SATYRA. Mažasis akademinis žodynėlis

SATYRA. Mažasis akademinis žodynėlis

Akademinė variacija Milano Kunderos tema: Einmal ist keinmal (vienas kartas – tai tarsi ir nebuvę) – viena universiteto rektoriaus kadencija.

Aukštojo mokslo reforma – genialus būdas politikams nebūti viešai kritikuojamiems universitetuose, taip pat būdas universitetui leisti būti kuo tik nori, tik ne universitetu.

Doktorantas – žmogus, kurio darbas ir kūryba neleidžia degraduoti jo vadovui.

Doktoranto vadovas – užgesęs ir šį faktą maskuojantis mokslininkas, tapęs savojo doktoranto darbų bendraautoriumi.

Dvasingumas – gebėjimas situacijoje, kai viešbučio kambaryje veikia tik du TV kanalai, o būtent – porno ir kultūros, pasirinkti kultūros kanalą.

Filologas – žmogus, išdrįsęs netapti filosofu, susilaikęs nuo rašytojo kelio arba laikinai atidėjęs jį, taip pat skaitęs pernelyg įdomias knygas, kad taptų istoriku.

Filosofas – žmogus, tvirtai žinantis, kad jis yra filosofas. Sykiu aiškiai nurodantis tikrų filosofų ir apsišaukėlių skirtumus.

Intymios fantazijos – fantazijos apie perskaitytas knygas ir savo tariamą išsilavinimą, prieš kurias erotinės fantazijos ir tariamos seksualinės pergalės yra patys viešiausi ir kitiems lengviausiai prieinami dalykai.

Investicijos – kapitalo atėjimas į šalį, kurios istorija lengvai papasakojama vakarienės metu per kelias minutes ir kurios dabartis nereikalauja gilintis nei į jos praeitį, nei į jos ateitį.

Istorikas – drovus humanitaras, nedrįstantis savęs pavadinti sociologu ar filosofu, bet neretai tiesiog tyliai dirbantis už juos jų darbą.

Lituanistas – profesionalus patriotas, atkakliai ir visą gyvenimą ieškantis savo vietos filologijoje.

Meilė praeičiai – apsaugos priemonė nuo būtinybės pripažinti savo amžininkus.

Mentorius – šeimininkas ir vadovas, kažkodėl savo pavaldinio laikomas įkvėpėju.

Nusirašinėjimas egzamino metu – nenumaldoma ir aistringa meilė tekstui, nuo kurio brutaliai norima atplėšti šviesos ir skaitymo, o ne kalbėjimo ir rašymo besiilgintį žmogų.

Paskaita – erotinių fantazijų rinkinys, lydimas pasiruošimo rinkimams į politinį arba administracinį postą.

Patvirtinta universiteto strategija – geriausias įrodymas, kad universitetas neturi jokios strategijos.

Pavydas – meilė kolegos reputacijai, lydima nemeilės jo asmeniui ir darbams.

Pedagogika – įteisintas seksualinis priekabiavimas prie nepilnamečių ir jaunų žmonių šventai tikint, kad tai susiję su tarnyste žmonijai ir jos ateičiai.

Plagiatas – momentinė tapatybės krizė.

Profesorius – sekuliarus vienuolis, akademinės sielovados metu tyliai svajojantis apie meilužio vaidmenį.

Seksualinis priekabiavimas prie nepilnamečių ir jaunų žmonių – dar nepatvirtinta ir neįteisinta pedagogika.

Sekuliarus humanistas – žmogus, bažnyčioje besijaučiantis kaip muziejuje, o muziejuje – kaip bažnyčioje.

Skirtumas tarp talento ir vidutinybės – talentas vidutinybei nekanda, nes jos tiesiog nepastebi. O vidutinybė talentui kanda, bet ji jam gali įkąsti tik per jo kilmę, biografiją arba techninę detalę.

Sociologas – buvęs arba būsimas filosofas, kuris subrendo ir pradėjo abejoti, ar jis žino, kas yra filosofija ir ar jis pats yra filosofas.

Studentas (-ė) – neaiškus geismo objektas, viešai pateikiamas kaip ateities bendražygis (-ė).

Studentų atstovybės aktyvistai – talentingi ateities politikai, žinantys, kaip valdyti be rinkimų ir kaip tapti universiteto administracijos dalimi nestudijuojant ir neskaitant knygų.

Švietimo ir mokslo ministerija – vieta, kurioje suvedamos visos sąskaitos su savo nenusisekusia biografija, alma mater ir buvusiais kolegomis (arba dėstytojais).

Tarpdiscipliniškumas – tobulas būdas nuslėpti faktą, kad mums nepakako noro arba valios įvaldyti kurią nors konkrečią discipliną.

Tutorius – seržantas, biurokratas, mokytojas ir kunigas vienu ir tuo pačiu metu.

Universiteto fakulteto dekanas – ūkininkas, turintis drąsos ir smulkių gebėjimų dalyvauti intelektiniame gyvenime.

Universiteto prorektorius – administratorius, dar (arba jau) negalintis tapti rektoriumi, bet ir nebenorintis būti mokslininku.

Universiteto rektorius – 1. pareigybė, kurios visi kratosi, bet galiausiai pasiaukoja dėl įstaigos ir tėvynės (beje, norinčių pasiaukoti ne taip ir mažai); 2. nekilnojamojo turto plėtotojas, kankinamas slaptos vilties ir iliuzijos, kad jis sykiu yra ir mokslo bei kultūros žmogus.

Vidinis balsas, sakantis mums, ką daryti – diagnozė.

Vidinis balsas, sakantis mums, ko nedaryti – Sokrato demonas.

Žydas intelektualas – asmuo, nuo nacionalistų pajėgiantis nuslėpti, kad yra nuoširdus kosmopolitas, o nuo kosmopolitų – kad yra neabejingas nacionalizmui.

Žurnalistas – 1. šiurpių ir siaubo istorijų pasakotojas dabartiniame elektroninio folkloro pasaulyje; 2. linksmintojas per gąsdinimą ir gąsdintojas per linksminimą.

Jūsų komentaras

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų