Sukramtytas atlyginimas

Sukramtytas atlyginimas

Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, netaikančių PVM lengvatos maisto produktams

Šiemet paskelbtoje tyrimų agentūros „Nielsen“ ataskaitoje nurodoma, kad 26,2 proc. mėnesio lietuvių biudžeto tenka maistui ir gėrimams. Didesnę dalį pajamų ES „į skrandį sudeda“ tik prancūzai, švedai, suomiai, bulgarai.

Maisto kainoms kylant sparčiau nei atlyginimams, ši proporcija tik didės, tad politikai vis dažniau kalba apie PVM lengvatas maisto produktams.

Jos nebūtų naujiena Lietuvoje – 1995–1997 m. 9 proc. lengvatinis PVM tarifas galiojo mūsų šalies gamintojų maisto prekėms, 2002–2008 m. 5 proc. lengvata taikyta ekologiškiems produktams, šviežiai atšaldytai mėsai, paukštienai ir žuviai. Tačiau per krizę ji panaikinta.

Praėjusią kadenciją socialdemokratai įregistravo siūlymus taikyti mažesnį PVM šviežiai ir šaldytai mėsai bei pienui, tačiau lengvatos taip ir nepriėmė, o šių metų balandį naujojo Seimo Ekonomikos komitetas ją galutinai atmetė.

Rugpjūtį socialdemokratų frakcijos seniūnas Andrius Palionis užsiminė norintis diskusijos dėl tokių lengvatų. Vis dėlto Vyriausybė ir Finansų ministerija abejoja šio sprendimo nauda galutiniam vartotojui. „Lengvatinio PVM tarifo taikymo praktika rodo, kad prekės ir paslaugos, kurioms sumažinamas PVM tarifas, iš esmės nepinga. Be to, valstybės biudžetas dėl lengvatos būtiniausiems maisto produktams taikymo patirtų apie 135 mln. eurų ir didesnes metines netektis“, – sakė finansų viceministrė Miglė Tuskienė.

Tai, kad iki šiol lengvatos maistui nesuveikė, kaip tikėtasi, pastebi ne vienas ekspertas. SEB banko prezidento patarėjas ir vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda mano, kad lengvata maistui yra gera idėja ir tiki, jog ji galėtų duoti rezultatų. Tačiau tam reikia įgyvendinti dvi sąlygas. „Pirmiausia turėtų būti ryškus PVM tarifo pokytis, kad prekybininkai negalėtų pasislėpti už augančių atlyginimų ir dėl to kylančių kainų. Pavyzdžiui, jei nuo 21 proc. mažintume iki 5 proc.“, – siūlė jis.

Ekonomistas taip pat pridūrė, kad būtinas kainų monitoringas: „Būdavo taip, kad prieš įvedant lengvatą kainos pakeliamos, o atėjus dienai X, nuleidžiamos iki numatyto lygio, kuris yra tiesiog senoji kaina. Sekti kainų pokyčius reikėtų ne įvedus lengvatą, o apie ją paskelbus.“

Jokios PVM lengvatos maisto prekėms ES netaikomos tik Bulgarijoje, Danijoje, Estijoje, Latvijoje (išskyrus lengvatą kūdikių maistui) ir Lietuvoje.

Tarifai ir tikslinės maisto grupės kiekvienoje šalyje yra skirtingos, tačiau daugelyje PVM maisto prekėms svyruoja nuo 5 iki 10 proc., o Airija, Jungtinė Karalystė ir Malta maistui visiškai netaiko PVM. Austrijoje, Liuksemburge ir Portugalijoje lengvatinis PVM galioja net vynui ar atskiroms jo rūšims.

Iš PVM nesurenkamas biudžeto pajamas būtų galima kompensuoti kitais šaltiniais. Lengvatos šalininkai tikina, kad tai padidintų kitų prekių ir paslaugų vartojimą šalyje.

Be to, tai gali padėti susigrąžinti pirkėjus iš gretimų valstybių. Gegužę Lenkijos centrinis statistikos biuras paskelbė, kad lietuviai šalyje kaimynėje išleidžia 330 mln. eurų per metus. Žinoma, ne visa ši suma atitenka maistui – perkami pigesni drabužiai, statybinės medžiagos ir kitos prekės, tačiau manoma, kad, atpigus maisto produktams Lietuvoje, dalis šios sumos galėtų likti pas mus.

Skeptiškiau nusiteikę ekonomistai ragina pamiršti PVM lengvatas maistui ir mažinti gyventojų pajamų mokestį.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų