Getty Images nuotr.

Sudie, tarpininkai

Sudie, tarpininkai

Virtualiosios valiutos sinonimu tapę bitkoinai revoliucijos atsiskaitymų rinkoje nesukels. Tačiau vos po penkerių metų jų technologijos pagrindu bus vykdomos perlaidos. Nuošalyje bijantys likti bankai taip pat suskubo į naujovę investuoti milijardus.

Lietuvoje vos kelios įmonės leidžia už prekes ar paslaugas atsiskaityti bitkoinais, o virtualiosios valiutos naudotojų tėra pora tūkstančių. Padidinti pasitikėjimą, o kartu ir naudojimo mastą, trukdo stiprūs bitkoinų vertės šuoliai (žr. 1 grafiką), dažni virtualiųjų keityklų bankrotai, taip pat prasta reputacija. Stambius rinkos žaidėjus atgraso žemas likvidumas ir ribotos techninės galimybės. Pavyzdžiui, naudojantis bitkoinų sistema daugiausia galima įvykdyti septynis mokėjimus per sekundę, o pasitelkus e. mokėjimų sistemą „VisaNet“ – 2 tūkst. perlaidų.

Nenoriai bitkoinų nauda įtiki ir centriniai bankai. Šiuos gąsdina virtualiosios valiutos šalininkų didžiausiu pranašumu įvardijamas atsiskaitymų anonimiškumas – vartotojai už prekes ir paslaugas gali mokėti bitkoinais nekontroliuojami valdžios įstaigų. Tuo pasinaudoti susigundo narkotikų prekeiviai ir teroristai.

Banko „Santander“ atlikta analizė parodė, kad pritaikius „blockchain“ technologiją finansų rinkoje per penkerius metus bankai galėtų sutaupyti 15–20 mlrd. JAV dolerių.

Skaičiuojama, kad virtualiajame narkotikų prekybos tinkle „Silk Road“ už bitkoinus įsigytų narkotinių medžiagų vertė siekia 1,5 mlrd. JAV dolerių. Taip pat įtariama, kad 137 gyvybes praėjusių metų lapkritį Paryžiuje nusinešusių teroro išpuolių organizatoriai dalį operacijų finansavo šia virtualiąja valiuta.

Pelus nuo grūdų

Paradoksalu, tačiau prastą įvaizdį įgijusių bitkoinų pamatinė technologija, angliškai vadinama „blockchain“, arba decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema (DVTSS), leidžia nepažįstamiems rinkos dalyviams pasitikėti vienas kitu. DVTSS yra duomenų bazė, kurioje informacija (perlaidos, sutartys ir pan.) užkoduojama į blokus, o šie tarpusavyje susiejami skaitmeninio parašo „grandine“. Taip galima išvengti bandymų koreguoti bloke užkoduotą informaciją, nes apie pokyčius „grandinėje“ informuojami visi sistemos nariai.

Sandorį atlikęs asmuo negali nepastebėtas pakeisti informacijos atgaline data ar atsiskaityti dvigubai. Verslas atranda ir kitų šios technologijos pranašumų, pavyzdžiui, susijusių su vertybinių popierių ir kitos vertingos informacijos saugojimu.

DVTSS leidžia sukurti išskaidytą „buhalterinę knygą“ (ang. distributed ledger), kurioje registruojami visi pokyčiai sistemoje. Dalyviai knygą gali pavartyti, tačiau nustatyti, kas užkoduota konkrečiame bloke, įmanoma tik pateikus individualų vartotojo raktą, kurį naudojant informacija buvo sukurta.

Jungtinės Karalystės pradedančioji įmonė „Everledger“ šią technologiją jau pritaikė deimantų apsaugai. Bendrovė daugiau nei milijoną apdirbtų brangakmenių sužymėjo kodais, kurie apibūdina deimanto kilmės, apdirbimo ir pardavimo vietą bei laiką. Kiekvienas kodas „blockchain“ pagrindu veikiančioje duomenų bazėje virsta informacijos bloku. Taip britai tikisi apsaugoti deimantų pirkėjus nuo vergų rankomis iškastų ir vogtų brangakmenių. Kodą nuo deimanto įmanoma pašalinti tik akmenį skaldant arba šlifuojant, o taip sumažinama jo vertė. Pirkėjas, prieš įsigydamas prabangią prekę, gali reikalauti išgraviruoto kodo, kad susipažintų su pirkinio kilme. DVTSS technologiją Jungtinėje Karalystėje dar šiemet ketinama pritaikyti maisto produktų kokybei patvirtinti, autorių kūriniams apsaugoti ir sutartims sudaryti.

Didžiausias „blockchain“ pagrindu veikiančių duomenų saugojimo sistemų pranašumas – decentralizacija. Informacija padalyta tūkstančiuose serverių visame pasaulyje, o įsilaužti į tokią duomenų bazę norintiems programišiams reikėtų įsibrauti į visus serverius vienu metu. Sukčiams nepadės ir bandymas papirkti sistemos administratorių, nes jo tiesiog nėra. Tokiose duomenų bazėse perlaidos teisėtumą patvirtina sistemos naudotojai.

Finansų įstaigos nesuinteresuotos kurti inovacijas, kol neatsiranda stiprių konkurentų.

Šiuo metu naudojamose sistemose reikalingas administratorius, kuriuo pasitikėtų visi dalyviai. Dažniausiai tai – bankas, registrų centras, kredito reitingus teikianti įmonė, depozitoriumas ar kita sistemos dalyvių autoritetu pripažinta įstaiga. Kai tik nebeliks pasitikėjimą įtvirtinančios trečiosios šalies poreikio, perlaidos, sandoriai ar duomenų patikros tarp vartotojų galės vykti realiuoju laiku. Vienas kitu nepasitikintys juridiniai ir fiziniai asmenys galės užmegzti finansinius santykius pasikliaudami visą istoriją registruojančia „buhalterine knyga“.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Marius Jurgilas žurnalui IQ paaiškino, jog pirmą kartą žmonijos istorijoje sukurta techninė priemonė, leidžianti išvengti tarpininkų: „Kad pirkėjas būtų garantuotas dėl prekės, o pardavėjas – dėl atsiskaitymo, iki šiol buvo reikalingos sąžiningumą užtikrinančios centralizuotos institucijos. Dabar atsiranda galimybė palaikyti finansinius ryšius be apgaulės rizikos, todėl ir be šių institucijų.“

Suprato grėsmę

Iš tarpininkavimo paslaugų užsidirbančioms įstaigoms baimę kelia vadinamasis „iTunes“ efektas, kai tinkamai panaudota prastos reputacijos technologija supurto pramonės pamatus. Panašų procesą buvo galima stebėti prieš gerą dešimtmetį. Tada JAV įmonė „Apple“ pritaikė nelegalių muzikos parsisiuntimo programų technologiją savo verslo modelyje. Dėl „iTunes“ efekto suklestėjęs muzikos bei filmų transliavimo internetu sektorius privertė bankrutuoti ne vieną rinkos senbuvį, o šiandien aktyviai konkuruoja net su televizijos kanalais.

Pirmieji naujos technologijos grėsmę ėmė vertinti finansų rinkos lyderiai. 2015 m. rugsėjį devyni stambūs finansų sektoriaus žaidėjai („Barclays“, „Credit Suisse“, UBS, „Goldman Sachs“, RBS ir kt.) susibūrė į „blockchain“ technologiją plėtojantį konsorciumą, pavadintą R3. Spalį jam priklausė jau 25 bankai, o šiuo metu R3 vienija 42 didžiausias pasaulio finansų įstaigas, tarp kurių yra ir Baltijos šalyse dominuojantys Skandinavijos bankai. Bendradarbiavimas jau davė rezultatų – šių metų kovo pradžioje R3 nariai kredito rizikos apsikeitimo sandorius sėkmingai įvykdė pasitelkę DVTSS.

Bendrovės „Tieto Lietuva“ Konsultacijų ir sistemų integracijos skyriaus vadovė Renata Čičman pasakojo, kad staigiai išaugusį finansų įstaigų dėmesį nulėmė dvi priežastys – baimė ir galimybė užsidirbti: „Bankai mato, kas vyksta rinkoje. Atsakingi asmenys supranta, jog po kurio laiko technologija leis visiškai atsisakyti tarpininkų mokėjimo rinkoje. Atliekami bandymai, kad būtų galima rasti pajamų šaltinių, kurie kompensuos sumažėjusias įplaukas iš tradicinės veiklos.“

Tiesa, finansų įstaigos turi galimybę naujovę įdarbinti savo labui. 2015 m. pabaigoje banko „Santander“ atlikta analizė parodė, kad pritaikius „blockchain“ technologiją finansų rinkoje per penkerius metus bankai galėtų sutaupyti 15–20 mlrd. JAV dolerių, nes sumažėtų duomenų administravimo išlaidos. Maža to, DVTSS leistų bankams suvienyti prekybos platformas ir duomenų bazes. „Kiekvienam bankui kurti atskirą perlaidų sistemą kainuoja labai daug, todėl noras bendradarbiauti nestebina. Tuo labiau kad nė vienas nenori likti bendrų taisyklių ir standartų kūrybos nuošalyje“, – aiškino R. Čičman.

Milijardai ateičiai

Finansų įstaigų baime naudojasi rizikos kapitalo fondai ir pradedančiosios finansų sektoriaus įmonės. Audito ir rinkos tyrimų bendrovės KPMG vertinimu, „blockchain“ technologiją plėtojantis verslas pernai sulaukė 474 mln. JAV dolerių investicijų – 60 proc. daugiau nei 2014-aisiais. Palyginti su 2013 m., pradedančiųjų įmonių sąskaitose nugulė šešiskart daugiau lėšų (žr. 2 grafiką). Investicijų srautas neturėtų slūgti, nes tikimasi milžiniškos grąžos.

Pirmiausia planuojama užkariauti tarptautinių perlaidų rinką. Kadangi naudojantiems DVTSS technologiją nebereikia laukti patvirtinimo iš trečiųjų šalių, perlaidų kaina sumažės keliskart. Vartotojai galėtų pervesti net ir labai nedideles sumas – šiuo metu tai daryti neapsimoka, nes perlaidos mokesčiai viršija siunčiamos sumos vertę. Verslui nebeteks galvoti, kaip atsiskaityti su partneriais šventinėmis dienomis, kai komerciniai bankai nevykdo tarpbankinių perlaidų.

DVTSS rinkos analitikai skaičiuoja, kad vydamiesi įsibėgėjantį pokyčių traukinį komerciniai bankai vien šiemet technologijos plėtrai išleis 8–10 mlrd. JAV dolerių. Vienos tokių programų atgarsius jaučiame ir Lietuvoje. Tai neseniai sostinėje duris atvėrusi banko „Barclays“ bendradarbystės erdvė „Rise Vilnius“. „Barclays“ grupės Atvirųjų inovacijų padalinio vadovas Arianas Lewisas sostinėje vykstančioje konferencijoje „The Bitcoin Conference 2016“ neslėpė, kad Lietuvoje tikimasi sulaukti proveržio plėtojant DVTSS technologiją.

Vis dėlto IQ kalbinti ekspertai pripažįsta, kad perversmas atsiskaitymų rinkoje neįvyks pernakt. R. Čičman tikisi gausesnių DVTSS panaudojimo pavyzdžių sulaukti po penkerių metų: „Jei bus suformuoti veiklos standartai, tikėtina, kad bankai ir technologijų įmonės pradės kurti tarpbankines „blockchain“ sistemas. Šiuo metu į tai dar žiūrima šiek tiek atsargiai.“

Santūriai technologijos panaudojimą vertina ir centriniai bankai. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės pradedančioji įmonė „Setl“ sukūrė sistemą, leidžiančią realiuoju laiku vykdyti mokėjimus visomis valiutomis be keitimo mokesčio. Tačiau leidimo vykdyti tokius mokėjimus bendrovė neturi.

„Finansų įstaigos nesuinteresuotos kurti inovacijas, kol neatsiranda stiprių konkurentų. O centrinių bankų atstovų požiūris sparčiai keičiasi, todėl lūžis gali įvykti labai greitai“, – detalizavo M. Jurgilas. Minėtą tendenciją iliustruoja faktas, kad „Setl“ valdybos pirmininko pareigas gruodį ėjo įtakingas finansų sektoriaus atstovas – buvęs Anglijos banko valdybos narys seras Davidas Walkeris.

Estai – vėl lyderiai

DVTSS technologija sparčiai pritaikoma ir kituose sektoriuose. Balandžio pabaigoje Estijos bendrovė „Funderbeam“ pristatė „blockchain“ pagrindu veikiančią vertybinių popierių biržą, skirtą pradedančiosioms įmonėms. Pasakodama apie produktą „Funderbeam“ generalinė direktorė Kaidi Ruusalepp tikino, kad įmonės siūloma platforma atpigins skolinimąsi, nes iš grandinės pašalinami didelius įkainius taikantys tarpininkai.

DVTSS technologijos revoliucija, regis, gali prasidėti būtent Estijoje. Pavyzdžiui, estų kapitalo bankas „LHV Pank“ pirmasis pasaulyje DVTSS pagrindu išleido 100 tūkst. eurų emisiją. JAV biržų operatorė „Nasdaq“ estams, kurie yra Talino akcijų biržoje kotiruojamų įmonių akcininkai, pirmiesiems pasaulyje suteiks galimybę balsuoti akcininkų susirinkimuose nuotoliniu būdu. Balsuojančių tapatybė bus patvirtinta naudojant „blockchain“ technologiją.

Estijos laisvosios ekonominės minties centro direktorius Meelis Kitsingas viliasi, kad tokių projektų ateityje bus tik daugiau: „Kol kas bandomųjų projektų naudą valstybei įvertinti nelengva, tačiau turime unikalią galimybę pritraukti aukščiausio lygio specialistų, dirbančių su daug žadančia technologija.“

Sėkmingai išbandžiusi technologiją „Nasdaq“ tikisi ją pritaikyti visame pasaulyje. Įmonė, kaip ir finansų įstaigos, didelę pajamų dalį užsitikrina teikdama depozitoriumo paslaugas, o tokiais projektais siekiama atrasti naujų veiklos krypčių.

DVTSS domisi ne tik privatusis sektorius – aibė duomenų centrų visame pasaulyje administruojami valstybių biudžetų lėšomis. „Koks tikslas turėti duomenų centrą su viena duomenų baze, jei tą patį galima padaryti išskaidytu metodu?“ – svarstė M. Jurgilas.

Kad centralizuota duomenų sistema pažeidžiama, 2007-aisiais įsitikino estai, kai sulaukė vienos pirmųjų kibernetinių atakų nacionaliniu lygiu. Dabar Estijoje gyventojų duomenys saugomi pasitelkus „blockchain“ technologiją. Ši naudojama sveikatos apsaugos sektoriuje, balsuojant internetu ar naudojantis notaro paslaugomis.

Britų žurnalas „The Economist“ pastebėjo, kad „blockchain“, kaip ir daugelis įprastus verslo modelius laužančių technologijų, patiria perdėto dėmesio laikotarpį, kurį gali lydėti nerealūs naujovės panaudojimo lūkesčiai. Gali būti, kad finansų įstaigos milijardus DVTSS skiria perdėm baimindamosi likti „Uber“ nuskriaustų taksistų vietoje. Tačiau galimybė pigiau, greičiau, saugiau ir patogiau atlikti finansines perlaidas, saugoti duomenis ar nustatyti tapatybę atrodo patraukliai. Būtų naivu tikėtis, kad dėsningas ekonomikos bruožas pašalinti tarpininką aplenks finansų sektorių.

Daugiau leidinio naujienų