„Sodros“ pensija – katino ašaros

„Sodros“ pensija – katino ašaros

Oriai senatvei – 246 eurai. Tokią pensiją dabartinė sistema žada ateities pensininkams po 30 metų – vidutinį atlyginimą gaunančiai šiandieninei dirbančiųjų kartai.

68 metų Aleksandras Vilkas, buvęs ilgametis inžinierius konstruktorius, prisidėjo suprojektuojant pirmąją Lietuvoje dirbtinę širdį, po 34 darbo metų gauna 284 eurų dydžio „Sodros“ pensiją. Latvių kilmės vilniečio pensija atitinka šalies statistinį vidurkį – maždaug tokios yra daugelio Lietuvos senjorų pajamos.

Ateities pensijų prognozės dabartiniams dirbantiesiems irgi nieko gero nežada: remiantis dabartine sistema ir esamais draudžiamųjų pajamų, minimalios algos ir kt. dydžiais, „Sodra“ skaičiuoja, kad po 30 metų į pensiją išėjęs lietuvis, visą gyvenimą išdirbęs už vidutinę 600 eurų algą ir sukaupęs 30 metų būtinąjį stažą, gautų maždaug 246 eurų pensiją.

„Tiesa, šie skaičiavimai yra itin teoriniai, o realiai gali būti ir blogiau. Juk jau 2040-aisiais vieną pensininką Lietuvoje išlaikys tik 1,3, o ne 2,5 dirbančiojo, kaip yra dabar – tokią prognozę pateikia Europos Komisija, – sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas. – Tad matome aiškų signalą, kad norint užsitikrinti orią senatvę nepakanka pasikliauti vien valstybe – vienintelis būdas užsitikrinti pakankamas pajamas senatvėje yra kaupti patiems.“

Ar Lietuvos žmonės tam pasirengę? Siekiant tai išsiaiškinti, LGDĮA inicijavo reprezentatyvų Lietuvos visuomenės tyrimą, kurį atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai nuo 18 iki 75 metų.

Sutaupyti nepavyksta

Pasak „Spinter tyrimų“ direktoriaus Igno Zoko, tyrimas patvirtino, kad Lietuvos visuomenė labai realiai suvokia sudėtingą situaciją ir būsimus iššūkius: „Net 75 proc. Lietuvos gyventojų nesitiki, jog valstybė jiems bus pajėgi mokėti tokią pensiją, kuri užtikrins deramas pajamas pensiniame amžiuje bei orią senatvę”, – apklausos rezultatus komentavo I. Zokas.

Be to, 72 proc. respondentų mano, kad norint užtikrinti savo vaikams gerą išsilavinimą ir sėkmingą savarankiško gyvenimo pradžią, taip pat yra būtina papildomai taupyti, skiriant tam dalį savo pajamų.

Remiantis tyrimu, 70 proc. gyventojų taip pat pripažįsta, kad valstybė neturi pakankamai galimybių deramai pasirūpinti jais ir jų šeimų nariais ir įvairių nelaimių atveju – susirgus sunkia liga, įvykus nelaimingam atsitikimui, netekus darbingumo ar šeimos maitintojo.

Net 93 proc. gyventojų  savo pagrindiniu pajamų šaltiniu, iš kurio ketina gyventi senatvėje, įvardija valstybės mokamą pensiją.

„Taigi žmonės supranta, kad savo finansine gerove reikia rūpintis patiems ir tai suprasdami daro ką gali – draudžiasi, taupo indėliuose, kaupia papildomai per privačius pensijų fondus. Bėda tai, kad mūsų gyventojai dar nėra pajėgūs kaupimui skirti pakankamai lėšų, nes turimos pajamos tam yra per mažos. Todėl dažnas net ir nuosekliai taupydamas ilgą laiką dar nesitiki, kad pajėgs sutaupyti pakankamai“, – pastebėjo „Spinter tyrimų“ vadovas.

Pasak jo, tai paaiškina, kodėl net 93 proc. gyventojų  savo pagrindiniu pajamų šaltiniu, iš kurio ketina gyventi senatvėje, įvardija valstybės mokamą pensiją, nors ir supranta, kad ji nebus pakankama norint oriai gyventi.

Draudimu rūpinasi ne vien turtingieji

A. Bakšinskas pažymi, kad būtina aktyviai šviesti gyventojus, didinti jų finansinį raštingumą ir  ekonominę galią, kad žmonių galimybės skirti daugiau lėšų savo finansiniam saugumui didėtų. Labai svarbus ir valstybės skatinimas, kad savarankiškai savo ateitimi besirūpinančių piliečių Lietuvoje daugėtų.

Apklausos rezultatai taip pat patvirtina, kad Lietuvos žmonės nori savarankiškai rūpintis savo gerove ir tikisi, kad valstybė per mažesnius mokesčius ir kitas priemones skatins juos tai daryti.

Kad tokio valstybės skatinimo reikia, sudarant galimybę susigrąžinti dalį GPM nuo sumokėtų gyvybės draudimo įmokų, mano 55 proc. visų Lietuvos gyventojų ir net 83 proc. gyvybės draudimo naudotojų.

Gyvybės draudimas yra Vyriausybės nutarimu įtvirtintas papildomo kaupimo pensijai įrankis, kaip ir trečiosios pakopos pensijų fondai. Tai vienas populiariausių papildomo kaupimo pensijai instrumentų Lietuvoje, kurį kaupimui ateičiai šiuo metu renkasi apie 400 tūkst. Lietuvos gyventojų, arba maždaug aštuonis kartus daugiau žmonių, nei trečiosios pakopos pensijų fondus.

Per gyvybės draudimą Lietuvos gyventojai taip pat kaupia savo vaikų mokslams ir užsitikrina finansinę apsaugą ligos ar nelaimių atveju.

Gyvybės draudimu daugiausia naudojasi vidutines pajamas gaunantys žmonės.

Tyrimo rezultatai taip pat sugriovė mitą, kad per gyvybės draudimą ateičiai kaupia turtingieji. Apklausa atskleidė, kad reali situacija yra visiškai priešinga – gyvybės draudimu daugiausia naudojasi vidutines pajamas gaunantys žmonės.

„69 proc. apsidraudusiųjų pajamos vienam šeimos nariui yra nuo 200 iki 500 eurų per mėnesį – vadinti šiuos žmones turčiais neapsiverčia liežuvis“, – priduria A. Bakšinskas.

Lietuvio pensija – 284, vokiečio – per 1300 eurų

A. Vilkas skaičiuoja, kad būdamas pensininku Lietuvoje galėtų neblogai gyventi, jei gautų bent 200 eurų pensijos daugiau.

Tiesa, ir tuomet vilniečio pensija nesiektų nė pusės to, ką dabar gauna jo bičiulis Vokietijoje – Kelne gyvenantis vokietis pensininkas, daug metų išdirbęs operatoriumi sulčių gamykloje. Aleksandro bičiulio pensija siekia daugiau nei 1,3 tūkst. eurų: ir ne tik todėl, kad valstybės pensijos ten didesnės, o sistema žmonėms palankesnė, bet ir todėl, kad jis pats papildomai kaupė savo ateičiai, investavo.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų