Stiprus verslas – drąsūs sprendimai

Stiprus verslas – drąsūs sprendimai

Per pastaruosius trejus metus užsienio investuotojų Baltijos šalyse įsigytų įmonių tik daugėjo. Toks dėmesys neturėtų sumenkti ir šiemet, nes stabili kaimynių ekonomikos plėtra daro įspūdį net patyrusiam Vakarų pasaulio verslui.

Trys Baltijos šalys gana greitai atsigavo po 2009-aisiais patirto ūkio nuosmukio ir jau kelerius metus stebina Europą demonstruodamos tvarius bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempus. Stiprėjančią šių valstybių ekonomikos sveikatą liudija ir pastaraisiais metais regione fiksuojamas stabilus įmonių įsigijimų ir susijungimų (angl. M&A) skaičius, kuris nuo 2011 m. kasmet vidutiniškai siekia apie 50.

2014-aisiais, palyginti su 2013 m., Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje sudarytų sandorių vertė siekė 1,02 mlrd. eurų, t. y. 7 proc. mažiau nei užpernai. Nors įmonių įsigijimų ir susijungimų apimtis proporcingai tolygiai pasiskirsto tarp trijų kaimynių, Lietuvoje nebe pirmus metus registruojami stambiausi verslo susitarimai.

Remiantis viena įtakingiausių pasaulyje įmonių įsigijimų ir susijungimų duomenis renkančia ir apdorojančia bendrove „Mergermarket“, 2014 m. pagal sandorių skaičių, kai buvo įsigyjamos įmonės Lietuvoje, tarp teisės konsultantų pirmavo viena didžiausių Baltijos šalyse advokatų kontorų „Raidla Lejins & Norcous“. Jos teisininkai dalyvavo 10-yje mūsų šalyje įvykusių stambesnių (didesnės nei 5 mln. eurų vertės) sandorių, kurių atskleista bendra vertė sudaro 352 mln. eurų.

„Raidla Lejins & Norcous“ duomenimis, analizuojant pastarųjų penkerių metų statistiką, Lietuvoje vidutiniškai įvyksta apie 45–50 proc. visų regione užregistruotų verslo sandorių (tiek skaičiumi, tiek ir jų verte). „Mūsų šalis ir dėl savo rinkos dydžio, ūkio struktūros, ir dėl didesnės verslo koncentracijos užsienio investuotojams yra patrauklesnė nei Baltijos kaimynės“, – tokią ilgametę tendenciją aiškino „Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus.

Ir pernai Lietuvos, kur įvyko 21 sandoris, dalis buvo vertingiausia – 697 mln. eurų, arba 69 proc. visų įsigijimų ir susijungimų Baltijos šalyse.

Permainos energetikos ir finansų sektoriuje

Didžiausios vertės sandoriai pernai dominavo finansų ir energetikos sektoriuose – tai nulėmė paspartėję reformų ir rekapitalizacijos procesai. Stambiausias sandoris 2014-aisiais užfiksuotas finansų sektoriuje, kai Lenkijos draudimo bendrovė PZU iš įmonių grupės „RSA Insurance Group“ už 180 mln. eurų įsigijo „Lietuvos draudimą“.

Beveik pusė iš 10-ies vertingiausių praėjusių metų sandorių (žr. lentelę) sudaryta tarp energetikos įmonių. Šalies energetikos sektorius sulaukė esminių permainų, kai valstybės įmonės išpirko bendrovių „Amber Grid“ ir „Lietuvos dujų“ akcijas iš Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ ir Vokietijos bendrovės „E.ON Ruhrgas“.

Latvijoje stambiausias sandoris sudarytas privataus kapitalo bendrovei „Ripplewood Advisors“ ir grupei tarptautinių investuotojų iš Privatizavimo agentūros įsigijus kontrolinį banko „Citadele“ akcijų paketą už 74 mln. eurų.

Per pastaruosius trejus metus daugėjo užsienio investuotojų įsigyjamų verslo subjektų – pernai tokių buvo pusė iš visų sandorių Baltijos šalyse. 2014 m. Lietuvoje 55 proc. įsigytų ar tarpusavyje susijungusių įmonių perėjo užsienio investuotojų žinion, o bendra tokių sandorių vertė siekė 277 mln. eurų. Vertingiausius jų sudarė strateginiai investuotojai iš Lenkijos. Nemažėja investuotojų iš Šiaurės Europos šalių susidomėjimas. Danijos, Norvegijos, Švedijos ir Suomijos įmonių sandoriai pernai sudarė 43 proc. visų užsienio investuotojų susitarimų, nors 2013-aisiais ši dalis siekė 28 proc.

Ne tik įstatymų ribos

Tarptautinėje rinkoje didėjanti konkurencija gali paskatinti kai kuriuos verslus konsoliduotis ir pamėginti varžytis su rimtesniais konkurentais.

Šių metų vasario 12 d. Švedijos investicijų bendrovė „East Capital Explorer“ oficialiai užbaigė vieno didžiausių Lietuvoje televizijos ir interneto paslaugų tiekėjų „Cgates“ įsigijimo sandorį. Pagal 2014 m. gruodį pasirašytą akcijų įsigijimo sutartį „East Capital Explorer“ valdoma antrinė bendrovė Estijoje „Starman“ įsigijo 100 proc. „Cgates“ akcijų, kurias pardavė „SEB Venture Capital“, SEB investicijų fondai ir JAV investicijų bendrovė „Advanced Broadband“. „East Capital Explorer“, bendradarbiaudama su SEB ir „Swedbank“ bankais, finansavo 56,3 mln. eurų vertės įsigijimą ir investavo papildomus 22,5 mln. eurų į bendrovę „Starman“, kurioje jos valdomų akcijų dalis padidėjo iki 62,7 proc.

Tarptautinėje rinkoje didėjanti konkurencija gali paskatinti kai kuriuos verslus konsoliduotis.

Įmonei „Cgates“ ir toliau liekantis vadovauti Paulius Dambrauskas tvirtino, kad ankstesniems akcininkams per pastaruosius aštuonerius metus pavyko bendrovę išauginti iš mažos regioninės žaidėjos iki didžiausio alternatyvaus TV ir interneto tiekėjo po TEO. Nuo šiol „Starman“ ir „Cgates“ atsiveria naujos bendradarbiavimo ir veiklų sinergijos galimybės. „Mūsų įmonei reikėjo naujo savininko eiti tolesniu konsolidacijos keliu. Šioje rinkoje konsolidacija būtina. Tapę „Starman“ šeimos nariais, savo klientams galėsime pasiūlyti dar inovatyvesnių produktų ir paslaugų, išnaudoti jungtinės veiklos pranašumą įsigydami turinį, plėtodami paslaugas ir technologines platformas. Finansiniai ištekliai ir „East Capital Explorer“ pajėgumas suteiks mums naujų plėtros galimybių“, – sakė P. Dambrauskas.

Anot jo, naujieji akcininkai planuoja ir toliau stambinti įmonę, įsigydami smulkesnių konkurentų, ir plėsti paslaugų tinklą visoje Lietuvoje. „Dabar TV ir interneto tiekimo rinka labai susiskaidžiusi. Nuo to kenčia ir klientai. Konsolidaciją būtina tęsti, kad būtų galima investuoti ir gerinti teikiamas paslaugas“, – aiškino „Cgates“ vadovas.

Tačiau ne visuose sektoriuose, ypač kur veikia stambūs rinkos žaidėjai, tokie procesai galimi dėl rinkos koncentraciją ribojančių įstatymų. I. Norkus priminė, kad ir pernai PZU nusprendus įsigyti „Lietuvos draudimą“ Konkurencijos taryba nurodė Lenkijos įmonei PZU grupei perleisti „PZU Lietuvos“ valdomą transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimo (kasko) ir turto draudimo verslą. „Mineraliniai vandenys“ taip pat gavo leidimą įsigyti įmonių grupę „Alita“ tik su sąlyga perleisti „Alitos“ verslą, susijusį su Lietuvoje vykdoma degtinės ir trauktinės gamybos bei prekybos veikla.

„Raidla Lejins & Norcous“ vadovaujantis partneris pastebėjo, kad Lietuvos verslas stiprėja, dairosi ne tik vietos rinkoje, bet ir užsienyje, ryžtasi priimti drąsius sprendimus. Tai liudija ir pastaruoju metu lietuvių įmonių investicijos kaimynėje Lenkijoje bei Ispanijoje.

Geopolitiniai įvykiai

Užsitęsęs Rusijos ir Ukrainos konfliktas, Maskvos nustatytas maisto prekių embargas 2014 m. antroje pusėje skaudžiausiai smogė eksportuojančioms įmonėms ir šiek tiek prigesino investuotojų entuziazmą. Iki šiol trys Baltijos šalys įrodė esančios stiprios ir atsparios vykstančioms permainoms iš dalies dėl to, kad jos susijusios glaudžiais prekybos ir verslo ryšiais. Užsivėrus pelningai, bet rizikingai Rusijos rinkai, tapo akivaizdu, kad greitai surasti naujų verslo partnerių ir rinkų nelabai lengva.

Vis dėlto I. Norkus neabejoja, kad net ir gilėjanti krizė Ukrainoje neprivers investuotojų iš patrauklių rinkų sąrašo išbraukti Baltijos šalis. Bent jau praėjusiais metais, kai įtampa Rytų Ukrainos regione toliau augo, apsisprendę investuoti „Raidla Lejins & Norcous“ klientai planų nekeitė ir įgyvendino savo sprendimus.

„Investuotojų aktyvumą lemia keli svarbiausi veiksniai. Pirmasis – pinigų rinkos padėtis. Šiuo metu juntamas pinigų perteklius, pinigai pigūs, skolinimasis turi lengvėti, nes Europos centrinis bankas apsisprendė išleisti trilijoną eurų valstybių vertybiniams popieriams pirkti. Investuotojai pasiruošę pinigus pakeisti daiktais, ir šis ryžtas, man regis, nusveria nuogąstavimus dėl geopolitinės įtampos. Taigi, artimiausiu metu investuotojų aktyvumas neturėtų nuslopti, nebent geopolitinė įtampa pasiektų kritinį lygį“, – sakė advokatas.

Optimistinės prognozės

Baltijos šalyse besitęsiantis energetikos sektoriaus liberalizacijos procesas spartins tolesnius įmonių įsigijimų ir susijungimų sandorius. Planuojama, kad „E.ON Ruhrgas“ ir „Gazprom“, kaip ir pernai Lietuvoje, parduos turimas Latvijos bendrovės „Lat­vijas Gaze“ akcijas. Euro zonos nare tapusi Lietuva taip pat turėtų likti užsienio investuotojų akiratyje.

Vietos ir užsienio kapitalo fondai, ko gero, toliau investuos į mažas ir vidutines įmones, ypač žiniasklaidos, telekomunikacijų ir chemijos pramonės sektoriuose, nes šioms bankai vis dar skolina ne itin noriai. Naują būsimų sandorių bangą turėtų sukelti ir augančios informacinių technologijų bendrovės, kurių veiklos neriboja skirtingų valstybių sienos.

Taip pat laukiama, kad besitraukiančio privataus kapitalo vietą užims strateginiai investuotojai, ieškantys galimybių išplėsti rinką ir pasinaudoti augančia vietos paklausa. Visa tai, kaip prognozuoja advokatų kontora „Raidla Lejins & Norcous“, teigiamai paveiks Baltijos šalių įsigijimų ir susijungimų rinką. Šios valstybės vis dar vertinamos kaip augančios didesnio potencialo rinkos, nors geografiškai yra arti konfliktuojančių Rusijos ir Ukrainos.

Stabili vidaus paklausa veikiausiai iš dalies sumažins verslo dėl Rusijos sankcijų patiriamą įtampą, o didėjantis Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikų atsparumas ir stabiliai augantis BVP liks tvirtas būsimų įmonių įsigijimų ir susijungimų pagrindas.

2015-aisiais laukiama ir daugiau sėkmingų sandorių finansų sektoriuje. Bankai ir draudimo bendrovės toliau didins savo kapitalą ir ieškos galimybių, kaip išplėsti teikiamas paslaugas, pritraukti kuo daugiau klientų. O tam galimybių esama, nes iki šiol draudikų paslaugomis naudojasi gerokai mažiau lietuvių nei vidutiniškai gyventojų kitose Europos šalyse.

Laukiama, kad Lietuvoje šiais metais įsigijimų ir susijungimų sandorių vertė didės. Tai liudija Estijos ir Latvijos patirtis, šioms šalims tapus euro zonos narėmis atitinkamai 2011 ir 2014 m. Pavyzdžiui, pernai, palyginti su 2013 m., Lat­vijoje sudarytų sandorių vertė išaugo net 150 proc., iki 215 mln. eurų.

Vis dėlto, I. Norkaus teigimu, investuotojams svarstant apie įmonių akcijų pirkimo galimybę, euras ir šalies priklausymas bendrajai ES valiutos zonai nėra vienas svarbiausių veiksnių: „Euras nėra esminis kriterijus, jis tik suteikia šiek tiek daugiau ramybės dėl fiskalinės politikos stabilumo ir sumažina sandorių sąnaudas bei valiutos riziką. Daug svarbiau, kokia padėtis bus pinigų rinkoje, ar pinigų nuvertėjimo perspektyva išliks ir kaip leng­vai bankai dalys paskolas. Tai ypač lems, ar užsienio investicijų sulauks į vidaus rinką orientuoti sektoriai. Daug svarbesnis faktas, kad Lietuvos ekonomika stabiliai auga ir turi potencialo kai kuriais parametrais pasiekti ES vidurkius.“

Parengta specialiai konferencijai „Baltic M&A Outlook 2015“.

Užs. Nr. 15a-232

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų