Seimas įpareigojo ištirti Brazausko, Kirkilo ir Kubiliaus vyriausybių finansinę veiklą

Seimas įpareigojo ištirti Brazausko, Kirkilo ir Kubiliaus vyriausybių finansinę veiklą

Seimas įpareigojo Biudžeto ir finansų komitetą (BFK) ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų.

Už tai ketvirtadienį balsavo 83 Seimo nariai, prieš – 19, o susilaikė 18.

BFK pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas tikino, kad tyrimo išvados turėtų padėti išvengti kitų krizių: „Rekomendacijos būtų, kaip išvengti tokių krizių ateityje“.

„Tas tyrimas gali būti naudingas, jeigu jame bus mažiau pavardžių, o daugiau esmės, daugiau institucijų, tarptautinių palyginimų, apibendrinta jau esame informacija, priimti sprendimai“, – pridūrė jis.

Tuo metu komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas tyrimą pavadino politizuotu procesu, o „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis teigė, kad tyrimu Seimą „ketinama įvelti į bobturgį ir padaryti, kad vienas kitą ėstų ir kaltintų“.

R.Žemaitaitis priekaištavo, kad tyrimu siekiama naudos.

„Kažkas nori iš to apsiginti mokslinį darbą, kažkas nori suvesti asmenines sąskaitas ir buvusiam premjerui, kalbu apie 2012–2016 metus, įkąsti, kai kas nori pasidaryti reklamą ant kitų žmonių“, – kalbėjo parlamentaras.

Liberalas Eugenijus Gentvilas apgailestavo, kad komitetas tik gaiš laiką, o ne spręs svarbius klausimus, o socialdemokratas Algirdas Sysas teigė netikįs, kad tyrimo išvados kažkam bus pamoka.

Audito komiteto pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė, kurios kaip buvusios finansų ministrės veiklą tirti irgi siūloma, sakė, kad „komitetas (BFK – BNS) metams užsidarys kontempliavimui, ar ropė saldesnė už ridiką“.

„Nemaža dalis komiteto tyrėjų neblogai supranta, kad yra absurdiška bandyti vertinti praeitį iš to, ką mes šiandien žinome – iš dabarties pozicijų. Tai turi bendra su tikrove tik tiek, kiek užkeikimai apie skaidrumą ir moralios politikos standartus rinkimų kampanijos metu“, – kalbėjo parlamentarė.

BFK analizuos dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų, buvusių valdžioje nuo 2005 metų, veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dieną.

BFK atsisakė ankstesnio valdančiųjų siūlymo atlikti tik konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybės finansų politikos per krizę – 2009-2012 metais – tyrimą.

Komitetas tirs, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 metais, ar atsižvelgė į Skandinavijos kapitalo bankų įtaką Lietuvos ekonomikai ir finansų sektoriui. Būtų siekiama nustatyti bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ veiklos 2005–2009 metais ir jos įsipareigojimų administravimo 2010–2017 metais įtaką bankų sprendimams teikiant būsto paskolas bei viešiesiems finansams Lietuvoje.

Bus bandoma atskleisti, kodėl Lietuva pasitiko krizę visiškai jai nepasiruošusi, o tuometinė valdžia ne tik ignoravo ekonomikos lėtėjimo signalus, bet ir slėpė informaciją nuo visuomenės. Bus ieškoma atsakymų, dėl kieno kaltės Lietuva 2007 metais neįstojo į euro zoną, kodėl, skirtingai nei Estija, nesukaupė finansinių rezervų, kodėl 2008 metais šalyje susidarė didelis viešųjų finansų struktūrinis deficitas.

Komitetas taip pat nusiteikęs nustatyti, kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo sprendimai didinti asignavimus 2008 metais svarstant ir tvirtinant 2009 metų biudžetą, ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau negu skolinosi rinkoje.

Parlamentarai taip pat domėsis, ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009–2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1–9,4 proc.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

Komentarai

  • nebuvo tiek skolu kaip po ju.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų