projektas toliau vykdomas – rusai siekia sukurti hipergarsinę sistemą, kuri galėtų būti naudojama tiek konvencinei, tiek branduolinei ginkluotei gabenti. Amerikiečiai šioje srityje kol kas pirmauja: atlikti keturi „X-51 WaveRider“ bandymai, orlaivis nuskrido daugiau nei 400 kilometrų ir penkis kartus viršijo garso greitį.

Rungtynės dėl šio ginklo gali tapti nauju ginklavimosi varžybų objektu. Rusija siekia sukurti raketas, galinčias įveikti JAV priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemas, iš esmės skirtas branduoliniam ginklui gabenti, o amerikiečiai trokšta staigiai ir tiksliai pasiekti judančius taikinius.

Finansiniai ištekliai neleidžia pasotinti Kremliaus. Nors hipergarsinis ginklas Maskvai yra prioritetas, vykdoma daug platesnė kariuomenės modernizacija, todėl abejonių kelia galimybė skirti tiek daug lėšų programai, kurios ateitis neaiški. Norėdama 2020 m. turėti 70 proc. naujos arba modernizuotos ginkluotės, Maskva turėtų koncentruotis į patikimesnes programas.

 

Ekonominė savižudybė?

Kaip teigia V. Putinas, persiginklavimo programa turėtų paskatinti augti šalies ekonomiką, tačiau daugiau nei 400 mlrd. JAV dolerių siekiančios išlaidos naujai ginkluotei iki 2020 m. gali būti nepakeliama našta į recesiją klimpstančiam ūkiui.

Pasak Rusijos ekonomisto Sergejaus Gurievo, net remiantis Kremliaus balandį peržiūrėtu biudžeto planu, gynybai atriekiama daugiau, nei šalis gali sau leisti. Pirmo ketvirčio biudžeto duomenimis, karinės išlaidos viršija 9 proc. bendrojo vidaus produkto – Rusija vos per vieną ketvirtį išleido daugiau nei pusę 2015 m. numatytų lėšų. Nors šiemet šalies biudžetas yra didžiausias per visą posovietinės Rusijos istoriją, šie pinigai atkeliauja iš valiutos rezervų, skirtų ekonominio nuosmukio žalai sušvelninti.

Valstybė tiek lėšų gynybai neskirdavo net gerais laikais, tad susidurdama su ekonomikos recesija juo labiau negali išlaikyti tokio aukšto finansavimo lygio dabar. Visgi Kremlius intensyviai telkia pajėgas ir vykdo modernizavimo programą. Turint galvoje didžiules išlaidas, valdžios manevrų laisvė vis labiau mažėja. Kol kas Rusija renkasi didelėmis karinėmis išlaidomis grįstą ir į ūkio nuosmukį vedantį kelią – paradoksalu, bet taip ji kariniu atžvilgiu tik taps silpnesnė. Karinė galia kyla iš ekonominės galios, tačiau šalies ūkis nebėra toks stiprus, kad galėtų palaikyti Kremliaus fantazijas apie sovietmečio karinę galią. Kuo ilgiau bus bėgama nuo šių realybės faktų, tuo didesnė bus žala.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų