Sniego gniūžtės efektas

Sniego gniūžtės efektas

„Vienas juokingų dalykų biržoje yra tai, kad kiekvieną kartą, kai vienas asmuo perka, kitas – parduoda. Ir abu mano, kad yra protingi.“ Ši rašytojo Williamo Featherio mintis tinka ir šiandienos kriptovaliutų rinkų situacijai apibūdinti.

Kol vieni prognozuoja neišvengiamą griūtį ir ragina parduoti turimas kriptovaliutas, kiti žada, kad skaitmeninės valiutos visiškai pakeis finansų pasaulio veidą, o jų vertė tik augs. Tuo metu decentralizuoti virtualūs pinigai gyvena savo gyvenimą ir bent kol kas į prognozes nereaguoja. Ir ne šiaip sau – vien rengiant šį tekstą, kriptovaliutų vertės augimas pranoko visus lūkesčius, bet netrukus vėl smigo žemyn. Rinkoje kriptovaliutų vertei važinėjant amerikietiškaisiais kalneliais, neįmanoma nuspėti kokia netrukus bus bitkoino vertė.

Kriptovaliutų kritikai galimybių rinkai griūti įžvelgė, kai lapkričio viduryje programišiai pavogė maždaug 26,4 mln. eurų vertės kriptovaliutos teterio (Tether). Netrukus didžiausią rinkos dalį užimančios kriptovaliutos bitkoino vertė smuko daugiau nei 5 proc., iki 6,6 tūkst. eurų, tačiau, analitikams nespėjus dorai įvertinti situacijos, bitkoinas pasiekė naują vertės rekordą – 7,1 tūkst. eurų. Tuomet prognozuota, kad metų pabaigoje jis kainuos jau 8,5 tūkst. eurų, tačiau tokioms prognozėms bitkoinas nepasidavė ir jau lapkričio pabaigoje jo kaina pasiekė daugiau nei 9,6 tūkst. eurų, o po pusdienio kriptovaliuta atpigo iki 7,6 tūkst. eurų.

Nors rinka po tokių svyravimų lapkritį negriuvo, daugelis analitikų kriptovaliutas vertina skeptiškai ir baiminasi, kad investuotojų pasitikėjimas paremtas ne argumentais, o euforija. „Tai nereguliuojama rinka, kurioje daug anarchijos, nesuvokimo ir netvarkos“, – tvirtino banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Chaoso ir neapibrėžtumo rinkose daug, tačiau dėl viena ekspertai sutaria. Net jeigu kriptovaliutos žlugtų, jas padėjusi sukurti „blockchain“ technologija išliks ir pakeis finansų pasaulio veidą.
„Dabar ši technologija yra tos stadijos, kurios internetas buvo 1993 m. „Blockchain“ galimybės tokios begalinės, kad mes jų dar net nesuprantame, nes technologija tebėra embriono stadijos“, – sakė „blokchain“ pagrindu atsiskaitymų apdorojimų platformą kuriančios įmonės „Monetha“ vienas steigėjų Justas Pikelis.

Viską griaunantis sprogimas

Kriptovaliutų kritikai įspėja apie neišvengiamą sprogimą, nes skaitmeninių valiutų vertė rinkoje auga tokiu tempu, kuris tiesiog negali būti tvarus. Populiariausio ir didžiausią rinkos dalį užimančio bitkoino vertė, coinmarketcap.com duomenimis, nuo 2013 m. balandžio iki 2017-ųjų lapkričio išaugo 60 kartų, iki 7 tūkst. eurų. O bendra šios valiutos kapitalizacija padidėjo nuo 1,3 mln. iki 116,3 mlrd. eurų.

Kriptovaliutų kritikai įspėja apie neišvengiamą sprogimą, nes skaitmeninių valiutų vertė rinkoje auga tokiu tempu, kuris tiesiog negali būti tvarus.

Oponentai čia regi klasikinį burbulą, kai dėl spekuliacijų turto vertė šokteli iki neregėtų aukštumų, nors tam nėra jokio realaus pagrindo. Tačiau rinkai tai, atrodo, nė motais ir pagrindinių kriptovaliutų vertė toliau didėja.

Prognozuojantys kriptovaliutų griūtį įspėja, kad jos paremtos tik investuotojų pasitikėjimu. O tai reiškia, kad, kilus didesnių abejonių dėl patikimumo, skaitmeninių žetonų (tokens) vertė nusiris staigiai ir su trenksmu. Būtent todėl nepatyrę investuotojai bent Lietuvoje raginami nesiekti greitai pralobti iš kriptovaliutų ir apskritai nuo jų laikytis atokiau.

Štai Lietuvos bankas tvirtai apsisprendusiems išbandyti sėkmę kriptovaliutų rinkose pataria skirti tiek pinigų, kiek nebūtų gaila prarasti. Visai kaip einant į lošimo namus – nesitikėti praturtėti, o suprasti, kad galima netekti visų pinigų.

„Tradicinėms finansinėms priemonėms nebūdingi tokie svyravimai, kai vieną dieną vertė gali kilti 20, o kitą – kristi 50 proc. Todėl tai vertiname kaip loteriją“, – kalbėjo Lietuvos banko Investicinių reikalų priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Audrius Šilgalis.

Tačiau akivaizdu, kad kriptovaliutų rinkų žaidėjai turi aiškų tikslą – užsidirbti. Sėkmingos investicijos kapitalą gali padidinti dešimtis kartų, tad pagunda laikytis taktikos „viskas arba nieko“ yra didelė.

Žodžiai „viskas arba nieko“ kriptovaliutų atveju dažnai atspindi pačią rinkos esmę. Neretai šios rinkos augimas lyginamas su 2000-aisiais sprogusiu interneto bendrovių burbulu (dot-com), kai optimistiškai vertintų bendrovių vertė smuko beveik dukart. Tačiau skirtumas toks, kad šis burbulas nepaliko investuotojų visiškai tuščiomis kišenėmis.

Dot-com burbulo atveju investuotojai įsigijo akcijų, dalis tuomečių įmonių išaugo į rimtas bendroves ir padarė tų akcijų turėtojus labai turtingus. Dabartinė kriptovaliutų psichozė unikali tuo, kad žmonės dažnu atveju tiesiog duoda pinigus už nieko vertą gundantį pažadą“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Anot analitikų, kriptovaliutų vertė priklauso nuo kelių pagrindinių skaitmeninių rinkos lyderių, tokių kaip bitkoinas. Jeigu pasitikėjimas juo kristų, iš paskos smuktų visa rinka. Tačiau sniego gniūžtės efekto kriptovaliutos kol kas išvengia, o pragaištingi scenarijai nesipildo.

Šios valiutos griūties po intensyvaus augimo periodo laukta jau rugsėjo viduryje, kai Kinija paskelbė nuo rugsėjo pabaigos kriptovaliutas uždraudžianti. Tuomet bitkoino vertė smuko nuo 3,8 tūkst. iki 2,5 tūkst. eurų. Tačiau krytis buvo trumpalaikis, ir per keletą mėnesių bitkoinas savo vertę padidino daugiau nei dvigubai.

Visgi analitikai įspėja – rinka jau perkaito ir bet kuriuo metu burbulas gali sprogti, todėl nereikėtų tikėtis suspėti į didelių uždarbių traukinį.

Naujas būdas pritraukti investicijų

Kriptovaliutos nėra naujiena. Neskaičiuojant ankstesnių nesėkmingų bandymų sukurti skaitmeninius pinigus, kriptovaliutų eros pradžia galima laikyti 2009 m., kuriais atsirado bitkoinas. Tačiau naują pagreitį kriptovaliutų rinkos įgavo 2017-aisiais. Tuomet išpopuliarėjo pirminiai monetų pasiūlymai (initial coin offering, ICO), kai bendrovės rinkai pasiūlo įsigyti savo sukurtų kriptovaliutų.

Vien iki 2017 m. lapkričio vidurio buvo paskelbta daugiau nei 200 ICO, kuriuose surinkta apie 2,8 mlrd. eurų, kai pernai tuo pačiu metu pritraukta kiek daugiau nei 60 mln. eurų. ICO primena sutelktinį finansavimą – kapitalo pritraukimo būdą, kai žmonės aukoja pinigus verslo idėjai, o už tai dovanų gauna, pavyzdžiui, įmonės produkcijos. Tačiau ICO kritikuojami dėl to, kad žmonės investuoja į pažadą, tačiau neretai už tai nesulaukia jokių teisių į pelno dalį, produkciją ar kitos apčiuopiamos naudos.

ICO įvaizdžiui nepadeda ir pranešimai apie įmones, kurios paskelbia apie kriptovaliutų pardavimus, surenka kelis šimtus tūkstančių eurų ir dingsta. Skeptikų nedžiugina atvejai, kai asmenys paskelbia apie asmeninius ICO. Štai didžėjus Gramatik lapkričio pradžioje pranešė planuojantis išleisti savo kriptovaliutą, už kurią ateityje bus galima įsigyti bilietų į jo koncertus.

„ICO populiarumo apogėjų jau galima vadinti didžiulį ratą žmonių apėmusia visuotine psichoze, nes šiuo metu vykdomi ICO realiai nieko konkretaus ir įpareigojančio nesiūlo už įneštas lėšas“, – tvirtino I. Genytė-Pikčienė.

Lietuvos startuolis „Monetha“ per ICO pritraukė apie 31 mln. eurų.

Ne visi ICO vertina skeptiškai. Lietuvos startuolis „Monetha“, kuriantis „blockchain“ pagrindu grįstą mokėjimų apdorojimo sistemą, kuri vertins pardavėjų patikimumą ir reputaciją, rugpjūtį per ICO pritraukė apie 31 mln. eurų. Kaip teigia įmonės įkūrėjai, lėšos buvo suneštos per 18 minučių, o „Monetha“ yra didžiausią pradinę investiciją Baltijos šalyse pritraukusi bendrovė.

„Investicijas į Lietuvą privilioti sudėtinga dėl geografinės padėties, o ICO tai palengvina. Be to, mums svarbus didelis investuotojų skaičius. Dabar turime beveik 8 tūkst. mūsų kriptovaliutos savininkų, kurie apie ją kalba, – tai yra rinkodara“, – sakė J. Pikelis. Jis neslėpė, kad dar viena priežastis, kodėl pasirinktas ICO, – nereikia parduoti savo akcijų, tad sprendimų teisė lieka įmonės įkūrėjų rankose.

„Monetha“ investuotojams žada skirti trečdalį savo pajamų, kurias žetonų savininkai galės naudoti per įmonės prekybos platformą. Tačiau bendrovės įkūrėjai tikina suprantantys institucijų skepticizmą.

Pats startuolis ICO vykdė Šveicarijoje, kur toks būdas pritraukti investicijų yra reguliuojamas. Tuo metu Lietuvos banko patarimus neinvestuoti į ICO vertina teigiamai ir pataria, kad nenusimanantys ir nesugebantys įvertinti, ar projektai perspektyvūs ir patikimi, neturėtų rizikuoti.

Technologinis perversmas

Nuomonės dėl kriptovaliutų ateities bei ICO patikimumo skiriasi, tačiau analitikai ir rinkos dalyviai sutaria dėl viena – „blockchain“ technologija išliks, net jeigu skaitmeninės valiutos nebeegzistuos.

„Žmonės dažnai mano, kad „blockchain“ technologija yra tos pačios kriptovaliutos, nors tai iš esmės netiesa. Kriptovaliutos – tik vienas taškelis. Manau, kad kriptovaliutos išliks, tik pakeis pavadinimą ir jas pradės leisti vyriausybės. Ir apskritai didžioji dalis turto bus tokenizuota“, – įsitikinęs L. Jokubaitis.

„Monethos“ kūrėjai viliasi, kad „blockchain“ technologija ateityje tik plėsis ir bus naudojama įvairiausiose srityse. Pradedant finansų institucijomis ir baigiant buitimi, kai „blockchain“ naudojantis šaldytuvas užsakys pieno.

Entuziazmą rodo ir tai, kad „blockchain“ technologiją „Monethos“ įkūrėjai lygina su interneto atsiradimu. Anot jų, technologija tik tobulės, todėl visų jos galimybių įvertinti dar nesugebame.
„Lygiai taip pat 1993 m. žmonės negalvojo, kad paspaudus mygtuką telefone bus galima perduoti žinią vairuotojui, kuris atveš tau maisto, ir tuo pačiu telefonu už tai sumokėti“, – kalbėjo J. Pikelis.

Kiti analitikai „blockchain“ taip pat vertina kaip pritaikomą tiek finansų įstaigose, tiek kituose sektoriuose. „Nasdaq“ vertybinių popierių birža dar 2015 m. paskelbė, kad išbandys „blockchain“ technologijas siekdama užtikrinti patikimus sandorius. Tais pačiais metais „Nasdaq“ pavyzdžiu pasekė Australijos birža, nusprendusi šią technologiją pritaikyti savo prekyboje. Vėliau apie „blockchain“ pritaikymą prabilo Japonijos, Pietų Korėjos, Vokietijos, Rusijos ir kitų valstybių biržos.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, „blockchain“ technologija yra perspektyvi ir turi galimybių būti pritaikyta. Tačiau kaip realiai ji bus pritaikyta, priklausys ir nuo investuotojų pasitikėjimo bendrovėmis bei tolesnio investavimo per ICO.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų