Getty Images/AFP nuotr.

Skalūnų dujų mitai

Skalūnų dujų mitai

Lietuvoje pagreitį įgauna įvairūs gąsdinimai, kokių negandų gali sukelti skalūnų dujų gavyba. Nors kai kuriose grėsmingai pateikiamose istorijose yra dalis tiesos, kaip ir daugelyje mitų, jose paprastai pateikiama tik dalis informacijos, kuri be išsamesnio konteksto skirta tik žmonių emocijoms sužadinti.

IQ aptaria keletą jau ir Lietuvoje spėjusių paplisti mitų apie skalūnų dujų gavybą.

Degantis vanduo

Bene žinomiausias ir labiausiai gąsdinantis mitas paplito dėl propagandiniame filme „Gasland“ nufilmuoto epizodo, kuriame vienas JAV Kolorado valstijos gyventojas padega tiesiai iš čiaupo bėgantį vandenį. Vaizdas įspūdingas ir sukrečiantis. Atrodytų, visi, kieno kaimynystėje atsiranda skalūnų dujų gręžinių, iš čiaupų kartu su vandeniu gauna ir dujų.

Iš tikrųjų per visą JAV skalūnų dujų eksploatavimo laikotarpį buvo gauti iš viso trys skundai dėl dujomis galbūt užterštų geriamojo vandens gręžinių. Visi trys atvejai – Kolorado valstijos Veldo apygardoje, kur išties vyksta dujų ir naftos gręžimo darbai. Trys žemių savininkai 2008–2009 m. teigė, kad jų geriamojo vandens gręžiniai užteršti degiomis dujomis. Kolorado naftos ir dujų išsaugojimo komisija (Colorado Oil and Gas Conservation Commission, COGCC) ištyrusi visus tris skundus nustatė, kad dviem atvejais geriamojo vandens gręžiniuose susidarė biogeninės kilmės metano dujų, kurios formuojasi natūraliai.

Vienu atveju tirtame vandens gręžinyje buvo rasta biogeninės ir termogeninės kilmės metano dujų. Pastarosios Kolorado valstijoje siejamos su galimu naftos ir dujų gavybos poveikiu. Kitais atvejais nustatyta, kad žemės savininkų vandens gręžiniai siekia net keturis anglies sluoksnius, kuriuose metano dujų susidaro natūraliai. Kitaip tariant, patys vandens savininkai parinko netinkamą vandens gręžinių vietą. Vis dėlto vienu atveju buvo pripažinta, kad skalūnų dujų gavyba galėjo turėti įtakos vandens gręžinių taršai, ir buvo pasiektas žemės savininko ir dujų gavybos bendrovės susitarimas.

Kaip konstatavo COGCC, kuri tiria visus gaunamus skundus, daugeliu atvejų geriamojo vandens gręžiniai neužteršti, o kai kuriuose gręžiniuose susidariusios dujos yra natūralios kilmės, kurios niekaip nesiejamos su naftos ar dujų gavybos darbais. Vis dėlto COGCC savo išvadose pabrėžia, kad būtina laikytis techninių pramoninių gręžinių reikalavimų, nes netinkamai išbetonavus gręžinius galimi įvairūs neigiami padariniai aplinkai.

Išgaišusios žuvys

Dar vienas baisus perspėjimas, sklindantis iš žaliųjų, – kad skalūnų dujų gavyba užnuodija visą fauną ir florą, todėl žemės tampa dykvietėmis. Kaip pavyzdys taip pat filme „Gasland“ parodomas masinis žuvų gaišimas Dunkar Kriko vietovėje ir tai paaiškinama skalūnų dujų gavybos poveikiu. Vis dėlto, kaip teigė Pensilvanijos aplinkos apsaugos departamento sekretorius Johnas Hangeris, tyrimai parodė, kad ši ekologinė nelaimė įvyko dėl incidento anglies šachtose Vakarų Virdžinijoje, o ne dėl skalūnų dujų gręžinių.

Europos Komisijos Aplinkos apsaugos generaliniam direktoratui 2012 m. buvo pateiktas tyrimas, kuriame analizuojamas kompleksinis skalūnų dujų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai. Jame nustatyta, kad paviršiaus ir giluminių sluoksnių vandens taršos rizika atliekant hidraulinį skalūnų skaldymą yra tarp vidutinės ir didelės. Tačiau taip pat pripažįstama, kad rizika užteršti požeminius vandenis, jei geriamojo vandens klodų ir gavybos zonos skirtumas – daugiau nei 600 metrų, yra nedidelė.

Lietuvos atveju geologai teigia, kad skalūnų dujų gręžiniai siektų maždaug 2 kilometrų gylį, o geriamasis vanduo Vakarų Lietuvoje išgaunamas iš ne didesnio nei 200 metrų gylio. Kitaip tariant, net pagal žaliųjų interesų grupių parengtus pranešimus Europos Komisijai Lietuvoje tikimybė užteršti požeminius geriamojo vandens išteklius būtų itin maža. Kaip teigia geologai, nuo konkrečios geologinės specifikos priklauso ir tam tikras rizikos lygis. „Geologinė sandara Teksase, Prancūzijoje ir Lietuvoje yra skirtinga. Negalima sakyti, kad gavybos procesas būtų visiškai toks pats ir pasekmės būtų tokios pat, kaip JAV. Pagal tai, kokia yra Lietuvos specifika, galima sakyti, kad mūsų aplinka būtų palanki arba tinkama skalūninių dujų išgavimui,“ – IQ teigė Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius.

Poveikis bioįvairovei minėtoje ataskaitoje siejamas su įvairiais pašaliniais efektais – pradedant  pačių gręžinių statyba ir baigiant kelių tiesimu į gavybos vietas, transporto srautų ar triukšmo poveikiu aplinkai. Vis dėlto tenka pripažinti, kad toks poveikis neišvengiamas vykstant bet kokiam gamybos procesui, nesvarbu, tai būtų giluminių gamtos išteklių gavyba ar ekologiška laikoma biokuro gamyba.

Žemės drebėjimai

Europos Komisijos Aplinkos apsaugos generaliniam direktoratui pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad skalūnų dujų gręžiniai ir išgavimo procesas gali sukelti dviejų tipų seisminį aktyvumą: hidraulinio skaldymo procesas „tam tikromis aplinkybėmis“ gali paskatinti žemės judėjimą iki 3 balų Richterio skalės, bet tai įprastai nepastebima „plika akimi“.

Antroji seisminių pokyčių galimybė siejama su rizika, kad gavybos procese panaudotas vanduo pasiektų „esančius geologinius trūkius“ ir tai galėtų sukelti reikšmingesnius požeminius judesius, kurie būtų juntami ir paviršiuje, nebūtinai skalūnų dujų gavybos vietovėje. Vis dėlto nurodoma, kad seisminiai pokyčiai gali būti užfiksuoti paviršiuje tik naudojant labai jautrią įrangą, tokių įvykių tikimybė įvertinta kaip reta, o poveikis – nedidelis.

2011 m. gegužę dėl nesmarkaus žemės drebėjimo laikinai buvo sustabdyti skalūnų dujų gręžimo darbai Jungtinėje Karalystėje, netoli Blakpulo miesto. Tuomet buvo užfiksuoti du nedideli žemės virpėjimai – 2,3 ir 1,5 balo Richterio skalės. Darbus vykdžiusi bendrovė „Cuadrilla Resources“ pripažino, kad šie virpesiai galėjo kilti dėl gręžimo.

2012 m. gruodį britai atšaukė laikiną draudimą vykdyti gavybos darbus. Britų Energetikos ir klimato kaitos sekretorius Edwardas Davey paskelbė, kad vyriausybė pasirengusi išduoti naujus gavybos leidimus, „kai visi kiti būtini leidimai ir sutikimai gauti“.

Britų salos nėra didesnio seisminio aktyvumo zonoje, tačiau natūralūs nedideli žemės virpesiai (1–3 balų Richterio skalės) fiksuojami gana dažnai. Pavyzdžiui, vien šių metų sausį salose ar šalia jų buvo užfiksuota 10 nedidelių žemės drebėjimų, kurių didžiausias siekė 2,9 balo.

Smarkiausi žemės drebėjimai šalia Lietuvos buvo 2004 m. rugsėjo 21 d. Kaliningrado srityje užfiksuoti trys smūgiai, kurių stiprumas siekė 4,4, 5 ir 3 balus. Lietuvoje patikimai neužfiksuotas nė vienas žemės drebėjimas.

Tikrosios rizikos

Atmetus įvairių šalių propagandines pastangas vienpusiškai pateikti savas istorijų versijas, būtina pripažinti, kad skalūnų dujų gavyba nėra visiškai aplinkai nekenksmingas procesas. Kaip ir bet koks didesnio masto pramoninis įsiterpimas į natūralią aplinką, jis daro poveikį gamtai ir gyventojams. Kaip ir netinkama kitų pramonės objektų priežiūra ar eksploatavimas, gręžinių avarijos galėtų padaryti didelę žalą aplinkai.

Vienoje naujausių kompleksinių ataskaitų, kurioje nagrinėjamos galimos skalūnų dujų gavybos keliamos rizikos, apibendrinti JAV nevyriausybinių organizacijų (įskaitant žaliųjų atstovus),  pramonės, mokslininkų ir vyriausybės ekspertų pateikti įvertinimai. JAV nevyriausybinis analitinis centras „Resource for the Future“ 2013 m. vasarį paskelbė studiją ir išskyrė 12 rizikos veiksnių, dėl kurių sutarė skalūnų dujų ekspertai iš skirtingų sektorių.

Konstatuota, kad daugiausia rizikos (net 7 iš 12 galimų rizikos veiksnių) kelia galima paviršiaus vandens tarša – tiek ruošiantis, tiek vykdant gavybą. Procese reikia didelio vandens kiekio, kuris kartu su tam tikromis cheminėmis medžiagomis naudojamas dujoms iš skalūnų išgauti. Kaip tik vandens iš paviršinių šaltinių naudojimas, saugojimas prieš naudojant ir utilizavimas paskui kelia daugiausią riziką aplinkai.

Tačiau, kaip aiškino J. Mockevičius, ES žymiai griežčiau reglamentuojama, kokių saugumo reikalavimų būtina laikytis vykdant gelmių tyrimo ar naudingų resursų gavybos darbus. „JAV gelmės ir jose glūdintys resursai paprastai yra privati nuosavybė, dėl to ir nėra tokio detalaus reglamentavimo, kaip juos būtina saugomi. ES ir Lietuvoje gelmės priklauso valstybei, todėl valstybė atsakinga už tai, kokių reikia laikytis reikalavimų vykdant šiuos darbus, – aiškino J. Mockevičius. – Be to, paviršinių vandenų saugojimas taip pat yra žymiai labiau saugojamas. Neįmanoma, kad ES atvirai būtų paliekami didžiuliai cheminiais junginiais užteršti vandens kiekiai, kad jie atvirai garuotų, kaip yra buvę JAV.“

Būtina priminti, kad daugeliui kitų energijos gavybos būdų taip pat reikia itin didelio kiekio vandens – pavyzdžiui, atominėse elektrinėse vandeniu aušinami reaktoriai, o naudojant naftos skalūnus (kurių gausu Estijoje) taip pat kyla grėsmė užteršti vandenį. Keista, tačiau Lietuvos žalieji, susizgribę gelbėti Žygaičius nuo galimų ekologinių katastrofų, iki šiol nesureagavo dėl visiškai šalia Kaliningrado srityje statomos Baltijos atominės elektrinės. Jos reaktoriams aušinti būtų naudojamas Nemuno vanduo, o tai aplinkai gali turėti gerokai didesnį poveikį nei skalūnų dujų gavyba.

Komentarai

  • […] remkimės faktiniais istoriniais duomenimis ir ekspertų išvadomis, o ne eskaluojamomis fobijomis, mitais ar propaganda, kurią vėliau nepriklausomiems analitikams reikia […]

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų