(Getty Images nuotr.)

Šachtininkai 2.0

Šachtininkai 2.0

Bitkoinas ir kitos pagrindinės pasaulio kriptovaliutos naudoja „blockchain“ technologiją ir gali būti kasamos (minable). Archajiškas terminas slepia gana sudėtingus procesus.

Skaitmeninis monetų kasimas turi mažai ką bendro su tradicine kalnakasyba – tai ne tas purvinas, pavojingas ir gana prastai apmokamas darbas. Skirtingai nei valstybės vykdomos pinigų leidybos atveju, prie pagrindinių kriptovaliutų gavybos gali prisidėti kiekvienas. Kasimas yra būtinas komponentas „blockchain“ grįstoms kriptovaliutoms.

Kiekvienas technologiškai pasirengęs vartotojas gali įsidiegti programą su visų įvykusių transakcijų žurnalu, kuris nuolat atnaujinamas. Internetu visi kompiuteriai sujungiami į bendrą tinklą.

Kriptovaliutų transakcijos iš esmės gamina naujus pinigus. Kai vartotojas A siunčia pinigus vartotojui B, jo pervedimas pridedamas prie kitų tuo pačiu metu vykdomų perlaidų, kol surenkamas atitinkamo dydžio duomenų blokas. Šifruotą informaciją apie tai gauna visas bitkoino (BTC) tinklas, kuris persiuntimus turi patvirtinti. Kompiuteriui matomas tik transakcijos dydis ir užšifruoti vartotojų vardai – taip iš esmės persiuntimas yra viešas, bet kartu privatus.

Kartu su kiekvienu nauju duomenų bloku kompiuteriai sprendžia ir sudėtingą kriptografinę užduotį – atlieka daugybę spėjimų, norėdami gauti užšifruotą skaičių seką. Šis kriptografinis darbas ir vadinamas kasimu.

Pelningai kriptovaliutoms kasti sunaudojamas didžiulis kiekis elektros energijos ir reikia didelių investicijų į technologijas, todėl daugiausia tuo užsiima stambios „kasimo fermos“.

Kriptografinio galvosūkio sprendimą radęs kompiuteris atsakymą persiunčia kitiems tinklo kompiuteriams, o šie jį patvirtina. Tuomet blokas su transakcijų duomenimis laikomas baigtu ir pridedamas prie „blockchain“ – jau įvykusių transakcijų archyvo, kurį, kaip minėta, saugo ir atnaujina vartotojų kompiuteriai. Pinigai persiųsti ir operacijos atšaukti neįmanoma.

Tiesa, dažnai pervedimai užtrunka – tinklas gali apdoroti tik tuos duomenis, kurie surinkti į vieną bloką, todėl dabar, tarkime, BTC tinkle, beveik visada yra dešimtys tūkstančių patvirtinimo laukiančių transakcijų.

Kasėjai už vieną išspręstą bloką gauna užmokestį kriptomonetomis. Pirmaisiais BTC gyvavimo metais tinklo dalyviai palyginti sėkmingai išsikasdavo monetų pasitelkę namų kompiuterį. Nuo maždaug 2013 m. rinkoje pasirodžius pažangesnėms technologijoms tuo daugiausia užsiima itin stambios „kasimo fermos“ – tam bendrai sunaudojamas didžiulis kiekis elektros energijos ir reikia didelių investicijų. Be to, užduotys pamažu sudėtingėja.

Panašiu principu, tik su savomis technologinėmis modifikacijomis ir algoritmais, veikia ir kiti du stambūs kriptovaliutų eterio ir litkoino tinklai.

Valiutos turi ir limitus, pavyzdžiui, BTC bus iškasta 21 mln. monetų (2017 m. lapkritį – jau 80 proc. šio kiekio), o litkoino – 84 mln. (iškasta apie 54 mln.). Limitas bus pasiektas tik tolimoje ateityje, nes atlygis už užduočių sprendimą vis labiau mažės.

„Blockchain“ stiprybė ta, kad, pakeitus net ir mažiausią informacijos vienetą bet kuriame bloke, tai paveiks visą grandinę. Ši technologija yra decentralizuota, todėl gana demokratiška – jei apdorojant duomenis kyla tinklo dalyvių nesutarimų, priimami tie sprendimai, su kuriais sutinka dauguma vartotojų. Tad, norint padirbti blokų grandinę, pakeitimus reikėtų padaryti ir sutikimą gauti iš bent 51 proc. tinklo kompiuterių, o tai pareikalautų itin didelių išteklių. Taip apsisaugoma nuo bet kokio elektroninės valiutos padirbinėjimo. Monetos neįmanoma išleisti antrą kartą, nes įrašas, kad pinigai jau išleisti, guli tūkstančiuose kompiuterių.

Demokratija praverčia ir sprendžiant technologijos ateitį. Šiais metais pradėjo ryškėti takoskyra tarp BTC plėtotojų. Galiausiai rugpjūtį nuo BTC atskilo nauja valiuta – „Bitcoin cash“, kurios plėtotojai atmetė pasiūlytus pakeitimus, kaip reikėtų tvarkytis su padidėjusiu naudotojų susidomėjimu, argumentuodami, kad jie neatitinka pirminio sumanymo. „Bitcoin cash“ netruko tapti antra brangiausia kriptovaliuta.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų