Šalutinis efektas

Šalutinis efektas

Anksti pasistačiusi Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą Lietuva siekia tapti šių technologijų lydere Baltijos jūros regione. Tai padės plėtoti kitus verslus.

Tarp Norvegijos fjordų plaukiojantis 2011-aisiais pastatytas „Boknafjord“ tuo metu buvo didžiausias SGD varomas keltas pasaulyje. Beveik 130 metrų ilgio laivo, galinčio gabenti 242 automobilius ir 600 keleivių, korpusas buvo pagamintas Klaipėdoje veikiančioje Vakarų laivų gamykloje (VLG), o įrangą sumontavo tuomečiai lietuvių partneriai norvegai. Artimiausi dešimtmečiai neabejotinai taps SGD aukso amžiumi. Nors dėl smukusių naftos kainų šio, kaip ir kitų rūšių, iškastinio kuro gavėjai dabar susiduria su finansiniais sunkumais, SGD technologijų plėtotojams atsiveria neregėtos galimybės.

Lietuvos inžinerinės pramonės įmonės ketina tuo pasinaudoti, taip pat įtraukti mokslininkus – balandžio 8 d. Klaipėdos universitete pasirašyta SGD klasterio steigimo sutartis. „Seniai diskutavome, kaip išnaudoti SGD terminalo statybose įgytą patirtį ir užimti lyderių pozicijas Baltijos jūros regione plėtojant šias technologijas“, – žurnalui IQ sakė bendrovės VLG generalinis direktorius Arnoldas Šileika. Ši įmonių grupė kartu su „Klaipėdos nafta“, Klaipėdos mokslų ir technologijų parku bei Klaipėdos universitetu yra SGD klasterio steigėja. Vienu šios idėjos krikštatėvių vadinamas energetikos ministras Rokas Masiulis įžvelgia palankias aplinkybes tapti viso regiono SGD kompetencijų centru: „Tai suteiktų naudos verslui ir visai valstybei. SGD rinka plečiasi itin greitai, todėl ateityje augs ir SGD specialistų bei mokslinių tyrimų poreikis. Klaipėda yra pajėgi patenkinti šią paklausą.“

Griežtėja ekologijos reikalavimai

SGD technologijos Klaipėdoje plėtojamos anksčiau, nei buvo pastatytas terminalas ar pradėta įgyvendinti klasterio idėja. VLG nuo 2011-ųjų projektuoja ir stato SGD jėgainių varomus laivus, kurie, panašiai kaip hibridinės ar elektrinės transporto priemonės automobilių pramonėje, tampa sparčiai augančia laivybos tendencija.

Šiuos pokyčius skatina ir ES politika sumažinti jūrų transporto žalą aplinkai. Penkiolika didžiausių laivų pasaulyje į aplinką išmeta daugiau teršalų nei visi planetos automobiliai kartu sudėjus. Vieni pavojingiausių laivuose deginamo mazuto ir dyzelino teršalų yra azoto ir sieros oksidai. Jų automobiliai išskiria itin mažai, nes naudoja aukštesnės kokybės degalus.
Baltijos jūra skalauja aštuonių ES valstybių (ir Rusijos) krantus, tad politinė valia mažinti laivybos keliamą taršą yra itin stipri. Kovo mėnesį regiono valstybės ir ES sutarė svarstyti Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) pasiūlytą planą Baltijos jūrą paskelbti azoto oksidų (NOx) emisijos kontrolės teritorija. Planas turėtų būti patvirtintas spalį rengiamame TJO susitikime. Įgyvendinus šias priemones tikimasi, kad Baltijos jūroje bus beveik dukart sumažintas laivybai tenkantis azoto oksidų kiekis. Šie ir kiti teršalai jūroje sukelia eutrofikaciją – ekosistemos pokyčius, kai sparčiai plečiasi vienų rūšių augalija, naikinanti gyvūnus ir kitus augalus, sukelianti vadinamąjį vandens žydėjimą.

SGD yra švariausias iškastinis kuras ir juo varomi laivai aplinkai daro gerokai mažiau žalos – sieros oksidų neišskiriama, azoto oksidų yra 40–85 proc. mažiau, palyginti su įprastų laivų tarša. Pasaulyje griežčiausia emisijos kontrolė yra JAV ir Kanados pakrantėse, Karibų jūros baseine prie JAV krantų, taip pat Šiaurės ir Baltijos jūrose. Šiose teritorijose dirbančios laivybos bendrovės neišvengiamai turės rinktis mažiau aplinką teršiančius laivus, ir tai bus SGD technologijas šiame sektoriuje plėtojančių įmonių pajamų šaltinis.

Klaipėdos uostas irgi turi pasirengti priimti SGD naudojančius laivus, kuriems čia siūlomos įvairios paslaugos. „Esame parengę projektus dyzelinu ar jūriniu mazutu varomų laivų variklius pakeisti į SGD jėgaines arba sumontuoti ir dujas, ir dyzeliną naudojančius variklius“, – kalbėjo VLG vadovas A. Šileika.

Europos laivų statybos pramonei būdingi technologiškai sudėtingi sprendimai, dažnai kuriami prototipai, o daug rankų darbo reikalaujantys didieji krovininiai laivai gaminami Pietryčių Azijos šalyse. VLG taip pat projektuoja ir gamina specializuotus vienetinius laivus, yra sukūrusi SGD žemsiurbės koncepcinį projektą Klaipėdos uosto direkcijai, kelto – Smiltynės perkėlai. Viena didžiausių SGD laivų užsakovių laikoma Norvegija, tačiau klientų yra ir kitur pasaulyje. Kazachstano bendrovė neseniai užsakė SGD varomo jūrinio kelto, kuris plaukios Kaspijoje tarp šios šalies ir Azerbaidžano uostų, projektą.

Viena didžiausių SGD keltų užsakovių laikoma Norvegija, tačiau klientų yra ir kitur pasaulyje.

Bendrovės DNV GL duomenimis, šiuo metu planetoje yra apie 70 įvairaus dydžio SGD varomų laivų, dar mažiausiai 80 statoma, o iki 2020 m. šis skaičius pasieks 1000. „SGD laivai daugiausia bus naudojami uždaruose vandenyse, uostų teritorijose, tačiau šios technologijos vis plačiau pritaikomos ir statant didelius konteinerinius laivus, jūrų keltus“, – teigė A. Šileika.

Rudenį – pirmieji studentai

Vienas Klaipėdos universitete įkurto SGD klasterio tikslų – parengti specialistų vietos bendrovėms, kai kurios jų ketina skirti stipendijas. SGD terminalo inžinerijos bakalauro studijos Klaipėdos universitete prasidės jau šių metų rugsėjo 1 d., planuojama priimti ne mažiau kaip 10–12 studentų, studijuoti panoro ir keletas SGD terminalo darbuotojų.

Klaipėdos universiteto plėtros prorektorius Saulius Gulbinskas pasakojo, kad bendradarbiaujama su SGD srityje pažengusiais Lenkijos, Kroatijos, Švedijos, Italijos universitetais: „Mūsų universitetas rengia įvairaus profilio jūros inžinierius, tikrai turime aukštos kvalifikacijos bazinių specialybių dėstytojų. Specifinių žinių padės sukaupti ne tik užsienio kolegos, bet ir „Klaipėdos naftos“ bei VLG ekspertai, padėję parengti studijų programą.“

Viena potencialių darbdavių studijas baigusiems absolventams bus Klaipėdoje jau statoma SGD skirstymo stotis, veiklą pradėsianti kitais metais. Tačiau S. Gulbinskas įsitikinęs, kad SGD inžinerijos specialistai bus paklausūs ne tik Lietuvoje – per artimiausią dešimtmetį Baltijos jūros regiono valstybėse turėtų veikti apie 150 mažųjų SGD terminalų, kiekvienas uostas galės priimti SGD laivus.

SGD klasteris turi ambicingesnių planų, nei vien rengti specialistus. Moksliniai tyrimai ir verslo užsakymai taps vienomis svarbiausių naujos įstaigos veiklų. SGD tyrimų laboratorijoje bus ieškoma naujų suskystintųjų dujų panaudojimo galimybių, pavyzdžiui, kaip jas pritaikyti pramonės ir verslo šakose, kurioms reikalingas didelis šaltis. SGD gabenamos atšaldytos iki –160 laipsnių Celsijaus, tad bus ieškoma būdų, kaip išnaudoti šią šalčio energiją.

SGD kompetencijų centras, kurį kuruotų „Klaipėdos nafta“, ugdys jau dirbančius specialistus. VLG padės įsteigti SGD technologinės įrangos laboratoriją, kurioje bus kuriami įrangos prototipai. Juos vėliau būtų galima pritaikyti masinėje gamyboje. SGD klasteris tikisi pritraukti ES projektų lėšų ir privačių bendrovių užsakymų.

Lyginami su kosmoso pramone

Mokslo ir verslo bendradarbiavimas padės pakeisti Klaipėdos uosto, kuriame dabar dominuoja krovos bendrovės, įvaizdį. Gamybos ir technologijų įmonės sukuria daugiau gerai mokamų darbo vietų, jų veikla duoda didesnę pridėtinę vertę.

Nors laivų statytojai patiria konkurencinį pigesnės darbo jėgos valstybių spaudimą, sudėtingų jūrinių komponentų gamyboje dominuoja būtent europiečiai. Laivų statybos ir remonto įmonės sėkmingai veikia Vokietijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, kur darbo jėga labai brangi, tačiau tai atperka inovacijų teikiama nauda. „Nors pasigirsta kalbų, kad Europoje ši pramonė išgyvena saulėlydį, čia matau daug perspektyvų. 2014 m. jūrinių technologijų rinkos dydis siekė 92 mlrd. eurų, dirbo 500 tūkst. žmonių“, – teigė VLG generalinis direktorius A. Šileika.

Jei įvairių transporto priemonių gamybą palygintume su Charleso Darwino evoliucijos teorijos iliustracija, vaizduojančia žmogumi tampančią žmogbeždžionę, tai virtinės pradžioje stovėtų automobilis, o pabaigoje – technologiškai sudėtingiausios, daugiausia laiko ir žinių reikalaujančios transporto priemonės: kosminiai aparatai ir laivai. Klaipėdoje pastarieji kuriami nuo idėjos iki rakto.

Maždaug šešios dešimtys VLG projektuotojų vis dažniau spręs užduotis, kaip panaudoti SGD, taip pat ieškos sprendimų laivyboje įdarbinti vėjo ir saulės energiją. Bet tai tolimesnė ateitis, dabar prasidėjo SGD era.

—–

Atriedėjusi idėja

Prieš daugiau nei dešimtmetį gavusi vienos Švedijos bendrovės užsakymą pagaminti jūrinio kabelio ritę, dabar VLG yra viena didžiausių tokių įrenginių gamintojų pasaulyje. VLG grupei priklausančios įmonės „Vakarų konstrukcijos“ klientėmis tapo tokios bendrovės kaip „Aker Solutions“ (Norvegija), „Technip“ (Prancūzija), „General Electric“ ir NOV (JAV), „British Petroleum“ (Jungtinė Karalystė).

Iki 14 metrų skersmens ritės naudojamos jūros dugne lankstiems naftos vamzdžiams ir komunikacijoms tiesti. Išvyniota ritė paprastai paskandinama jūros dugne. Ričių gamyba sudaro iki 30 proc. VLG grupės metinių pajamų. Klaipėdos įmonė pasaulinėms naftos ir dujų bendrovėms gamina ir įvairius komponentus, montuojamus gręžiniuose atviroje jūroje.

Daugiau leidinio naujienų