Stabilumo mėgėjai

Stabilumo mėgėjai

Ar liberalizavus darbo santykius bankai, vertindami gyventojų galimybes gauti būsto paskolą, irgi bus lankstesni?

Dabartinės kadencijos Seimas vis dar gali grįžti prie prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoto Darbo kodekso (DK) projekto, kuriame buvo numatytos lankstesnės darbo sutartys, taip pat vadinamoji tuščioji sutartis, garantuojanti tik 8 valandų per mėnesį darbą. Prie naujovių tektų derintis ne tik darbdaviams ir darbuotojams, bet ir komerciniams bankams.

Vertindami kreditavimo riziką bankai šiuo metu atsižvelgia į keletą kriterijų, pavyzdžiui, šeiminę padėtį, išsilavinimą, kredito istoriją, tačiau svarbiausi jų – kliento pajamų dydis ir jų pastovumas. Nuo pastarųjų priklauso, ar apskritai sutinkama suteikti paskolą ir kokiomis sąlygomis. Sakykim, vienodo dydžio nuolatines pajamas gaunantis valstybės tarnautojas ir individualiai dirbantis asmuo daugumoje Lietuvos bankų gautų paskolą nevienodomis palūkanomis ar sąlygomis.

DNB banko vyriausiosios ekonomistės Baltijos šalims Jekaterinos Rojakos teigimu, nors bankai itin vertina klientų pajamų stabilumą, tai nereiškia, kad dirbantys pagal vadinamąją tuščiąją sutartį ateityje negautų būsto paskolos, tačiau procedūra būtų ilgesnė, sudėtingesnė. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje iš tokių asmenų prašoma oficialių duomenų apie pajamas, gautas per 2–3 metus, o ne per pastaruosius 12 mėnesių.

„Daug kas priklauso ir nuo profesijos. Tarkime, į laisvai samdomus informacinių technologijų specialistus šiandien Lietuvoje žiūrima gana palankiai, nes jų darbo užmokestis aukštesnis, gana geros galimybės įsidarbinti užsienyje“, – sakė pašnekovė.

Nors bankai itin vertina klientų pajamų stabilumą, tai nereiškia, kad dirbantys pagal vadinamąją tuščiąją sutartį ateityje negautų būsto paskolos.

Lankstesnės įdarbinimo galimybės galėtų padidinti mažiausiai uždirbančių galimybes skolintis, jei šie ryžtųsi imtis papildomų darbų ir gaus didesnes pajamas. Tačiau tikėtinas ir kitoks variantas. Jeigu naujasis DK iškeldins minias samdinių į mažesnio saugumo zoną ir šie nebeįtiks bankams pagal dabartinius kriterijus, ar galima tikėtis, kad kuris nors rinkos žaidėjas susivilios šiuo segmentu?

„Kiekvienas bankas rizikos standartus nustato pagal savo interesus ir prioritetus. Vieniems svarbu užimti didesnę rinkos dalį, kitiems – išlaikyti pelningumą, tretiems – stabilumą. Priklausomai nuo to gali būti vykdomos, pavyzdžiui, būsto paskolų dalijimo akcijos. Prieš keletą metų, po krizės, tai vienas, tai kitas bankas išsišokdavo su palankesniais trumpalaikiais pasiūlymais. Daug kas priklauso nuo konkretaus banko veiklos modelio ir to, kaip riziką vertins pagrindinis bankas“, – IQ komentavo J. Rojaka.

Gerai, kaip yra

Kol kas šalies kredito įstaigos neskuba peržiūrėti strategijų ir ruoštis galimiems ateities scenarijams, jeigu, įteisinus DK naujoves, dirbančių pagal lankstesnes sąlygas staiga padaugėtų kad ir iki 30 proc.

„Besikeičiant darbo santykiams tarp darbuotojo ir darbdavio ir bankui vertinant besiskolinančiųjų kreditavimo galimybes, pagrindiniai kriterijai lieka tie patys – atsižvelgiama į gaunamas pajamas, jų stabilumą, tęstinumą, taip pat vienu svarbiausių veiksnių ir toliau išliks gyventojų galimybės skolintis pagal Atsakingojo skolinimosi nuostatas“, – IQ komentavo Virginijus Doveika, SEB banko prezidento patarėjas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.

Tikėtina, kad įsigaliojęs naujasis DK kitų metų pradžioje kuriam laikui atvėsintų šiuo metu suaktyvėjusią nekilnojamojo turto rinką ir patrumpintų bankuose besiformuojančias norinčių skolintis eiles. Registrų centro duomenims, per pirmą šių metų pusmetį 52 proc. visų Vilniuje registruotų sandorių sudaryti gavus bankų paskolas. Tai 8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Klaipėdoje šis rodiklis siekia 47 proc., Kaune – 40 proc.

Daugiau leidinio naujienų