Rusijos rinka: ką tik skatino įeiti, dabar ragina dairytis kitur

Rusijos rinka: ką tik skatino įeiti, dabar ragina dairytis kitur

Tai, kas šiandien vadinama pavojinga rinka, vakar buvo vadinama neišnaudotomis galimybėmis. O toms galimybėms išnaudoti dosniai dalyta ES parama – Lietuvos įmonės buvo skatinamos didinti eksportą į Rusiją.

Pašlijus santykiams su Rusija, bus ieškoma pinigų skatinti eksportą į kitas rinkas. Premjeras Algirdas Butkevičius neseniai prasitarė, kad užsienio prekybai skatinti galėtų būti skirta parama iš ES lėšų.

Nuo balandžio 7 d. Rusija nusprendė iš Lietuvos ir Lenkijos neįsileisti gatavų mėsos produktų, kuriuose yra kiaulienos. Anksčiau su apribojimais buvo susidūrę pienininkai. A. Butkevičiaus teigimu, niekas negalėjo nuspėti, jog Rusijos rinkoje susidarys tokia situacija. O pramonininkai laikosi nuomonės, kad valstybė kaip tik turėtų skatinti eksportą į rizikingas rinkas.

Eksportui skatinti – 112 mln. litų

Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento direktorė Rita Armonienė IQ sakė, kad 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos lėšomis netiesiogiai buvo skatinamas eksportas pagal priemonę „Naujos galimybės“. Šia priemone pasinaudojo daugiau nei 500 įmonių. Iš viso paskirstyta 112 mln. litų. Ūkio ministerija skaičiuoja, kad paramą gavusių įmonių eksportas padidėjo 13,7 proc.

„Parama buvo teikiama įmonėms, ieškančioms užsienio partnerių ir norinčioms padidinti pardavimą užsienio rinkose, finansuojamas įmonių dalyvavimas tarptautinėse parodose, mugėse. Verslas, teikdamas paraiškas paramai gauti, pats pasirenka į kokias rinkas jis orientuojasi“, – sakė R. Armonienė. Kiek lėšų skirta eksportui į Rusiją ar kitas konkrečias šalis skatinti skaičiuota nebuvo. Peržvelgus tinklalapio esparama.lt duomenis, matyti, kad dalis įmonių paramą naudojo būtent eksportui į Rusiją skatinti.

Pavyzdžiui, visai neseniai, vasario 10–14 d. mėsos produktus gaminanti Joniškio bendrovė „Delikatesas“, kurios 22,6 proc. akcijų valdo Vilius Kaikaris, dalyvavo Maskvoje vykusioje tarptautinėje parodoje „Prodexpo 2014“. Įmonė savo interneto svetainėje pranešė, kad dalyvavimas parodoje yra dalinai finansuojamas ES remiamo projekto „Konkurencingumo didinimas Vakarų Europos ir NVS rinkose“ lėšomis. Esparama.lt duomenimis, jam finansuoti skirta 85,7 tūkst. litų ES lėšų. Bendra projekto vertė – 142,9 tūkst. litų.

V. Kaikaris visuomenės dėmesio sulaukė po to, kai LRT laidoje „Dėmesio centre“ sukritikavo principingą Lietuvos poziciją Rusijos atžvilgiu. V. Kaikario manymu, Lietuvos pozicija turėtų būti nuolankesnė, tuomet ir verslui sektųsi geriau.

Ir maistui, ir vaistams

Kita mėsos produktų gamintoja „Klaipėdos mėsinė“ 2010–2011 m. įgyvendino projektą „UAB „Klaipėdos mėsinė“ eksporto plėtros skatinimas“. 210 tūkst. litų vertės projektui skirta 147 tūkst. litų ES lėšų. Projekto aprašyme buvo nurodoma, kad artimiausi įmonės planai – didinti pardavimą Rusijos (ypač – Kaliningrado srities) rinkoje bei įeiti į Baltarusijos ir Ukrainos rinkas.

Akcinė bendrovė „Pieno žvaigždės“ 2009–2011 m. didino konkurencingumą Rusijoje, Kazachstane ir Azerbaidžane. 387,8 tūkst. litų vertės projektui išmokėta 271,3 tūkst. litų ES lėšų. „Įmonės konkurencingumo didinimas Rusijoje, Kazachstane ir Azerbaidžane pasirinktas dėl šių šalių rinkų dydžių, išvystytos infrastruktūros, pakankamai didelio pardavimų potencialo, pieno produktų įvairovės paklausos, didesnių pardavimo kainų“, – skelbta projekto aprašyme.

2009–2010 m. plėtrą į Rusiją vykdė ir vaistų gamintoja bendrovė „Valentis“. 199,9 tūkst. litų vertės projektui „UAB „Valentis“ plėtra į naujas Rusijos, Kazachstano, Čekijos rinkas“ išmokėta 134,6 tūkst. litų ES lėšų.

Projekto aprašyme teigta, kad tuo metu mažėjo įmonės eksporto apimtys. Tad  buvo siekiama išlaikyti esamas pardavimo apimtis, didinti eksporto pajamas, operatyviai persiorientuoti į naujas eksporto rinkas.

Parama technologijoms

2009–2010 m. konkurencingumą Rusijoje dviem projektais didino ir aukštųjų technologijų srityje veikianti bendrovė „ELSIS TS“.
Vienas projektas buvo skirtas tuomet naujo įmonės produkto – būsto kompiuterinės sistemos – eksporto į Rusijos rinką pasirengimui. Projekto aprašyme nurodyta, kad ši rinka buvo pasirinkta dėl dydžio ir dėl įmonės patirties eksportuojant gaminius ir paslaugas į NVS valstybes.

249 tūkst. litų vertės projektui buvo išmokėta beveik 174 tūkst. litų ES paramos lėšų.

„ELSIS TS“ taip pat ruošėsi gaminamos SCADA sistemos eksportui. Kaip nurodoma projekto aprašyme, ši sistema yra skirta stebėti ir valdyti infrastruktūros elementus dujų perdavimo, paskirstymo ir kitose energetikos įmonėse.

„Rusijos dujų ir energetikos sektorius pasirinktas tiek dėl rinkos dydžio, tiek dėl įmonės patirties eksportuojant gaminius ir paslaugas į NVS valstybes“, – teigiama projekto aprašyme. Daugiau nei 272 tūkst. litų vertės projektui išmokėta beveik 167 tūkst. litų ES paramos lėšų.

Leidžia persiorientuoti

Kaip sakė R. Armonienė, Ūkio ministerija, reaguodama į pastaruosius įvykius, ėmėsi veiksmų grėsmėms mažinti – produkciją į Rusiją gabenančiam verslui siekiama sudaryti sąlygas eksportui diversifikuoti ir naujų rinkų ieškoti.

„Atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią situaciją Rytų rinkose, kai kurios anksčiau verslo suplanuotos parodos yra nebeaktualios. Todėl įmonėms šiuo metu dar įgyvendinančioms projektus pagal priemonę „Naujos galimybės“, leidžiama keisti sutartis ir numatytas parodas operatyviai pakeisti kitomis. Taip pat leidžiama pratęsti įgyvendinimų projektų terminą“, – vardijo R. Armonienė.

Nors 2007–2013 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšos jau paskirstytos, tačiau pasinaudojus „virškontraktavimo“ teise (panaudojant sutaupytas ar grąžintas lėšas – red. past.) artimiausiu metu ketinama skelbti papildomą kvietimą pagal priemonę „Naujos galimybės“. Papildomu kvietimu ketinama paskirstyti apie 15 mln. litų ES struktūrinių fondų lėšų.

2014–2020 m. įmonių ir jų produkcijos pristatymui užsienio rinkose planuojama paskirstyti apie 200 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų.

Negalėjo numatyti situacijos?

Situacija, kai iš pradžių verslui skiriamos lėšos didinti eksportą į rinką, kuri visuomet buvo laikoma pavojinga, o vėliau skatinti to paties verslo, susidūrusio su kliūtimis, persiorientavimą, gali pasirodyti nelogiška. Tačiau premjeras A. Butkevičius IQ atsiųstame komentare teigė, kad tokia interpretacija neteisinga.

„Vyriausybė skatina eksportą į tas rinkas, kuriose verslas turi daugiausia interesų ir kurios yra perspektyviausios tuo metu. Niekas negalėjo prognozuoti tokios situacijos, kuri susidariusi  šiandien“, – sakė A. Butkevičius. Anot jo, Vyriausybė atsižvelgia ir užtikrina eksportuojančių įmonių interesus, kalba apie galimas kryptis, tačiau įmonės pačios renkasi rinkas, kuriose mato potencialą.

Premjeras pažymėjo, kad Lietuvos eksportas yra diversifikuotas tarp pagrindinių Rytų ir Vakarų rinkų, tiesiogiai nesusijusių viena su kita. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šios rinkos nėra geografiškai tolimos, išlieka grėsmė, kad vienu metu daugelyje jų gali susidaryti krizinė situacija, kuri turėtų neigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai. Norint šią grėsmę kuo labiau sumažinti, būtina didinti eksportą į tolimas rinkas.

„Vyriausybė intensyviai ir kryptingai ieško vartų į Tolimųjų Rytų, Pietų Amerikos, Vidurio Rytų rinkas. Noriu pabrėžti, jog Vyriausybės pareiga – suteikti galimybes. Tą mes ir darome, bet verslas turi pats pasirinkti – pasinaudoti tomis galimybėmis ar ne“, – dėstė premjeras.

Pramonininkai – už riziką

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, taip pat nemato nieko blogo tame, kad iš pradžių buvo remiamos į Rusiją nusitaikiusios įmonės, o vėliau gali tekti remti jų persiorientavimą. Anot jo, valstybės daugiausia prekiauja su kaimynais. Todėl esą natūralu, kad Lietuva laiko ir laikys Rusiją  prekybos partnere, nepaisant to, kad „kai kurie dalykai, kurie šiuo metu vyksta Rusijoje, mums tikrai nepatinka“.

„Skatinimas buvo iki tol, kol nebuvo iškilusios dabartinės grėsmės ir Rusijos, kaip valstybės, rizika buvo žymiai mažesnė. Šiandien, kai rizika padidėjo, kai atsiranda neadekvačių draudimų, natūralu, kad valstybė turi daryti intervenciją, kad mes ieškotume kitų eksporto rinkų, kad nenukentėtų mūsų verslas, kad galėtume išlaikyti darbo vietas, mokėti mokesčius ir t. t. Manau, kad valstybės toks darbas – prisitaikyti arba padėti prisitaikyti prie kintančių situacijų“, – sakė S. Besagirskas.

Jis pridūrė, kad valstybė turėtų skatinti verslą eiti į rizikingas rinkas, nes jose galima daugiau uždirbti.

Turizmo reklama

Į Rusiją dairosi ir Valstybinis turizmo departamentas (VTD), įgyvendinantis projektą „Lietuvos turizmo įvaizdžio reklamos kampanija“. Jis vykdomas trijose šalyse: Rusijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje.

„Kampanijos Rusijoje uždavinys – kryptingai formuoti palankų tikslinės grupės (35-55 m. ir 25-35 m. amžiaus) požiūrį ir susidomėjimą Lietuva, kaip šalimi, į kurią norima nuvykti“, – teigiama projekto aprašyme. Tam pasitelktos priemonės – lauko reklama, spauda, internetas, reklama kine.

Tinklalapio esparama.lt duomenimis, projektas pradėtas 2011 m. gruodį ir baigsis šių metų spalį. Jam finansuoti skirta beveik 2,9 mln. litų ES lėšų. Iš jų jau išmokėta beveik 2,6 mln. litų.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų