Silpnesnioji lytis

Silpnesnioji lytis

Ir mokykloje, ir universitete merginos vis labiau lenkia vaikinus

„Viskas dėl jų smegenų, kūnų ir cheminių medžiagų“, – sako seras Anthony Seldonas, vadovaujantis Wellingtono koledžui, prabangiai Anglijos internatinei mokyklai. „Jie mąsto, kad nieko šaunaus gerai mokytis, būti protingam“, – mano Bronkso lyderystės akademijos direktorius Ivanas Yipas iš Niujorko. Vienoje mokykloje mokslas kainuoja 38 tūkst. JAV dolerių per metus ir joje veikia nardytojų klubas. Kitoje dauguma mokinių, iš kurių ketvirtadalis turi specialiųjų poreikių, gauna subsidijuojamus pietus. Bet abiem kyla ta pati problema – paauglių grupėje berniukai atsilieka nuo mergaičių.

Prieš kelis dešimtmečius tokios tendencijos nė įsivaizduoti nebuvo galima. Iki XX a. 7-ojo dešimtmečio berniukai mokydavosi ilgiau ir pažengdavo toliau nei mergaitės, taip pat dažniau baigdavo universitetą. Dabar turtingajame pasaulyje svarstyklės svyra į kitą pusę, viena po kitos prisijungia ir skurdžios šalys. Kadaise nerimavę, kad mergaitės jaučiasi netvirtai gamtos moksluose, šiandien politikai knygomis apie Harį Poterį bando sugundyti paniurusius berniukus. Švedija užsakė atlikti „berniukų krizės“ tyrimą. Australija parengė skaitymo programą „Boys, Blokes, Books & Bytes“ („Berniukai, bičai, knygos ir baitai“). Pasikeitė vos pora kartų, ir vieno lyčių atotrūkio neliko, bet atsirado kitas.

Kardinaliai pasikeitusi padėtis aptariama ataskaitoje, kurią kovo 5-ąją paskelbė turtingų šalių idėjų kalvė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), dirbanti Paryžiuje. Berniukai dar šiaip taip dominuoja matematikoje: skirtumas tarp penkiolikmečių berniukų ir mergaičių žinių vidutiniškai atitinka tris mokslų mėnesius. Gamtos moksluose rezultatai pasiskirstę gana tolygiai. Bet skaitymo srityje, kur mergaitės jau senokai pirmauja, atsivėrė praraja. Iš 64 tyrime dalyvavusių šalių ir ūkių mergaitės visur pasirodė geriau. Atotrūkis vidutiniškai lygus vieniems mokslo metams.

xx > xy?

EBPO raštingumą laiko svarbiausiu vertinamu įgūdžiu, nes nuo jo priklauso tolesni mokslai. Ir išties, lyginant paauglius, berniukams tikimybė neįgyti bazinių matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų žinių 50 proc. didesnė nei mergaitėms (žr. grafiką). Į šią grupę patenkantys jaunuoliai, kurie neturi nuo ko atsispirti ir kuo pasižymėti, dažnai apskritai meta mokyklą.

Kad išsiaiškintume, kodėl vaikams mokslai sekasi taip skirtingai, pirma pažiūrėkime, kuo jie užsiima po pamokų. Vidutinė penkiolikmetė penkias su puse valandos per savaitę skiria namų darbams, t. y. valanda daugiau nei vidutinis berniukas, nes jis daugiau laiko praleidžia žaisdamas vaizdo žaidimus ir naršydamas internete. Savo malonumui skaito trys ketvirtadaliai mergaičių, bet tik vos daugiau kaip pusė berniukų. Skaitoma vis mažiau – ekranai vilioja labiau nei knygų puslapiai, bet berniukų atveju tempas spartesnis. EBPO nustatė, kad tada, kai jie namų darbams skyrė tiek pat laiko kiek vidutinė mergaitė, lyčių atotrūkis skaityme sumažėjo beveik ketvirčiu.

Sėdėdami pamokoje berniukai svajoja būti kitur ir paprastai dukart dažniau nei mergaitės teigia, kad mokykla – laiko švaistymas, taip pat dažniau vėluoja į pamokas. Anksčiau mokytojams buvo sunku mergaites įtikinti, kad gamtos mokslai – ne tik vyrų sritis, o dabar EBPO tėvus ir politikus ragina atitraukti berniukus nuo vyriškumo sampratos, pagal kurią ignoruojami akademiniai pasiekimai. „Berniukai jaučia įvairų spaudimą, – sako I. Yipas. – Deja, jie bando pateisinti tam tikrus lūkesčius, susijusius su [blogu] elgesiu.“

Gal berniukų polinkis niekinti mokyklą nevertintas kaip neprotingas, kai neišsilavinusiems vyrams nebuvo sunku gauti darbo. Bet tai jau tolima praeitis. Gali būti, kad noras pasipuikuoti padeda matematikoje, kur berniukams pirmauti leidžia pasitikėjimas savimi (jis kartais skatina klysti: 12 proc. berniukų teigė žiną EBPO tyčia pakištą neegzistuojančią matematinę sąvoką „tariamasis ištempimas“, mergaičių apgauta tik 7 proc.). Tačiau jiems trūksta drausmės, ir tai varo mokytojus iš proto.

Gal dėl to, kad paaugliai gali būti nepakenčiami, jiems dažnai rašomi prastesni pažymiai. EBPO nustatė, kad atlikdami anoniminius testus berniukai pasirodė daug geriau, nei juos įvertino mokytojai. Skaityme atsilikimas nuo mergaičių sumažėjo trečdaliu, o matematikoje ir taip jau pirmavę berniukai dar labiau išsiveržė į priekį. Kitoje išvadoje, rodančioje, kad mokytojams trūksta objektyvumo, teigiama, jog berniukai dažniau paliekami antriems metams nei mergaitės net kai jų gabumai vienodi.

Savo malonumui skaito trys ketvirtadaliai mergaičių, bet tik vos daugiau kaip pusė berniukų.

Iš kur tokia diskriminacija? Pirma, tikėtina, kad mokytojai geresnius pažymius rašo mokiniams, kurie yra mandagūs, noriai mokosi ir nesipeša, o tai būdingiau mergaitėms. Kai kuriose šalyse dėl blogo elgesio net gali būti sumažintas už žinias gautas balas. Antra, aštuoni iš dešimties pradinių klasių mokytojų ir beveik septyni iš dešimties vidurinių klasių pedagogų yra moterys. Jos palankiau vertina savo lyties atstoves, lygiai kaip įmonėms vadovaujantys vyrai, kaip rodo tyrimai, palankesni pavaldiniams vyrams. Kai kur seksizmą palaiko įstatymai: Singapūre berniukas iki šiol gali gauti rykščių, o mergaitė – ne.

Kai kur berniukams sukuriamos sąlygos pasirodyti geriau. Lotynų Amerikoje lyčių atotrūkis skaityme gana nedidelis: Čilėje, Kolumbijoje, Meksikoje ir Peru berniukai nuo mergaičių atsilieka mažiau nei kitur. Blogai, kad tai beveik visada reiškia ir didesnį lyčių atotrūkį matematikoje berniukų naudai. Būna ir atvirkščiai: Islandijoje, Norvegijoje ir Švedijoje, kur mergaitės matematikoje jau prilygsta berniukams, skaityme lytis skiria nejaukiai didelė praraja. Nuo 2003 m., kai EBPO paskutinį kartą atliko rimtą tyrimą, keliose šalyse berniukai prisivijo skaityme, o dar keliose mergaitės gerokai sumažino atotrūkį matematikoje. Bet abiejų rezultatų kartu nepasiekė nė viena šalis.

Pirmyn ir aukštyn

Mergaitės išsilavinimu pranašesnės ir baigusios mokyklą. Dar prieš kelis dešimtmečius beveik visur universitetuose, ypač aukštesniame lygyje ir gamtos moksluose bei inžinerijoje, aiškiai vyravo vyrai. Bet, pasaulyje išpopuliarėjus aukštajam mokslui, studijuojančių moterų skaičius augo beveik dvigubai greičiau nei vyrų. 1985 m. jos EBPO šalyse sudarė 46 proc. studentų, o šiandien – 56 proc. Iki 2025 m. dalis gali pasiekti 58 proc.

Net saujelėje EBPO šalių, kur studenčių mažuma, moterų skaičius po truputį didėjo. Keliose valstybėse, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę ir dalį Skandinavijos, tarp studentų moterų 50 proc. daugiau nei vyrų. Elitiniuose privačiuose JAV koledžuose skaičiai pasiskirstę tolygiau. Daugelis mano, kad vyrams juose taikomi neskaidrūs žemesni priėmimo kriterijai.

Aukštojo mokslo feminizacija vyko taip pamažu, kad ilgai niekas nieko nepastebėjo. Pasak Stéphano Vincento-Lancrino iš EBPO, šiai 2008 m. paskelbus ataskaitą, rodančią, kaip toli pažengė procesas, žmonės „negalėjo tuo patikėti“.

Į universitetą įstojusios moterys dažniau nei vyrai jį baigia ir paprastai gauna geresnius balus. Bet abiejų lyčių atstovai linkę studijuoti skirtingus dalykus. Daug moterų renkasi švietimo, sveikatos, menų ir humanitarinių mokslų studijas, o vyrai – kompiuteriją, inžineriją ir tiksliuosius mokslus. Matematikoje moterys prisivijo, o gyvosios gamtos, socialiniuose, verslo ir teisės moksluose išsiveržė į priekį.

Socialiniai pokyčiai prie moterų siekio įgyti aukštąjį išsilavinimą prisidėjo labiau nei speciali politika. Kontracepcija, mažėjantis vidutinis vaikų skaičius, taip pat vėlyva santuoka ir vėliau gimdomi palikuonys ištekėjusioms moterims suteikė daugiau galimybių eiti dirbti. Padaugėjus dirbančių moterų, sumažėjo diskriminacija. Mergaitės pamatė prasmę studijuoti, kai pradėta tikėtis, kad jos įgis profesiją. Augantis skyrybų skaičius pabrėžė, kad svarbu sugebėti pačioms apsirūpinti. Šiandien atrodo, kad beveik visur mergaitės turi daugiau ambicijų nei berniukai – ir akademiniu, ir profesiniu atžvilgiu. Sunku patikėti, kad 1900–1950 m. ištekėjusi moteris JAV į maždaug pusę darbo vietų net nebūtų buvusi priimta.

Ar moterys pradeda virsti dominuojančia lytimi? 2012 m. išleistoje Hannos Rosin knygoje „The End of Men and the Rise of Women“ („Vyrai išeina, moterys ateina“) tvirtinama, kad bent jau JAV jos išsiveržė į priekį ne tik išsilavinimo, bet vis dažniau ir profesinėje bei socialinėje srityje. Daugelio šalių politikams neramu, kad gali pradėti augti vargingoji klasė, sudaroma menkai išsilavinusių vyrų. Moterims irgi verta sunerimti, nes anksčiau jos paprastai tuokdavosi su savo arba aukštesnio socialinio sluoksnio vyrais. Jei tokių trūks, ne vienai teks kurti šeimą su žemesnės klasės atstovu arba likti vienišai.

EBPO duomenimis, moterys iš investicijos į mokslo laipsnį paprastai gauna didesnę grąžą. Bet ne visur. JAV įmonė „PayScale“, nagrinėjanti pajamų duomenis, nustatė, kad iš investicijos į koledžo laipsnį jos sulaukė mažiau grąžos nei vyrai arba geriausiu atveju tiek pat. Nors moterys kaip grupė dabar turi geresnę kvalifikaciją, jos uždirba tik apie tris ketvirčius to, ką gauna vyrai. Daug lemia pasirinkti dalykai: švietimas, humanitariniai mokslai ir socialinis darbas duoda mažiau pajamų nei inžinerija ar informatika. Bet akademiniai tyrimai rodo, kad priedas prie atlyginimo už laipsnį moterims ne toks svarbus kaip vyrams, tad didelė finansinė grąža joms nėra pagrindinė priežastis siekti aukštesnio išsilavinimo.

Aukščiausiuose verslo ir profesiniuose sluoksniuose moterų iki šiol pastebimai mažai. Kitaip nei mokyk­loje, universitete anoniminiai, taigi niekaip lyties nerodantys, rašto darbai ir egzaminai nuo šališkumo saugo moteris. Bet, pasak Elisabeth Kelan iš Kranfildo vadybos mokyklos (Jungtinė Karalystė), darbe „kažkaip stebuklingai pasireiškia tradiciniai dėsningumai“. Medicinoje ir teisėje pradeda dirbti maždaug po lygiai vyrų ir moterų, bet po 10–15 metų daug pastarųjų būna pasirinkusios neambicingą karjerą arba apskritai metusios darbą, kad ilgiau pabūtų su vaikais. O vyrai kopia karjeros laiptais, nes kadaise įgytų kvalifikacijų svarba nublanksta ir daugiau ima reikšti asmenybė, ambicijos, patirtis.

Paskutinis bastionas

Ilgai buvo sakoma, kad kadrų, iš kurių skiriama į aukštesnes pareigas, prisirinks ne iš karto, nes tuomet moterų universitetuose ir darbo rinkoje buvo mažai. Bet kai kuriose šalyse jos jau 40 metų sudaro daugumą absolventų, tad šis argumentas bliūkšta. Pasak Claudios Goldin, Harvardo universitete dėstančios ekonomiką, moterų iškilimo istorijoje „paskutinio skyriaus“ apie vienodą darbo užmokestį ir galimybę patekti į geriausias darbo vietas nebus nesant rimtų struktūrinių pokyčių.

Neseniai „American Economic Review“ paskelbtame darbe C. Goldin nustatė, kad valandinio užmokesčio, kurį gauna itin kvalifikuoti vyrai ir jų kolegės moterys, skirtumas per pirmuosius 10–15 darbo metų smarkiai auga. O didžiausią įtaką daro solidžios priemokos, skiriamos kai kuriuose gerai atlyginamuose darbuose už tai, kad sėdi viršvalandžius ir esi visada pasiekiamas. Vyrams prie tokio darbo prisitaikyti paprasčiau nei moterims. Kai toks režimas įprastas, pavyzdžiui, versle ir teisėje, lyčių darbo užmokesčio atotrūkis išlieka ryškus ir rimtų keblumų kyla net jei iš darbo rinkos pasitrauki tik trumpam, tad motinystė gali daug kainuoti. Skirtumas sumažėja, kai atlyginimas maždaug proporcingas dirbtų valandų skaičiui, kaip farmacijoje.

Visada bus darbų, kur lankstumas neįmanomas. Toks, pavyzdžiui, yra įmonių vadovų, advokatų, chirurgų, kai kurių bankininkų ir aukštų politikų darbas. Bet netrūksta darbo vietų, kur atlyginimas nebūtinai turi priklausyti nuo to, ar esi pasiekiamas visą parą, o išsilavinusiems vyrams, kurie nori gyventi ne vien darbu, pokyčiai irgi atneštų naudos. Tačiau naujasis lyčių atotrūkis yra kitame darbo užmokesčio skalės gale. Ir nukenčia ne moterys, o nekvalifikuoti vyrai.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų