Solidus duetas

Solidus duetas

Nuobodu ir neišradinga – tokių barmenų nuomonių Viktorija Vitkauskaitė išgirdo pasiūliusi pakalbėti apie džiną su toniku. Tačiau jei vienas seniausių kokteilių galėtų kalbėti ne tik saiko jausmą praradusių ragautojų lūpomis, jis kuo ramiausiai pasinaudotų garsiąja Marko Twaino fraze: „Gandai apie mano mirtį gerokai perdėti.“

 

Kokteilių klasikai priskiriamas džino ir toniko duetas iš pirmo žvilgsnio atrodo slepiantis mažai intrigų. Jam iš esmės pakanka taurės ir vos dviejų sudedamųjų dalių. Paslaptis neužkoduota net pavadinime. Nieko panašaus į vulgaroką „Sex on the Beach“ ar pavojingąjį „Long Island“, maišomą iš aštuonių ingredientų.

Būtent dėl tų pačių priežasčių šį kokteilį neatrodo sudėtinga susimaišyti namie – nereikia nei itin gausių baro atsargų, nei plaktuvo. Kita vertus, gėrimo minimalizmas slepia ir didžiausią pavojų. Jei bent vienas iš dviejų ingredientų bus prastas, jo skonio neužmaskuos kelių rūšių sultys ar sintetinė kokteilinė vyšnia. Būtent kokteiliui naudojami džinas ir tonikas lemia, ar ragautojas įvertins subtiliai kartoką skonį, ar pastums taurę tolyn.

Jei save priskiriate prie pastarųjų, leiskite atspėti, kaip jūs tikriausiai esate ragavę šio kokteilio. Taurėje iš artimiausio prekybos centro, už kurią baras nepagailėjo gal net kokių keturių litų. Tikėjotės vakarą praleisti sukiodamas sunkų stiklą rankoje, bet per kraštus virstantys ledukai ir šąlantys pirštai privertė taurę grąžinti ant baro. Tonikas niekada nebuvo mėgstamiausių jūsų gėrimų sąrašę, į jį nepateko ir šįkart. O žemiausiose parduotuvių lentynose stovinčio džino pėdsakų daugiau aptikote kokteilio pavadinime nei savo gėrime. Galiausiai ledukai aptirpo, skysčiai taurėje susimaišė į neaiškios spalvos, kilmės ir skonio gėralą. Pažintis su džintoniku baigėsi.

Vienas geriausių Lietuvos barmenų Robertas Janovskis tokių istorijų yra girdėjęs daugybę. Bare „One Two Bar“ dirbantis barmenas dar kartą pabrėžia: svarbiausia – sudedamųjų dalių kokybė. Todėl  R. Janovskis naudoja džiną, kurio rasi toli gražu ne kiekviename Lietuvos bare ar restorane. Geros kokybės stiprusis gėrimas reikalauja lygiaverčio partnerio – nepriekaištingo toniko. Deja, R. Janovskio žiniomis, pasaulyje telikę apie dešimt kompanijų, kurios šį nealkoholinį gėrimą gamina be sintetinių priedų. Tad renkantis toniką taip pat reikėtų atlikti namų darbus: panaršyti internete, pasidomėti jo sudėtimi ir gamybos procesu. Jei tonikas šaldytuve gali stovėti metų metus, tai taip pat signalas, kad šio gėrimo gamyboje natūralumas nedominuoja.

Džino ir toniko santykis taurėje – skonio, tačiau ir žinių bei suvokimo reikalas. R. Janovskis primena, kad klasikinį kokteilio receptą sudaro viena dalis stipriojo gėrimo ir pustrečios dalies švelniojo. Sveiko proto kriterijumi reikėtų pasikliauti ir beriant ledukus. Jų paskirtis – atšaldyti gėrimą, bet ne tapti vyraujančia sudedamąja dalimi.

Paskutinis kokteilio akcentas – žaliosios citrinos skiltelė. Vienuose baruose ji tik įmetama į taurę, kituose gerokai pamaigoma, kad labiau atskleistų savo skonio savybes. R. Janovskis klientams į kokteilį įdeda lazdelę pamaišyti, taip leisdamas patiems pasirinkti, kiek pakankinti įmestą žaliosios citrinos skiltelę. Kita vertus, jei naudojate geros kokybės sudedamąsias dalis, nebūtų išmintinga jas užgožti intensyviu citrusų skoniu.

Kartais vietoje žaliosios citrinos kokteilyje naudojama įprasta geltonoji. Tokią variaciją galima sieti su britiška tradicija, tačiau iš tiesų klasikinis gėrimas turi būti patiekiamas su žaliąja citrina. Beje, būtent  britai šio gėrimo istorijoje suvaidino toli gražu ne epizodinį vaidmenį. Nors džino išradėju laikomas olandas gydytojas, kadagių uogų skonio gėrimu bandęs gydyti inkstų ligas, šį atradimą per Trisdešimties metų karą XVII a. padarė ir jį pamėgo sąjungininkai britai, netrukus gėrimą ėmę gaminti ir Didžiojoje Britanijoje. Tais laikais jis kainavo gerokai mažiau nei alus ir buvo labai saldus. Tik po maždaug šimto metų džiną liautasi saldinti.

Džino ir toniko kokteilio šaknys vėl siekia su britus, tiksliau, kolonijinį laikotarpį. Indijoje ir kaimyninėse valstybėse karių tykojo maliarijos grėsmė, tačiau jau XVIII a. buvo atrasta priemonė šiai ligai įveikti – chininas, toniko sudedamoji dalis, kuri ir suteikia šiam gėrimui kartoką poskonį. Daugeliui šį vaistą išbandžiusių britų kartumas buvo nemalonus, tad toniką imta vartoti kartu su džinu, į stiklą įsiberiant dar ir žiupsnį cukraus.

Pastarasis ingredientas, regis, iš šio kokteilio išnyko visiems laikams. Tai akivaizdu ir pažvelgus į klasikinius jo receptus, kuriais pasidalijo du Vilniaus ir Kauno barai.

 

Vilniaus baro „One Two Bar“ G&T kokteilis

Šiame bare džino ir toniko kokteilis dar žinomas „Tanqueray Tonic“ pavadinimu, duoklę atiduodant jo stipriajai daliai – „Tanqueray“ džinui. Klasikinis sauso Londono džino (angl. „dry London gin“) pavyzdys „Tanqueray“ skirtas JAV ir Kanados rinkai ir yra didžiausios – net 47,3 laipsnio – alkoholio koncentracijos. Džiną, kurio gamyboje naudojamos kadagių uogos, kalendros, saldymedis ir šventagaršvės šaknis, barmenas R. Janovskis maišo su „Fentimans“ toniku. 125 ml talpos toniko buteliukas atrodo specialiai sukurtas klasikiniam kokteiliui maišyti. Tačiau barmenas dažnai tik šiek tiek jo šliūkšteli į kokteilį, o buteliuką su likusiu toniku pastato šalia kokteilio: klientas gali pats įsipilti tiek, kiek jam labiausiai patinka.

Sudedamosios dalys (1 porcija): 50 ml „Tanqueray Dry London gin“ džino, 125 ml „Fentimans“ toniko, žaliosios citrinos skiltelė.

Paruošimas: į masyvią krištolinę taurę įberiame ledukų, įpilame džino. Suplakame toniko buteliuką, atidarome ir supilame į taurę. Įmetame skiltelę žaliosios citrinos.

 

Kauno kokteilių baro „Barbar‘a“ džino ir toniko kokteilis

Populiaraus Kauno baro barmenai naudoja premium klasės džiną, o koktelį maišo „highball“ taurėje. Aukšta taurė skirta būtent klasikiniams kokteiliams patiekti.

Sudedamosios dalys (1 porcija): 40 ml „Bombay Saphire“ džino, 120 ml „Royal“ toniko, 2–3 skiltelės žaliosios citrinos.

Paruošimas: į ledukų pripildytą taurę įpilame vieną dalį džino ir tris dalis toniko. Įmetame žaliosios citrinos skilteles ir patiekiame.

 

Aušros Marcinkevičiūtės džino kokteilis su plaukiojančia „akimi“

JAV gyvenanti lietuvė, populiaraus tinklaraščio „Vaikai ir vanilė“ autorė A. Marcinkevičiūtė šį kiek makabrišką kokteilį siūlo patiekti per Heloviną. Tačiau puikiu šio eksperimento pretekstu gali tapti ir artėjantis šviežių ridikų sezonas.

Sudedamosios dalys (4 porcijos): 4 žaliosios alyvuogės, įdarytos raudonosiomis paprikomis, 8 ridikėliai, 400 ml džino, 50 ml vermuto, 100 ml toniko.

Paruošimas: alyvuoges perpjauname skersai pusiau. Nuo ridikėlių pašaliname lapus ir šaknų galiukus. Aštriu peiliu nuskutame raudoną odelę, palikdami truputį rausvo poodžio. Mažu kaušeliu arba šaukšteliu išskaptuojame 1 cm skersmens skylę ir įspraudžiame alyvuogės puselę nupjautąja puse į išorę. Ridikėlius sudedame į formelę, skirtą ledo kubeliams šaldyti, užpilame šaltu vandeniu ir padedame į šaldiklį sustingti.

Sumaišome džiną ir vermutą. Į 4 stiklines įdedame po 2 ledukus su ridikėliais. Užpilame džino mišiniu ir toniku. Tiekiame tuoj pat.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų