Sudie, kasininke

Sudie, kasininke

Internetas, socialiniai tinklai ir kitos technologijos keičia įprastus prekybos tinklus, tačiau į Lietuvą permainos neskuba. Per pastaruosius ketverius metus savitarnos kasų skaičius pasaulyje išaugo 136 proc. – daugiausia JAV, ES ir Japonijoje. Tačiau Lietuvoje naujovė plinta lėtai.

IQ duomenimis, metų pabaigoje tokių kasų šalyje suskaičiuosime 160. Pavyzdžiui, „Rimi“ ir „Norfa“ linkusios kliautis žmogaus darbo jėga ir apie atsiskaitymų automatizavimą negalvoja. Teisinamasi tuo, kad investuoti dabar neapsimoka. „Jei smarkiai išaugtų atlyginimai, susimąstytume. Tačiau mūsų tyrimai rodo, kad nemaža dalis klientų nori tiesioginio kontakto su pardavėjais. Apsipirkimas – ne tik būdas įsigyti prekių, bet ir laisvalaikio dalis“, – kalbėjo prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Keturių vietų savitarnos kasų terminalas, priklausomai nuo modelio, kainuoja iki 100 tūkst. eurų. Jam valdyti reikia bent vieno parduotuvės darbuotojo, neskaičiuojant techninę priežiūrą atliekančių specialistų. Už terminalą sumokėtos sumos pakanka dvejiems metams nusamdyti šešis žmones, kurių atlygiui darbdavys išleidžia 700 eurų per mėnesį. Todėl paskatų investuoti į brangią techniką nėra.

Taip galvoja ne visi. „Iki“ prekybos centruose veikia 100 savitarnos kasų. Jomis naudojasi 40 proc. parduotuvių klientų. Dažniausiai kelias prekes įsigyjantys žmonės, o pilnesnius krepšelius prisikrovę pirkėjai renkasi tradicines kasas. „Iki“ atstovė spaudai Berta Čaikauskaitė pasakojo, kad priprasti prie tokių kasų reikėjo laiko, tačiau dabar jomis naudojamasi drąsiau – šį atsiskaitymo būdą pamėgo visų amžiaus grupių pirkėjai.

„Maximos“ parduotuvių savitarnos kasose už pirkinius moka penktadalis klientų. „Tokio srauto tikėjomės po pusmečio, tačiau sulaukėme po mėnesio“, – rezultatais džiaugėsi bendrovės „Maxima LT“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė. Nuo rugpjūčio šio tinklo parduotuvėse įrengtos naujos 34 savitarnos kasos. Iki metų pabaigos tokių turėtų būti 60. Tokios kasos prekybos centrams padeda kovoti su eilėmis – kelias prekes norinčius įsigyti pirkėjus erzina laukti, kol bus aptarnauti pilnus vežimus prisikrovę klientai.

Virtuali apatija

Daugiausia laiko galima sutaupyti išvengus kelionės į parduotuvę. Tačiau investuoti į prekybą internetu ryžosi tik su „Maximos“ akcininkais siejama „Barbora“ ir „Fresh Market“, bet pastarasis jau bankrutavo.

Kol kas šis verslas nuostolingas, tačiau klientų susidomėjimas auga. Praėjusiais metais „Barboros“ pajamos, palyginti su 2013-aisiais, šoktelėjo penkis kartus ir pasiekė 828 tūkst. eurų. Bendrovės vadovas Tomas Kibildis pasakojo, kad pastarųjų metų prieaugis siekė po 10 proc. kas mėnesį ir 2015-ųjų finansiniai rezultatai bus dar geresni.

Įvairiausių lojalumo kortelių klientams pripiršę prekybininkai jau sukaupė daugybę duomenų apie jų elgseną ir gali pateikti individualius pasiūlymus

Kiti prekybos tinklai nemato naudos prekiauti internetu. „Lietuvoje tik apie 3 mln. žmonių, o populiariausia tarp pirkėjų – tradicinė prekyba, tad dėmesį skiriame šiam verslo modeliui tobulinti“, – paaiškino „Iki“ atstovė B. Čaikauskaitė. Prekybininkai pabrėžia, kad elektroninės prekybos paslaugos įdomios siauram žmonių ratui, dauguma pirkėjų nori patys apžiūrėti produktą, prekes dažnai pasirenka spontaniškai.

„Norint sėkmingai plėtoti prekių pristatymo į namus paslaugą, jai reikia skirti daug dėmesio ir nuolat investuoti“, – IQ aiškino T. Kibildis. Ignas Staškevičius, VP grupės akcininkas ir vienas pagrindinių bendrovės „Barbora“ investuotojų, rugpjūtį naujienų agentūrai BNS atviravo, kad elektroninė parduotuvė nuostolinga. Tačiau verslininkas teigė tikintis paslaugos ateitimi.

Individualus pasiūlymas

Įvairiausių lojalumo kortelių klientams pripiršę prekybininkai jau sukaupė daugybę duomenų apie jų elgseną ir gali pateikti individualius pasiūlymus. Prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvėse stovi terminalai, kurie, įvertinę pirkėjų įpročius, pateikia asmenines nuolaidas.

Audito ir konsultacijų bendrovė „PwC“ prognozuoja, kad netrukus lojalumo programos analizuos pirkėjų elgseną parduotuvėse ir socialiniuose tinkluose. „Pasitelkus išmaniuosius įrenginius lojalumo programos primins žaidimą, todėl bus patrauklesnės jaunajai kartai“, – rašoma bendrovės mažmeninės prekybos rinkos analizėje.

„PwC“ užsimena ir apie tokias futuristines naujoves, kaip prekės kainą nuskaitantys vežimėliai ar išmaniaisiais laikrodžiais iškviečiami parduotuvės darbuotojai. Tačiau priduriama, kad pirmoji tokių pokyčių banga JAV ir Vakarų Europos prekybos centrus pasieks nebent po 2–3 metų, Lietuvą – dar vėliau.

Patraukli išorė

Klystume teigdami, kad mažmeninės prekybos atstovai šviežių idėjų ieško tik sekdami technologijų naujienas. Vieną sėkmingiausių žaidimo taisykles pakeitusių prekybos tinklų įvardijo žurnalas „Forbes“ – Italijos „Eataly“ sujungė prekybos centro ir autentiško turgaus idėjas. 37 prekybos centruose visame pasaulyje skirtingų grupių prekės pateikiamos atskiruose prekystaliuose, o už prekes sumokama italų kepėją, mėsininką ar pienininką vaidinančiam darbuotojui.

Maisto produktų prekės ženklai skamba itališkai, nors neretai produkciją tiekia vietos gamintojai. Už pasaką primenantį itališką potyrį „Eataly“ klientai ryžtasi mokėti daugiau.

Už panašią gudrybę „Euromonitor“ apdovanojo Rumunijos prekybos tinklą „Mega Image“. Šis įsteigė mažų parduotuvių „Gusturi Romanesti“ tinklą. Čia parduodama didelio prekybos centro užsakymu gaminta produkcija, pažymėta jo prekės ženklu. Tiksliau, ji pateikiama kaip vietinė ir autentiška regionui, kuriame parduotuvė įsikūrusi. „Gusturi Romanesti“ parduotuvėse savo prekės ženklo gaminiams skiriamos geriausios lentynos, o pakuočių dizainas patrauklus. „Pirkėjai jaučiasi, lyg būtų užsukę į specializuotą vietos krautuvėlę. Tyrimai rodo, kad tokio tipo parduotuvėse žmonės už prekes linkę mokėti daugiau, jos atrodo aukštesnės kokybės nei įprastuose prekybos centruose“, – rašoma „Euromonitor“ apžvalgoje.

Lietuvos prekybos tinklai dar nesiryžo investuoti į gražiau pateikiamus savo prekės ženklo produktus. Kol kas apsiribojama ekologiškų prekių lentynomis ir kartais sušurmuliuojančiais kaimiškos produkcijos turgeliais. Lietuvos prekybininkų pozicijos stiprios, tačiau į pasaulines naujoves jie reaguoja atsargiai.

Daugiau leidinio naujienų