Getty Images nuotr.

Skylė sieloje ir piniginėje

Skylė sieloje ir piniginėje

Jei gyvenate vienas, tai jums kainuoja brangiau, negu gyventumėte šeimoje. O jei dar ir jaučiatės vienišas, esate geras taikinys ne tik rinkodaros specialistams, bet ir inžinieriams.

Jausmų pamatuoti neįmanoma. Apskaičiuoti, kiek žmonių gyvena vieni, nors nebūtinai vieniši – galima. Po vieną gyvenančių asmenų dalis Lietuvoje 2016 m. siekė 39,4 proc. visų namų ūkių, Statistikos departamento duomenimis, arba, „Eurostato“ – 43,3 proc. Kad ir kuriuo šaltiniu tikėtume, tai – tikrai reikšmingas skaičius.

Gyvenimas vienam Lietuvoje yra neekonomiškiausias, palyginti su bet kuriuo kitu sugyvenimo būdu.

Vienišo žmogaus mėnesio vidutinės vartojimo išlaidos 2016 m. siekė 347 eurus, ir ši suma buvo didžiausia iš visų grupių. Nieko nenustebins, kad daugiausia išleidžiama maistui ir šildymui. Taip pat vienišiai daugiausia iš visų grupių skiria pinigų sveikatos priežiūrai (26,8 euro), alkoholiniams gėrimams (18,5 euro), ryšiams (13,5 euro), tačiau mažiausiai – transportui. Vienas asmuo per mėnesį už susisiekimą sumoka 21,8 euro, o vienam poroje be vaikų gyvenančiam žmogui tai kainuoja 37,4 euro. Įdomu ir tai, kad visos vaikų neturinčios grupės daugiau išleidžia namų apstatymui ir apyvokos daiktams. Vienišiai tam vidutiniškai skyrė 17,1 euro per mėnesį.

Turėdami iš dalies daugiau laisvų lėšų – nereikia rūpintis vaikais – jie gali sau leisti pirkti brangesnius ar tik jiems pritaikytus produktus. Tiesa, dėl nedidelės Lietuvos rinkos ir vienišių bendruomenės margumo pasikeitimus rinkoje ne visada lengva sieti būtent su didėjančiu vienišumu.

Pernai Vilniuje fiksuota itin pakilusi vieno kambario butų paklausa tarsi galėtų būti geriausias rodiklis. Vis dėlto, pasak nekilnojamojo turto kompanijos „Capital Experts“ biuro vadovės Aušros Kriščiūnienės, būstas linkęs mažėti tiesiog dėl besikeičiančio gyvenimo būdo – mums reikia vis mažiau daiktų. Griežtų sąsajų su besikeičiančiais socialiniais įpročiais, tokiais kaip vėlyvos vedybos, ji neįžvelgia. „Mažus butus šiandien dažniausiai perka investuotojai nuomai ar tėvai vaikams. Sovietmečiu vieno kambario butai buvo projektuojami net iki 42 kv. m dydžio, dabar vieno kambario būstas yra 22–29 kv. m, o du kambariai suspaudžiami į 36–42 kv. m“, – palygino ji.

Stiprybės ir silpnybės

Lietuva savo vienišių būriu nelabai skiriasi nuo Europos. „Eurostato“ duomenimis, ES yra 220 mln. namų ūkių, 33,1 proc. jų sudaro po vieną gyvenantys žmonės. Šis rodiklis per dešimtmetį pakilo beveik 4 proc. Vienvaldė lyderė sąraše yra Švedija – čia po vieną gyvenančių asmenų dalis jau perkopė pusę (51,8 proc.) namų ūkių.

Vienišiai domisi daugiau mažiau tais pačiais dalykais, kaip ir visi – kaip galime matyti pateiktame grafike, kai kuriose šalyse jie patys formuoja standartus. Reklamos užsakovai ir kūrėjai jau kurį laiką raginami nustoti matyti vienišių kaip poros neturintį nevykėlį ir nemanyti, kad visi nesusituokę ar nesusitikinėjantys žmonės galvoja apie vedybas.

Tad naudoti vienišumo kortą reklamose gali būti verta, bet tai daryti reikia itin subtiliai, tvirtino Vilniuje vykusioje konferencijoje „LiMA CMO Summit 2018“ pranešimą skaičiusi JAV rinkodaros specialistė Lauren Proctor: „Manau, kad ši situacija atneša daug nusivylimo ir daug žmonių nori rasti savo antrąją pusę, bet nenori kankintis su netinkamu asmeniu. Jie trokšta ko nors įkvepiančio, o ne valgydami pusryčius ar vakarienę gauti priminimus apie vienišumą.“

Ekspertė mano, kad geriausia taktika reklamuojant būtų padrąsinimas. Jos atstovaujamai tarptautinei darbo paieškos kompanijai „Jobbatical“ vieniši žmonės pasirodė puikūs kandidatai, nes labiau linkę keisti gyvenamąją vietą ir pasiruošę naujoms galimybėmis. „Mums labai gerai pasitarnavo tokie šūkiai kaip „Parodyk savo buvusiajam ar buvusiajai, kaip gerai gyveni“, „Tu būtent tas vienišius, kokio mums reikia“. Paprasčiausiai suteikėme šiems žmonėms galimybę didžiuotis tuo, dėl ko jie dažnai galbūt jaučiasi nesaugūs“, – prisiminė L. Proctor. Anot jos, tokia taktika suveikė visose šalyse nepriklausomai nuo žemyno.

Tinkamai paskatintas toks pasididžiavimas gali įgyti itin didelį mastą. Lapkričio 11-ąją Kinijoje švenčiama Vienišių diena. Ši data pasirinkta neatsitiktinai – 11 mėnesio 11 diena sudaro keturis vieną po kito einančius vienetus.

Tradicija švęsti atsirado Nandžingo universiteto bendruomenėje. Kinijoje vyrų yra apie 40 mln. daugiau nei moterų, tad dešimtajame dešimtmetyje studentai su pasididžiavimu pradėjo minėti šią dieną. Netrukus nauja tradicija išplito po visą šalį, tačiau didžiausią populiarumą įgijo 2009-aisiais, kai tuo pasinaudojo prekybos milžinė „Alibaba“, surengusi pirmuosius išpardavimus. Tai tapo savotišku kinų Juodojo penktadienio pavyzdžiu, tik daug sėkmingesniu – Vienišių diena yra didžiausia pasaulyje prekybos šventė. 2017 m. per 24 val. pirkiniams kinai išleido 25 mlrd. JAV dolerių, ir tai buvo 40 proc. didesnė suma nei 2016-aisiais.

Kinijos Vienišių diena yra didžiausia pasaulyje prekybos šventė. 2017 m. per 24 val. pirkiniams išleista 25 mlrd. dolerių.

Žinoma, galima pagrįstai kelti klausimą, kiek tokie skaičiai turi bendra su vienatve, nes prekes su nuolaida perka visi. Netgi teigiama, kad prekybininkai išnaudojo šią dieną vien dėl patogaus laiko, nes lapkričio pardavimai nusekdavo praėjus Kinijos nacionalinei dienai ir laukiant Pavasario šventės – taip vadinami kinų naujieji metai. Kiti mano, kad ši strategija iš pradžių iš tiesų galėjo būti specialiai nutaikyta į jaunus žmones ir jų vartojimo poreikį.

Netikėta robotizacija

Mažesnė keptuvė, duonos kepalas ar butas gali atitikti ir porų poreikius, tačiau yra tam tikrų socialinių vartojimo paslaugų, kurias mieliau renkasi vienišiai.

Tai, kad pažintys ir pornografija yra pelningas verslas – banaliai akivaizdu. Įvairūs šaltiniai pornografijos rinką vertina apie 100 mlrd. JAV dolerių, o jos pelnas yra didesnis nei didžiųjų JAV sporto lygų (beisbolo MLB, amerikietiškojo futbolo NFL ir krepšinio NBA) kartu sudėjus. Didžiausią pasaulyje pažinčių svetainę „Badoo“ sukūrusio Andrejaus Andrejevo turtas siekia beveik 800 mln. eurų – ir tai tik viena tokia programėlė iš daugelio.

Galbūt netrukus bus įprasta mokėti už pasivaikščiojimus, pasimatymus ir vakarienes, kitaip tariant – už paprasčiausią artumą be lytinio kontakto.

Tačiau pasaulyje yra ir daug išradingesnių vienišiams skirtų produktų bei paslaugų, pavyzdžiui, pagalvių su ranka, kuri tarsi apkabina miegantįjį. Neseniai internetą apkeliavo istorija apie Los Andžele dirbantį žmonių vedžiotoją, kuriam mokama už tai, kad jis eitų pasivaikščioti su kuo nors. Šis verslo planas pasaulyje dar nepaplito, tačiau tai kelia naujų minčių apie ateitį – galbūt netrukus iš tiesų bus įprasta mokėti už pasivaikščiojimus, pasimatymus ir vakarienes, kitaip tariant – už paprasčiausią artumą be sekso.

Pietų Korėjoje labai populiarūs vaizdo įrašai, kuriuose paprasti žmonės nedaro nieko kita, tik valgo didžiulius maisto kiekius ir bendrauja su transliacijos žiūrovais. Šio fenomeno, vadinamojo mukbang, kūrėjai generuoja milijonus peržiūrų ir prenumeratorių. Tokia manija dažniausiai aiškinama tuo, kad vieniši korėjiečiai taip pasisemia žmogiškos šilumos, nes dažniausiai valgo vieni, ir tai juos slegia. Tas pats motyvas veda vyrus Kinijoje, kur tūkstančiai vartotojų susirenka stebėti interneto koncertų – žvaigždėmis tampa merginos, tiesiog dainuojančios savo kambariuose.

Japonijoje jau įvyko kelios santuokos su animacinių filmų personažais, o virtualiosios realybės akiniai tai pakelia į kitą lygį. Nors šias Azijos šalių keistenybes būtų galima nurašyti kultūros skirtumams, į virtualiosios žmonos idėją reikėtų atkreipti dėmesį, nes dirbtinis intelektas gali tapti ne tik žmonių pagalbininku, bet ir šiuo tuo daugiau.

Viena įdomesnių dirbtinio intelekto mobiliųjų programėlių šiuo metu yra 500 tūkst. kartų iš „Google Play“ parsisiųsta „Replika“. Kitaip nei funkcionalūs asmeniniai padėjėjai, tokie kaip „Apple“ sukurta Siri, kurie gali pateikti aktualią informaciją ir atlikti darbus, ši skirta tik asmeniniams susirašinėjimams. Kuo daugiau bendraujama pasitelkus šią programėlę, tuo labiau ji tobulinama. Pernai lapkritį paleistos programėlės įvertinimas gana aukštas – 4,3 iš 5, tad, regis, smalsių vartotojų ji nenuvilia.

Sujunkite jos gebėjimą plepėti su apskaičiuotu Siri funkcionalumu, įdiekite į savo telefoną, išmaniąsias namų kolonėles ir turėsite kažką panašaus į Spike’o Jonze’o filmą „Ji“ – nematomą, tačiau nuolatos šalia esantį dirbtinio intelekto partnerį, kurį galima ir įsimylėti. Tuomet sujunkite visą šią smegenų galią su besikuriančia sekso robotų industrija.

Pernai žurnalas „Forbes“ viename straipsnyje šia tema pafantazavo dar drąsiau – ateityje antrąją pusę primenantys personalizuoti robotai galėtų padėti našliams, didelio atstumo išskirtoms poroms ar netgi nelaimingai išsiskyrusiems žmonėms palaikyti intymius santykius.

Laikai, kai seksas prieš vedybas laikytas nemoraliu, ateityje atrodys dar keisčiau, ar ne?

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų