Paveldo komisija turės daugiau įtakos paveldosaugos procesams. (G.Oržikausko nuotr.)

Seimas praplėtė Valstybinės kultūros paveldo komisijos funkcijas

Seimas praplėtė Valstybinės kultūros paveldo komisijos funkcijas

Seime priimta Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo nauja redakcija, kuria praplėstos jos funkcijos vidaus kultūros paveldo apsaugos politikos formavime bei suteiktos platesnės tarptautinio bendradarbiavimo galimybės.

Įstatyme įtvirtinta, jog Paveldo komisija yra Seimo, Prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja ne tik kultūros paveldo valstybinės politikos ir jos įgyvendinimo, bet ir kultūros paveldo valstybinės politikos vertinimo ir tobulinimo klausimais. Paveldo komisija nuo šiol plės bendradarbiavimą su tarptautinėmis institucijomis sprendžiant aktualias paveldosaugos problemas bei teiks siūlymus Seimui, Prezidentui, Vyriausybei dėl tarptautinių sutarčių, susijusių su kultūros paveldo apsauga, pasirašymo, ratifikavimo ir nutraukimo.

Naujoje Įstatymo redakcijoje numatyta Paveldo komisijos kompetencija vertinti UNESCO Pasaulio paveldo komitetui teikiamas pasaulio paveldo objektų Lietuvoje būklės ataskaitas. Lietuva yra atsakinga už kultūros paveldo objektų, įrašytų į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, ir jų istoriškai susiformavusios aplinkos išsaugojimą, todėl negalima planuoti veiksmų, kurie galėtų pakenkti jų visuotinei išskirtinei vertei.

Vienas iš Paveldo komisijos veiklos tikslų – kultūros paveldo apsaugos prioritetų nustatymas. Įsigaliojus Įstatymui Paveldo komisija aprobuos nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektų ir vietovių, kurie neskelbiami kultūros paminklais, skelbimą valstybės saugomais ar jų apsaugos panaikinimą. Nauja funkcija prisidės prie apskaitos proceso skaidrumo, išryškinant Lietuvai reikšmingiausius nekilnojamojo kultūros paveldo objektus ir vietoves. Šie pakeitimai įtvirtinti ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme. Iki šiol Paveldo komisija svarstydavo tik kilnojamųjų kultūros vertybių įrašymą į Kultūros vertybių registrą.

Siekiant pažangesnės, į piliečius orientuotos kultūros paveldo apsaugos strategijos sukūrimo, nauja redakcija įpareigoja Paveldo komisiją svarstyti visuomenės keliamus aktualius klausimus. Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau kyla diskusijos dėl kultūros paveldo išsaugojimo, bendruomenės siekia įsitraukti ir dalyvauti paveldosaugos procesuose. Todėl yra būtina probleminius atvejus svarstyti valstybiniu mastu, įtraukiant į diskusijas ir piliečius.

Įstatymo nauja redakcija įsigalios 2017 m. spalio 1 d.

Dvi institucijos dalijasi įtakos zonas

Praplėstos Paveldo komisijos funkcijos turėtų tapti dar didesniu galvos skausmu Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos vadovams. Prieš mėnesį Paveldo komisija pranešė nepritarusi 2016 metų Kultūros paveldo departamento ataskaitai. Komisija teigė, kad ataskaitoje stokojama pagrindinių, su veikla susijusių problemų pateikimo ir jų sprendimo būdų, prioritetinių krypčių nustatymo, strateginio planavimo gairių ir siūlymų veiklai tobulinti įvardinimo. KPD atstovai teigia, kad kritika jų atžvilgiu yra nepagrįsta ir kaltina komisiją politikavimu.

Kultūros paveldo komisija informavo prieš nepritardama ataskaitai dar teikusi pastabas departamentui dėl veiklos ataskaitų turinio ir prašė papildyti dokumentą, tačiau KPD atsisakė tai padaryti. Komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė teigia, jog nesutarimai su departamentu dėl metinių ataskaitų turinio „tęsiasi metai po metų“.

Kultūros paveldo departamentas komisijos priekaištus atmeta. Pasak departamento direktoriaus pavaduotojo Audriaus Skaisčio, Valstybinė kultūros paveldo komisija prašo ataskaitoje analizuoti kultūros paveldo problematiką ir teikti siūlymus jai spręsti, tačiau tai turi daryti pati komisija.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų