(Domo Rimeikos nuotr.)

Naujo operos „Makbetas“ pastatymo solistės: slogioje partijoje ieškojome šviesos

Naujo operos „Makbetas“ pastatymo solistės: slogioje partijoje ieškojome šviesos

Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui šiuo metu – įtemptas laikotarpis ne tik dėl tebevykstančių remonto darbų, bet ir dėl pasiruošimo Giuseppe’s Verdi operos „Makbetas“ premjerai. Apie ją Laura Čiginskaitė kalbėjosi su Ledi Makbet vaidmenį įkūnijančiomis solistėmis Gitana Pečkyte ir Raminta Vaicekauskaite.

– Kokie didžiausi iššūkiai kyla repetuojant sudėtingą Ledi Makbet vaidmenį?

G. Pečkytė: – Solistams turbūt kiekvienas pagrindinis, naujas vaidmuo operoje yra iššūkis. Vien Ledi Makbet pavadinimas muzikantams daug ką pasako, nes tikrai visi žino, kad tai sudėtinga medžiaga. Šis kūrinys reikalauja didelių pastangų ir vokalinės ištvermės, jame daug dramatizmo, nes pats personažas labai sudėtingas – tai gili psichologinė drama. Dar daugiau iššūkių prideda ir tai, kad šiuo metu neturime sąlygų patogiai repetuoti. Neturime scenos, patogios erdvės, nes teatras remontuojamas. Pirma orkestrinė repeticija vyko žiūrovų drabužinėje, dirbame ir dekoracijų ceche. Sąlygos sudėtingos, bet tikriausiai jos grūdina. Sceną išbandysime turbūt tik per paskutines repeticijas.

– Šis kūrinys palyginti retai statomas. Kodėl?

R. Vaicekauskaitė: – Sklando gandai (aš linkusi sakyti, kad nėra ugnies be dūmų), kad tiek dramos, tiek operos teatre statant šį W. Shakespeare’o kūrinį yra įvykusių nelaimių. Gal tai įsitikinimai, gal prietarai, bet kol kas pas mus (pastuksenkime į medį) nieko baisaus nėra atsitikę. Tiesa, ir pati kūrinio tema slegianti: daug žudynių, kraujo, keršto, neigiamos emocijos liejasi per kraštus. Galbūt ir tai yra viena priežasčių. Šiame kūrinyje švelnumo momentų išties mažai, mes netgi bandome juos ištraukti, priartinti, pašvelninti. Kalbant konkrečiai apie Ledi Makbet personažą, ši partija yra sudėtinga, jos neįmanoma bet kaip sudainuoti, reikia būti techniškai pasirengus ir geros formos.

– Ledi Makbet personaže telpa labai daug emocijų, kurios pačios ryškiausios?

G. Pečkytė: – Pasaulyje režisieriai ją mato kaip labai valdingą, rūščią ir bet kokia kaina savo tikslo siekiančią moterį. Ji skatina žudyti, o tai daug ką pasako apie žmogų. Mes įpratę, kad vyrai kariauja, žudo, o moterys vaizduojamos trapios – tokius personažus esu daugiausia ir kūrusi. Ledi Makbet yra rūsti, tačiau gal kažkur giliai viduje slepiamas jautrumas. Daug kur ją matome labai impulsyvią, piktą, griežtą.

Mūsų pastatyme režisierius linksta atlaidžiau žiūrėti į jos poelgius, nori parodyti, kad ji tai daro ne trokšdama kraujo ar didelės garbės, bet galbūt dėl to, kad tokia situacija, ir sostą gali iškovoti tik per vyrą. Režisierius joje daugiau mato vidinės šviesos, todėl toks uždavinys yra ir mums su Raminta. Nes muzika labai slogi ir šviesos šioje partijoje nedaug.

– Kuo šis kūrinys aktualus šiandieniams žiūrovams?

G. Pečkytė: – Ši tematika yra amžina, nes sostų, pareigų, pripažinimo ir galios visus valdyti troškimas lydi visais laikais. Manau, kad tai aktualu ir šiandien.
– Kūrinys pirmą kartą statomas Kauno muzikiniame teatre, ar dėl to jaučiate kokį nors skirtumą?

R. Vaicekauskaitė: – Mano supratimu, jokio skirtumo nėra, ar spektaklį žmonės matę jau anksčiau, ar regėję būtent šiame teatre ar kuriame nors kitame. Žiūrovams turėtų būti įdomu pamatyti šį veikalą mūsų teatre bent jau dėl bendro išprusimo.

G. Pečkytė: – Svarbiausia, kad žiūrovas ateitų, kad peržengtų teatro slenkstį ir nustumtų nuomonę, kad „ai, čia opera, tai čia sudėtinga“. Taip, iš tikrųjų tai yra opera, kurioje žiūrovas, kuris yra pasiruošęs ir truputį daugiau prisilietęs prie muzikos, daugiau išskaitys, supras ir pajus, ką norima parodyti, bet visada džiaugiamės visais žiūrovais. Labai malonu būna, jeigu operos niekada nematęs ir negirdėjęs žmogus surizikuoja ir nelieka abejingas ją išvydęs.

Opera „Makbetas“ (rež. Gintautas Želvys), Kauno valstybinis muzikinis teatras (Laisvės al. 91), gruodžio 14, 15 d.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų